ES vystomojo bendradarbiavimo politika

Europos Sąjungos (ES) vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslas – kovoti su skurdu ir prisidėti prie besivystančių šalių, ypač pačių skurdžiausių, ekonominio ir socialinio vystymosi. ES siekia nuosekliai integruoti šias šalis į pasaulio ekonomiką ir kartu skatinti demokratijos, įstatymo viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms sklaidą.

ES vystomojo bendradarbiavimo politiką įgyvendina Europos Komisijos Tarptautinės partnerystės generalinis direktoratas (DG INTPA), taip pat kiti generaliniai direktoratai – Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos (DG ECHO), Kaimynystės ir plėtros (DG NEAR), Europos išorės veiksmų tarnyba, ES atstovybės visame pasaulyje, ES valstybės narės, nevyriausybinės organizacijos. 

Vystomasis bendradarbiavimas yra labai svarbi Europos Sąjungos išorinių santykių dalis. Tai bene svarbiausias instrumentas, plėtojantis ES „minkštąją galią“ ir formuojantis teigiamą Europos įvaizdį besivystančiose šalyse. ES kartu su valstybėmis narėmis skiria daugiau kaip 50 procentų visos pasaulio oficialios paramos vystymuisi ir yra didžiausia donorė.

Bendrieji ES vystomojo bendradarbiavimo politikos principai yra įtvirtinti 2009 m. Lisabonos sutartyje ir 2017 m. priimtame Europos konsensuse dėl vystymosi.

Europos konsensuse dėl vystymosi numatyti Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslai, principai ir įgyvendinimo priemonės, siekiant prisidėti prie JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. Pagal naująjį konsensusą skurdo panaikinimas išlieka pagrindiniu vystymosi politikos tikslu. Jis taip pat įtraukia darnaus vystymosi ekonominius, socialinius ir aplinkos aspektus ir pabrėžia vystymosi ir kitų politikos sričių, tarp jų taikos ir saugumo, humanitarinės pagalbos, migracijos ir klimato sąsajas.

ES vystomojo bendrdarbiavimo politiką padeda įgyvendinti 2021 m. įsigaliojusi nauja finansinė Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė (NDICI), kuri apjungė visas ES išorės veiksmų finansavimo priemones. Ja siekiama padėti šalims partnerėms panaikinti skurdą, skatinti darnų vystymąsi, gerovę, taiką ir stabilumą.

Priemonės finansavimas skirstomas pagal 3 ramsčius:

• Geografinį - dialogui ir bendradarbiavimui su trečiosiomis valstybėmis skatinti. Visi regionams skirti finansiniai paketai bus priderinti prie atitinkamų regionų poreikių ir prioritetų, atitinkančių strateginius ES prioritetus, visų pirma ES kaimyninėse šalyse ir Afrikoje bei šalyse, kurioms to labiausiai reikia.
• Teminį - žmogaus teisėms ir demokratijai, pilietinei visuomenei, stabilumui ir taikai remti. Bus papildoma į geografinį ramstį įtraukta veikla, kai jos teks imtis pasauliniu mastu.
• Greitojo reagavimo - pagal kurį ES galės greitai ir veiksmingai taikyti konfliktų prevencijos priemones ir reaguoti į krizes ar stabilumo stoką. Pagal šį ramstį bus didinamas šalių partnerių atsparumas ir imamasi išankstinių veiksmų siekiant atsižvelgti į ES užsienio politikos poreikius ir prioritetus.

2021 m. gruodžio mėn. Europos Komisija pristatė ambicingą investicinę Global Gateway programą 2021-2027 metams, kuria ES institucijos kartu su valstybėmis narėmis siekia plėtoti skaitmenines technologijas, žaliąją energetiką ir švaraus transporto tinklus, tobulinti sveikatos ir švietimo sistemas, skatinti mokslinius tyrimus visame pasaulyje, o ypač besivystančiose šalyse.

„Global gateway“ programa sutelks iki 300 mlrd. eurų vertės investicijų, kurios bus įgyvendinamos laikantis europinių demokratijos ir skaidrumo standartų.