Vystomasis bendradarbiavimas – tai neatskiriama išsivysčiusių šalių užsienio politikos dalis, kuria siekiama taikos, skatinti ekonominį augimą ir socialinį stabilumą pasaulyje, mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių, integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką. Kova su skurdu, parama žmogaus teisėms, lyčių lygybei, demokratijai, įstatymų viršenybei ir geram valdymui yra neatsiejama šios politikos dalis.
2015 m. rugsėjo 25–27 d. Niujorke (JAV) Viršūnių susitikime dalyvavę daugiau kaip 150 valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtino dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų “. Dokumente yra nustatyta 17 darnaus vystymosi tikslų ir 169 smulkesni uždaviniai, kurie apima daugelį politikos sričių ir skirti įgyvendinti iki 2030 m.
Svarbiausi Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. elementai:
Darnaus vystymosi tikslai:
Rengiantis naujos Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir naujųjų Darnaus vystymosi tikslų priėmimui, buvo svarbu susitarti dėl jų įgyvendinimo finansinių ir nefinansinių priemonių. Tuo tikslu 2015 m. liepos 13-16 d. buvo sušaukta JT Trečioji tarptautinė vystymosi finansavimo konferencija, kuria siekta įvertinti 2002 m. Monterėjaus konsensuso ir 2008 m. Dohos deklaracijos dėl vystymosi finansavimo įgyvendinimo pažangą, aptarti naujus vystymosi finansavimo iššūkius bei numatyti Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų įgyvendinimo priemones.
Konferencijoje dalyvavusios 193 šalys priėmė Adis Abebos veiksmų darbotvarkę, kuri yra integrali Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. dalis. Ją sudaro daugiau kaip šimtas konkrečių finansinių ir nefinansinių priemonių, kuriomis siekiama panaikinti skurdą ir badą, sumažinti socialinę nelygybę, užtikrinti lygias moterų teises, apsaugoti labiausiai pažeidžiamus, kovoti su klimato kaita, išsaugoti gamtinius resursus.
Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje suformuluotos šios pagrindinės Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo priemonės:
Šioje pasaulinėje iniciatyvoje dalyvauja daugiau kaip 160 šalių ir 54 tarptautinės organizacijos. Partnerystę organizuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir Jungtinių Tautų vystymosi programa. Globalios partnerystės tikslas – stiprinti valstybių donorių ir šalių, paramos gavėjų vystomojo bendradarbiavimo koordinavimąsi siekiant panaikinti skurdą. Ypatingas dėmesys skiriamas šalių partnerių atsakomybės, susitelkimo į rezultatus, skaidrumo ir atskaitomybės principų įgyvendinimui. Lietuva formaliai prisijungė prie Globalios partnerystės iniciatyvos 2014 m. sausio 30 d.
Siekdama, kad vystomasis bendradarbiavimas būtų veiksmingesnis, Globali partnerystė savo veiklą glaudžiai sieja su kitomis tarptautinėmis iniciatyvomis, kurių svarbiausios – Jungtinių Tautų vystomojo bendradarbiavimo forumas, G20 Vystymosi darbo grupė, Jungtinių Tautų vystymosi darbotvarkės po 2015 m. procesas.
Globali partnerystė buvo įsteigta Ketvirtajame aukšto lygio forume dėl pagalbos veiksmingumo, kuris 2011 m. vyko Busane, Pietų Korėjoje. Pirmasis aukšto lygio Globalios partnerystės forumas vyko 2014 m. balandžio mėnesį Meksike, kuriame dalyvavo ir Lietuvos atstovai. Ši tarptautinė iniciatyva remiasi 2002 m. Monterėjaus konsensusu, 2003 m. Romos deklaracija dėl harmonizacijos, 2005 m. Paryžiaus deklaracija dėl pagalbos efektyvumo ir 2008 m. Akros veiksmų programa.