Apžvalga
2023 metais minėjome Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo 20 metų sukaktį. Lietuvos, kaip paramą teikiančios valstybės, stiprybė pagrįsta didele transformacijų patirtimi ir ištikimybe demokratijos principams. Savo istorija ne kartą įrodėme, kad laisvės troškimas ir solidarumas padeda įveikti net didžiausius iššūkius.
2023 m. nuosekliai tęsėme paramą Ukrainai – teikėme finansinę ir humanitarinę pagalbą, vieni pirmųjų įgyvendinome atstatymo projektus ir teisės aktais įtvirtinome, kad baudos už tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pažeidimus ir konfiskuotas turtas per Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondą (toliau – Fondas) bus panaudoti Ukrainai atstatyti. Prie mūsų pastangų padėti Ukrainai prisijungė Taivanas – skyrė Fondui didelį įnašą.
Dalyvaudami daugiašaliuose tarptautinių partnerysčių formatuose aktyviai kėlėme paramos Ukrainai klausimus, įskaitant dėl grūdų gabenimo per Juodąją jūrą ir ES solidarumo koridoriais, pasisakėme už kuo spartesnį susitarimo dėl ES finansinės paramos, Ukrainos priemonės patvirtinimą.
Lietuva, dalydamasi viešojo sektoriaus patirtimi, pirmavo ES Dvynių programoje. 2023 m. dalyvauta net 23-juose projektuose valstybėse partnerėse. Drauge su partneriais Lietuvos institucijos laimėjo penkis naujus projektus antikorupcijos, aplinkos politikos, mokesčių, rinkos priežiūros ir statistikos srityse.
Teikdama dvišalę paramą, Lietuva nuosekliai prisidėjo prie institucinių gebėjimų stiprinimo ir eurointegracijos reformų ES Rytų partnerystės šalyse, moterų įgalinimo, švietimo, atsparumo dezinformacijai, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos šalyse partnerėse.
Į šią ataskaitą įtrauktos veiklos, priskiriamos Užsienio reikalų ministerijos kompetencijai ir finansuojamos iš ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Oficiali parama vystymuisi
Lietuvos teikiama oficiali parama vystymuisi (toliau – OPV) – tai iš valstybės ir savivaldybių bei joms pavaldžių įstaigų biudžetų finansuojama parama ir humanitarinė pagalba besivystančioms valstybėms ir teritorijoms. Iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų tikslinių biudžeto asignavimų teikiama parama yra sudedamoji OPV dalis. Užsienio reikalų ministerija nuosekliai siekia, kad Lietuvos teikiama OPV nuolat didėtų ir atitiktų tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus, nes tapdama ES nare Lietuva įsipareigojo OPV skirti ne mažiau kaip 0,33 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP).
Preliminariais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, 2023 metais Lietuvos OPV sudarė 196 mln. eurų, arba 0,28 proc. BNP. Dvišalei paramai skirta 111 mln. eurų, o daugiašalei – 85 mln. eurų. Didžiausią Lietuvos OPV dalį sudarė humanitarinė ir finansinė parama Ukrainai – 52 mln. eurų.
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos OPV buvo nuo 0,12 iki 0,14 proc. BNP, o 2022 m. padidėjo iki 231,31 mln. eurų, arba 0,36 proc. BNP. 2022 metais išlaidos pabėgėliams sudarė net trečdalį Lietuvos OPV ir buvo viena pagrindinių OPV „augimo šuolio“ priežasčių. 2023 metais šių išlaidų dalis OPV sumažėjo, nes į OPV statistinę ataskaitą yra tinkamos įtraukti tik tos išlaidos, kurios pabėgėliams skiriamos per pirmuosius dvylika jų buvimo Lietuvoje mėnesių.
ES ir globalios vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimas
2023 metais Užsienio reikalų ministerija užtikrino nuolatinį veiksmingą Lietuvos įsitraukimą į nacionalinius interesus atitinkančios vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimą ir įgyvendinimą tarptautiniu, ES ir dvišaliu lygmenimis, tokiu būdu stiprindama Lietuvos, kaip atsakingos ir patikimos valstybės donorės, įvaizdį.
Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, akredituotos valstybėse partnerėse, dalyvavo įgyvendinant Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką ir aktyviai įsitraukė į partnerių paiešką, prisidėjo prie donorų veiklos koordinavimo, įskaitant įsitraukimą į Europos komandos iniciatyvas (Team Europe Initiative). Moldovoje Lietuva prisideda prie Europos komandos kovos su dezinformacija iniciatyvos, Sakartvele ‒ prie aplinkosaugos, Armėnijoje – socialinio ir ekonominio Siuniko regiono vystymo, Palestinoje, Kenijoje ir PAR ‒ skaitmeninimo iniciatyvų.
Dalyvaudami daugiašaliuose tarptautinių partnerysčių formatuose aktyviai kėlėme paramos Ukrainai klausimus, raginome ieškoti bendro teisinio sprendimo, kaip užšaldytą Rusijos turtą panaudoti Ukrainai atstatyti. ES darbo grupėse pasisakėme už kuo spartesnį susitarimą dėl ES finansinės paramos skyrimo Ukrainai, už daugiašalės vystymosi bankų reformos peržiūrą siekiant mobilizuoti papildomą vystymosi finansavimą ir įtraukti privatų sektorių į vystomąjį bendradarbiavimą.
Lėšos ir veikla
Vystomojo bendradarbiavimo veiklai finansuoti iš Užsienio reikalų ministerijai patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų buvo skirta 27,96 mln. eurų
Vystomojo bendradarbiavimo veiklai iš Užsienio reikalų ministerijos lėšų iš viso skirta: |
27 960,63 |
Paskirtis |
Lėšos, tūkst. eurų |
Savanoriškos įmokos į daugiašalius fondus |
1 050 |
Projektai |
2 212,54 |
Įmokos į Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondą (Ukrainai atstatyti) |
23 000 |
Humanitarinė pagalba |
1 600 |
Dalyvavimas ES, JT ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje, programos stebėsena (komandiruotės) |
49,27 |
Kitos vystomojo bendradarbiavimo veiklos (projektų administravimas, renginiai, parodos, spaudiniai, paslaugos ir kt.) |
48,82 |
Daugiašalė parama vystymuisi
Vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, prisidėdama prie tarptautinių pastangų mažinti skurdą, didinti valstybių paramos gavėjų ir labiausiai pažeidžiamų žmonių grupių atsparumą, taip pat skatindama demokratinių vertybių sklaidą, Užsienio reikalų ministerija daugiašalę paramą vystymuisi teikė mokėdama savanoriškus įnašus ir įmokas į vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdančius ar koordinuojančius fondus ir tarptautinėms organizacijoms. 2023 m. iš Užsienio reikalų ministerijos strateginio veiklos plano priemonės „Stiprinti Lietuvos dalyvavimą darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų įgyvendinimo veikloje valstybėse partnerėse“ lėšų Lietuva savanoriškiems įnašams skyrė 1,05 mln. eurų.
Paremtos EBPO, ESBO, JT ir kitų organizacijų, agentūrų ir fondų teminės, regioninės ir atskirų šalių (Armėnijos, Irako, Moldovos, Sakartvelo, Ukrainos) programos. Didžiausi įnašai skirti Paramos demokratijai fondui (260 tūkst. eurų) ir Europos humanitarinio universiteto patikos fondui (200 tūkst. eurų). Savanoriški įnašai programoms Ukrainoje padidėjo 11 kartų, o bendras URM savanoriškų įnašų biudžetas per metus – daugiau nei penktadaliu.
Iš viso: |
1 050 |
Savanoriški įnašai |
Lėšos, tūkst. eurų |
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Paramos vystymuisi komitetui (OECD DAC) |
50 |
EBPO Ukrainos programai (OECD-Ukraine Country Programme) |
100 |
EBPO Eurazijos konkurencingumo programai (OECD Eurasia Competitiveness Programme) |
30 |
EBPO Dezinformacijos ir klaidinančios informacijos išteklių centrui (OECD Dis/mis Resource Hub) |
30 |
ES ir LAK fondui (EU-LAC Foundation) |
10 |
Paramos demokratijai fondui |
260 |
Europos humanitarinio universiteto patikos fondui |
200 |
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nebiudžetiniam projektui Ukraine Human Rights Monitoring Initiative |
10 |
ESBO Paramos Ukrainai programai (OSCE Support Program for Ukraine) |
20 |
ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui (ODIHR) |
15 |
Tarptautiniam fondui „Gyvenimo linija“ (International Lifeline Fund) |
10 |
Demokratijų bendrijai (Community of Democracies) |
5 |
Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje veiklai (UNHRMMU) |
20 |
Jungtinių Tautų lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo padaliniui (UN Women) |
10 |
UNESCO Mosulo atgaivinimo iniciatyvai (Revive the Spirit of Mosul) |
20 |
UNESCO Pasauliniam medijos apsaugos fondui (Global Media Defence Fund) |
10 |
UNESCO Tarptautinės komunikacijos vystymo programai (International Programme for the Development of Communication, IPDC) |
20 |
Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Specialiojo įgaliotinio su konfliktais susijusio seksualinio smurto biuro veiklai (UN Office of the Special Representative of the Secretary-General on Sexual Violence in Conflict, OSRSG-SVC) |
30 |
Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui (OHCHR) |
20 |
Jungtinių Tautų vaikų fondui (UNICEF) |
20 |
Azijos ir Europos fondui (ASEF) |
20 |
Europos paramos demokratijai fondui (European Endowment for Democracy, EED) |
50 |
Europos Tarybos veiksmų planui Ukrainoje (Council of Europe Action Plan for Ukraine) |
15 |
Europos Tarybos veiksmų planui Sakartvele (Council of Europe Action Plan for Georgia) |
10 |
Rytų Europos energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkosaugos partnerystės fondo programoms Armėnijoje ir Moldovoje (E5P) |
50 |
Annos Lindh Europos ir Viduržemio jūros regiono kultūrų dialogo fondui (Anna Lindh Foundation) |
15 |
Humanitarinė pagalba
2023 m. iš Užsienio reikalų ministerijos strateginio veiklos plano priemonės „Stiprinti Lietuvos dalyvavimą darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų įgyvendinimo veikloje valstybėse partnerėse“ lėšų Lietuva skyrė 1,6 mln. eurų (0,45 mln. eurų iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) rezervo fondo lėšų) humanitarinei pagalbai Armėnijai (0,35 mln. eurų iš Kalnų Karabacho pasitraukusiems gyventojams priimti), Jemenui, Libijai, Marokui, Palestinai (0,28 mln. eurų), Slovėnijai, Turkijai ir Ukrainai. Išaugus pasauliniams humanitariniams poreikiams ir vadovaujantis ES kokybiško finansavimo rekomendacijomis, buvo padidintos nežymėtosios įmokos (0,3 mln. eurų) Jungtinių Tautų ir Raudonojo Kryžiaus krizių valdymo centrams, bet jos dar nepasiekė 2021 m. lygio (0,55 mln. eurų). 2023 metų Užsienio reikalų ministerijos (neskaitant LRV rezervo fondo lėšų) humanitarinis biudžetas padidėjo 47 proc., palyginti su 2022 m.
Iš viso: |
1 600 |
Humanitarinė pagalba iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos strateginio veiklos plano priemonės „Stiprinti Lietuvos dalyvavimą Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų įgyvendinimo veikloje valstybėse partnerėse“ lėšų |
Lėšos, tūkst. eurų |
Humanitarinė pagalba nuo žemės drebėjimo nukentėjusiai Turkijai |
100 |
Jungtinių Tautų Jemeno humanitariniam fondui (YHF), humanitarinė pagalba Jemenui |
50 |
Jungtinių Tautų Ukrainos humanitariniam fondui (UHF), humanitarinė pagalba Ukrainai |
150 |
Pasaulio maisto programai (WFP), humanitarinė pagalba Ukrainai |
70 |
Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (ICRC), humanitarinė pagalba Ukrainai |
50 |
Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), humanitarinė pagalba Palestinos pabėgėliams |
30 |
Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), humanitarinė pagalba Palestinos pabėgėliams |
100 |
Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biurui (OCHA), humanitarinė pagalba Palestinai |
150 |
Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijai (IFRC), humanitarinė pagalba Marokui |
50 |
Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biurui (OCHA), humanitarinė pagalba Libijai |
50 |
Humanitarinė pagalba nuo potvynių nukentėjusiai Slovėnijos Respublikai |
50 |
Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos (IFRC) Ekstremaliųjų situacijų valdymo fondui (DREF) |
100 |
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR) |
100 |
Jungtinių Tautų centriniam reagavimo į ekstremaliąsias situacijas fondui (CERF) |
100 |
Humanitarinė pagalba iš LRV rezervo fondo lėšų, pervestų URM |
|
Humanitarinė pagalba nuo žemės drebėjimo nukentėjusiai Turkijai (2023-02-08 LRV nutarimas Nr. 84) |
100 |
Humanitarinė pagalba Armėnijos Respublikai, iš Kalnų Karabacho pasitraukusiems gyventojams priimti (2023-09-13 LRV nutarimas Nr. 733) |
350 |
Dvišalė Užsienio reikalų ministerijos parama vystymuisi
2023 m. Lietuva teikė dvišalę paramą vystymuisi per Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai (toliau – VBPD) programos projektus ir Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos (toliau – VBHP) fondo dvišalius, tiesioginio valdymo ir nacionalinio bendrojo finansavimo projektus. 2023 m. Lietuva inicijavo 46 projektus, taip pat buvo toliau įgyvendinami 17 projektų (pradėti 2022 m.).
Ukrainos atsigavimo ir atstatymo projektams 2023 m. buvo skirta 10,4 mln. eurų, kitiems VBPD programos ir VBHP fondo projektams – 2,21 mln. eurų.
2023 m. pradėta įgyvendinti 14 VBHP fondo projektų už 988,9 tūkst. eurų Ukrainoje, Moldovoje, Sakartvele, Armėnijoje, Uzbekistane, Palestinoje, Irake, Kenijoje. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, akredituotos valstybėse partnerėse, parėmė 22 vystomojo bendradarbiavimo projektus (338,2 tūkst. eurų). Buvo tęsiamas bendrasis nacionalinis finansavimas EK netiesioginio valdymo projektui EU4Youth (180 tūkst. eurų); vyko vienas tęstinis projektas Baltarusijoje (22,3 tūkst. eurų) ir 8 Ukrainos atstatymo projektai (10,4 mln. eurų).
Vadovaujantis Vystomojo bendradarbiavimo strateginėmis kryptimis 2022‒2025 metais, prioritetas buvo teikiamas ES Rytų partnerystės šalims: Ukrainai, Moldovai, Sakartvelui ir Armėnijai. Įgyvendinant dvišalius projektus buvo sustiprinti šių šalių administraciniai ir instituciniai gebėjimai, Lietuvos geroji praktika ir pereinamojo laikotarpio ekspertinė patirtis padėjo artinti Moldovą, Ukrainą ir Sakartvelą prie ES standartų, rengtis deryboms dėl ES narystės, prisidėjo įgyvendinant Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimą su ES (CEPA). Parama taip pat skirta pilietinės visuomenės stiprinimo, kovos su dezinformacija, aplinkosaugos, tvarios ekonomikos plėtros (skaitmeninimo, moterų ekonominio ir socialinio įgalinimo), psichosocialinės ir fizinės reabilitacijos (Ukrainoje) ir lyčių lygybės projektams šiose šalyse ir Artimųjų Rytų, Azijos bei Afrikos šalyse partnerėse.
Ukraina
Ukrainos atstatymas. 2023 m. Lietuva toliau tęsė 2022 m. pradėtus Ukrainos atsigavimo ir atstatymo projektus, kurių finansavimas vykdomas per VBHP fondą. Lietuva buvo viena pirmųjų šalių, įsitraukusi į Ukrainos atstatymą. Lietuvai prioritetiniai sektoriai: švietimas, energetika, sveikatos apsauga ir institucinių gebėjimų stiprinimas, remiant Ukrainos integraciją į ES.
2022 m. Ukrainos atstatymo tikslams į VBHP fondą buvo pervesta 1 mln. eurų, 2023 m. – 11 mln. eurų. 2023 m. lapkričio mėn. buvo skirta dar 12 mln. eurų Ukrainos atstatymo projektams, kurie bus įgyvendinami 2024 m.
2023 m. buvo įgyvendinami 8 Ukrainos atsigavimo ir atstatymo projektai (2 projektai patvirtinti 2022 m., 6 projektai – 2023 m.), jiems panaudota 10,4 mln. eurų. 2023 m. gegužės 12 d. Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) ir Taivaniečių atstovybė Lietuvoje pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą, pagal kurį Taivanas skyrė 5 mln. JAV dolerių tikslinį įnašą į VBHP fondą Ukrainai atstatyti. Numatyta, kad lėšos bus naudojamos švietimo infrastruktūros projektams įgyvendinti ir kitai gyventojų ekonominei ir socialinei būklei gerinti būtinai infrastruktūrai atstatyti.
2023 m. baigti 2 Ukrainos atstatymo projektai: atstatytas Irpinės vaikų darželis „Rūta“ (3 684 916 eurų ir 857 453 eurai Taivano lėšos). 2023 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Nausėda vizito į Ukrainą metu oficialiai atidarė atstatytą ir modernizuotą darželį, kurį gali lankyti 450 vaikų.
Taip pat įgyvendintas projektas „Mykolaivoblenergo“ skirstomojo tinklo modernizavimas pereinant į 20 kV klasę“ (264 750 eurų) – parengta ir Ukrainos institucijoms perduota „Mykolaivoblenergo“ elektros skirstomojo tinklo atnaujinimo techninė studija.
2023 m. įgyvendinami 6 Ukrainos atstatymo projektai:
2023 m. VBHP fondo lėšomis finansuoti 4 dvišaliai sveikatos apsaugos ir gero valdymo projektai. Buvo kuriamos ir įgyvendinamos kompleksinės psichosocialinės ir fizinės reabilitacijos paslaugos nuo karo nukentėjusiems ir sužeistiems asmenims, įskaitant vaikus, suteikta gero valdymo parama Ukrainos teismų sistemai siekiant spręsti mažo visuomenės pasitikėjimo teismais ir teismų sistemos komunikacijos problemas.
Buvo tęsiami 2022 m. VBHP fondo patvirtinti 2 dvišaliai projektai, skirti šalies viduje perkeltiems asmenims. Vaikai ir jaunimas dalyvavo neformalaus ugdymo veiklose, gerinančiose emocinę savijautą; surengti verslo kursai siekiant pagerinti perkeltų asmenų socialinę ir ekonominę padėtį. Be to, vyko 3 regioniniai projektai: Lietuvos ekspertinės patirties priešgaisrinės apsaugos srityje perdavimo, atsparumo dezinformacijai ir strateginės komunikacijos gebėjimų stiprinimo įtvirtinant nepriklausomos informacijos sklaidą ES Rytų partnerystės šalyse.
2023 m. VBPD programos lėšomis Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje parėmė 2 sveikatos apsaugos projektus, kurių tikslas – nuo karo nukentėjusiems asmenims suteikti urogenitalinių organų protezavimo paslaugas, taip pat gydytojų otorinolaringologų pagalbą išvaduotų teritorijų (Černihivo sr.) gyventojams, kuriems dėl nuolatinių apšaudymų sutriko klausa.
Moldova. Didžiausią paramos Moldovai dalį 2023 m. sudarė parama vystomojo bendradarbiavimo projektams, skirtiems eurointegracijos reformoms Moldovos institucijose įgyvendinti stiprinant administracinius ir institucinius užsienio reikalų ir Europos integracijos, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos, žemės ūkio ir priešgaisrinės apsaugos gebėjimus. Skyrėme paramą projektams istorinės atminties puoselėjimo ir pilietiškumo ugdymo, strateginės komunikacijos ir atsparumo dezinformacijai srityse.
2023 m. VBPD programos lėšomis įgyvendinti 5 dvišaliai projektai. 2023 m. baigtas dvimetis Moldovos užsienio reikalų ir Europos integracijos ministerijos institucinių ir administracinių gebėjimų ir valdymo stiprinimo projektas. Šaliai vykdant reformas ir rengiantis deryboms dėl narystės ES, suteikta Lietuvos ekspertinė ir techninė parama aktualiausiose – diplomatinės tarnybos funkcionavimo ir valdymo, eurointegracijos, ekonominės diplomatijos, hibridinių grėsmių valdymo, strateginės komunikacijos ir kovos su dezinformacija – srityse. Moldovos valstybinių institucijų pareigūnams organizuoti patirties mainų vizitai ir mokymas Vilniuje, Briuselyje ir Kišiniove, pristatytas Lietuvos ekonominės diplomatijos modelis, pasidalyta Lietuvos integracijos ES patirtimi, supažindinta su ES reikalų koordinavimo modeliu (LINESIS sistema), ES institucine sąranga ir kt. Lietuvos ekspertai perteikė savo hibridinių grėsmių valdymo, strateginės komunikacijos ir kovos su dezinformacija patirtį.
Siekiant stiprinti istorinės atminties kultūrą, atsparumą ir gebėjimą atpažinti propagandą, buvo įgyvendinti istorinės atminties ir kovos su dezinformacija bei kitomis šiuolaikinėmis grėsmėmis projektai. Lietuvos ir Moldovos akademinių bendruomenių ir pilietinės visuomenės organizacijų pastangomis vyko mokslo tyrimai, surengta konferencijų, parodų, leidinių pristatymų, apskritųjų stalų diskusijų, teminė vasaros stovykla Moldovos jaunimui. Siekta sustiprinti jaunosios Moldovos kartos pilietinį sąmoningumą, supratimą apie totalitarinių ir nedemokratinių režimų įvykdytus nusikaltimus. Taip pat ugdyti nevyriausybinės organizacijos WatchDog.MD gebėjimai kovoti su kenkėjiška dezinformacija, parengtas saugumo terminų žodynėlis rumunų kalba, radijo ir televizijos laidos atsparumo dezinformacijai klausimais.
2023 m. Moldovos aplinkosaugos institucijoms perduota Lietuvos patirtis, sukaupta kuriant tvaraus gėrimų pakuočių tvarkymo sistemą, parengtos užstato grąžinimo sistemos sukūrimo gairės.
2023 m. VBHP fondo lėšomis finansuoti 2 dvišaliai projektai stiprinant Moldovos ombudsmeno institucijos gebėjimus sveikatos apsaugos srityje ir didinant atsparumą žalingai užsienio propagandai Moldovos integracijos į ES kontekste, taip pat buvo tęsiami 2022 m. pradėti 3 regioniniai projektai – atsparumo dezinformacijai ir nepriklausomos informacijos sklaidos ES Rytų partnerystės šalyse stiprinimo ir Lietuvos ekspertinės patirties priešgaisrinės apsaugos ir žemės ūkio sektoriuose perdavimo.
Sakartvelas. Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo parama ir ekspertinė patirtis Sakartvele yra matoma ir vertinama. 2023 m. buvo toliau teikiama parama euroatlantinei integracijai, pilietinės visuomenės, demokratinių institucijų, nepriklausomos žiniasklaidos ir atsparumo dezinformacijai stiprinimui, dalytasi patirtimi klimato kaitos ir aplinkosaugos srityse, skatintos smulkiojo verslo iniciatyvos žemės ūkyje, Lietuvos ir Sakartvelo savivaldybių bendradarbiavimas.
2023 m. VBPD programos lėšomis įgyvendinti 5 dvišaliai projektai.
Stiprinant Sakartvelo pastangas gauti ES kandidatės statusą ir didinant visuomenės informuotumą apie europietiškas vertybes, organizuotos visuomenės informavimo veiklos regionuose – Kutaisyje, Telavyje, Goryje ir kitur, įtraukiant vietos aktyvistus ir žurnalistus (apie 40 asmenų), surengta keletas virtualių seminarų, kuriuose dalyvavo žinomi ES ekspertai ir pranešėjai iš Lietuvos, vyko pėsčiųjų žygiai, kurių dalyviai aplankė 800 gyventojų regionuose.
Teikta ekspertinė parama populiarinant ir plečiant alternatyvių energijos šaltinių naudojimą Sakartvelo gyvulininkystės sektoriuje.
Stiprintas visuomenės atsparumas Rusijos skleidžiamai dezinformacijai apie Abchaziją.
2023 m. VBHP fondo lėšomis finansuotas 1 dvišalis projektas – Plungės ir Kvarelio savivaldybių viešojo, privačiojo ir nevyriausybinio sektorių ryšių stiprinimo srityje, taip pat tęsiami 2022 m. pradėti 4 regioniniai projektai.
Armėnija. 2023 m. buvo tęsiamos vystomojo bendradarbiavimo veiklos srityse, kuriose Lietuva nuosekliai dirba jau keletą metų, – gero valdymo, aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita, atsparumo dezinformacijai stiprinimo, kaimo vietovių moterų ekonominio ir socialinio aktyvumo plėtros. Lietuvos patirtis Armėnijoje yra gerai vertinama, ją bandoma pritaikyti visoje šalyje.
2023 m. VBPD programos lėšomis įgyvendinti 4 dvišaliai projektai.
Daug dėmesio skirta Armėnijos pilietinės visuomenės gebėjimų ir atsparumo dezinformacijai, komunikacijos įgūdžiams stiprinti. Lietuvos VšĮ „Europos namai“ ekspertai dalijosi patirtimi, sukaupta sprendžiant hibridinių atakų sukeltas problemas. Valstybės tarnautojai ir ekspertai buvo supažindinti su strateginės komunikacijos principais, sustiprintos žiniasklaidos informacinio ir skaitmeninio raštingumo kompetencijos.
Atnaujinta Jerevano botanikos sodo žalioji erdvė su poilsio zona ir drėkinimo sistema.
Kaimo ekonominio ir socialinio aktyvumo stiprinimo srityje prisidėta prie ES Team Europe iniciatyvos Siuniko regionui remti, atsižvelgiant į vietos plėtros prioritetus, regiono teritorinį vientisumą ir suverenumą.
2023 m. VBHP fondo lėšomis įgyvendinamas 1 projektas. Įgyvendinant ES ir Armėnijos CEPA susitarime nustatytus prioritetus, fondo lėšomis suteiktas nacionalinis finansavimas ES projektui, pagal kurį remiamos teisėsaugos ir saugumo reformos: policijos valdymo, valstybės sienos ir migracijos srautų valdymo modernizavimo.
Buvo tęsiamas 2022 m. VBHP fondo lėšomis finansuotų 2 gero valdymo projektų – transporto saugos ir paramos diegiant stiklo ir plastiko taros užstato sistemą – įgyvendinimas.
Toliau vyko 2 regioniniai projektai.
Baltarusija. 2023 m. VBPD programos lėšomis finansuotas 1 dvišalis projektas teikiant paramą nepriklausomiems Baltarusijos mokslininkams. Trimetis projektas (2021–2023 m.) padėjo stiprinti nepriklausomų Baltarusijos humanitarinių ir socialinių mokslų tyrėjų ir ekspertų bendruomenę, rengtos tarptautinės mokslinės konferencijos ir seminarai, vykdyta analitinė veikla. Baltarusijos mokslininkams suteikta galimybė vykdyti tyrimus, nevaržomai bendrauti tarpusavyje ir su užsienio partneriais kuriant neformalius tinklus. Baltarusijos ir Lietuvos istorikai bendrai analizavo visuomenėje labiausiai paplitusius istorinius naratyvus. Parengti 3 moksliniai straipsniai, 15 straipsnių žiniasklaidai ir 10 straipsnių kolektyvinei monografijai.
2023 m. pradėtas vykdyti VBHP fondo finansuojamas 1 projektas, pagal kurį paremtas nepriklausomas Baltarusijos kinas.
2023 m. buvo toliau remiama Europos humanitarinio universiteto (EHU) veikla Vilniuje. EHU patikos fondui skirta kasmetinė finansinė parama (200 tūkst. eurų), išduotos nemokamos vizos studentams ir dėstytojams, EHU suteiktos patalpos Vilniaus senamiestyje. EHU studentams buvo užtikrinta ne tik puikios kokybės studijų galimybė, bet ir ugdomi lyderystės įgūdžiai, skatinamas kritinis mąstymas ir aktyvus pilietiškumas. Be Lietuvos, EHU remia dar du pagrindiniai rėmėjai: Europos Komisija ir Švedija. 2023 m. prie paramos EHU prisidėjo Nyderlandai ir Islandija. Norvegijos, Suomijos ir Estijos vyriausybės kasmet teikia tikslinę paramą EHU. 2023 metais šių valstybių parama buvo skirta 124 studentams (stipendijoms ir studijų įmokoms padengti) ir 3 tyrėjams, patiriantiems Baltarusijos institucijų keliamą grėsmę. 2023 m. Šiaurės Ministrų Tarybos biuras Lietuvoje taip pat skyrė tikslinę paramą EHU – 20 politinį persekiojimą patyrusių baltarusių studentų ir 20 karo paveiktų ukrainiečių studentų studijų išlaidoms padengti.
2023‒2024 mokslo metais studijas EHU pradėjo kone 1 500 studentų. 84 proc. visų studentų yra Baltarusijos piliečiai. Plečiasi ir studentų iš kitų šalių geografija: universiteto bendruomenę papildė Moldovos, Kazachstano, Sakartvelo, Lietuvos piliečiai. Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, Ukrainos studentams ir dėstytojams pasiūlyta galimybė studijuoti ir dirbti EHU. Šiuo metu apie 4 proc. universiteto studentų turi Ukrainos pilietybę.
2023 m. studijas EHU baigė 151 absolventas. Nuo universiteto persikėlimo į Vilnių 2006 m. studijas EHU sėkmingai baigė beveik 3000 studentų.
Įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo 2022‒2025 metais strategines kryptis, daug dėmesio skiriama pilietinei visuomenei stiprinti, strateginės komunikacijos ir kovos su dezinformacija gebėjimams ugdyti. 2023 m. įgyvendinti 4 VBPD programos finansuoti dvišaliai projektai (1 Armėnijoje, 1 Sakartvele ir 2 Moldovoje), skirti visuomenės atsparumui ir gebėjimui kovoti su kenkėjiška dezinformacija ugdyti, strateginės komunikacijos įgūdžiams formuoti.
2023 m. pradėti įgyvendinti VBHP fondo finansuojami 2 regioniniai atsparumo dezinformacijai ES Rytų partnerystės šalyse stiprinimo projektai, daugiausia dėmesio skiriant nepriklausomai žiniasklaidai. Projekto „Modernios dezinformacijos iššūkiai okupacijos akivaizdoje“ tikslas – išmokyti Ukrainos, Sakartvelo ir Armėnijos žiniasklaidą ir platesnę visuomenę pasirinkti patikimus šaltinius ir kurti teisingus naratyvus, atpažinti dezinformaciją ir užkirsti jai kelią. Kito regioninio projekto tikslas – stiprinti atsparumą dezinformacijai ir strateginės komunikacijos gebėjimus, įtvirtinant nepriklausomos informacijos sklaidą Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Moldovoje, Sakartvele ir Ukrainoje. 1 dvišalis projektas įgyvendintas Moldovoje, siekiant pagerinti visuomenės atsparumą žalingai užsienio propagandai Moldovos integracijos į ES kontekste.
Atsižvelgiant į vystomojo bendradarbiavimo 2022‒2025 m. strateginį tikslą – nelegalios migracijos prielaidų šalinimą, įgyvendinant projektus tvarios ekonomikos (skaitmeninimo, kibernetinio saugumo), profesinio švietimo, naujų darbo vietų jaunimui kūrimo srityse, 2023 metais VBHP fondo lėšomis buvo įgyvendinami 8 projektai – 3 Kenijoje, po 2 Irake ir Uzbekistane, 1 Palestinoje. VBPD programos lėšomis įgyvendinti 7 projektai – 2 Palestinoje, po vieną Turkijoje, Indijoje, Butane, Maldyvuose ir PAR.
2023 m. buvo inicijuotas Lietuvos ir Kenijos bendradarbiavimas įgyvendinant inovatyvius vystomojo bendradarbiavimo projektus klimato technologijų, viešojo administravimo, skaitmeninių paslaugų srityse. Šiais projektais abi šalys prisideda prie bendrų darnaus vystymosi, inovacijų ir ekonomikos augimo tikslų įgyvendinimo.
Įgyvendinant projektus Palestinoje ir PAR, šalys daugiausia dėmesio skyrė bendruomenių įgalinimo ir ekonomikos augimo skatinimo, moterų ir mergaičių verslumo įgūdžių stiprinimo, socialinės nelygybės mažinimo tikslams. Projektas „Dirbtinio intelekto įgūdžių įvaldymas ir realaus laiko ekonomikos kūrimas Palestinoje (ART-inTELL)“ palestiniečių studentams suteikė praktinių įgūdžių kuriant dirbtinio intelekto sprendinius, padidino jų galimybes įsidarbinto, paskatino naujų skaitmeninių technologijų diegimą ir investicijų pritraukimą. Projektas PAR remia darbo neturinčio jaunimo technologijų mokymo programas.
Irake siekiama modernizuoti profesinį mokymą kuriant Irako jaunimo profesinio įsidarbinimo perspektyvas, užmegzti Irako ir Lietuvos talentų ugdymo partnerystę, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeninei ekonomikai. Uzbekistane Lietuvos sporto universitetas perdavė gerąją patirtį – organizavo ir vykdė nuotolines sporto studijas Uzbekistano kūno kultūros ir sporto universitete, universiteto doktorantus ir jaunuosius mokslininkus supažindino su mokslo veiklos procesais, padėjo įgyti mokslininkui reikalingų kompetencijų ir įgūdžių, savarankiškai atlikti mokslo tyrimus, publikuoti mokslinius straipsnius.
Lietuva ir Turkija įgyvendino projektą, susijusį su atsinaujinančiąja energetika ir klimato kaita. Sukurtas mobiliosios programėlės ir svetainės prototipas, kuriame yra daugiau nei 100 naudingų kontaktų ir tolesnio projekto reklamavimo ir plėtros bei tinklų kūrimo partnerių sąrašas. Atsinaujinančiosios energetikos ekspertų vizitai Stambule, Vilniuje ir Kaune paskatino savivaldybių ir klimato kaitos ekspertų bendradarbiavimą.
Projektai Indijoje, Butane ir Maldyvuose padėjo įgyvendinti skaitmeninę šalių transformaciją, pasidalyta geriausia Lietuvos kibernetinio saugumo ekosistemos praktika, padidintas Lietuvos aukštųjų technologijų žinomumas šalyse partnerėse ir supažindinta su ES šalių praktika.
Moterų teisės ir lygios galimybės
Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo strateginių krypčių 2022‒2025 m. prioritetas yra lyčių lygybę įtvirtinančių programų ir projektų įgyvendinimas. Ši veikla numatyta Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatyme, Trečiajame ES lyčių lygybės veiksmų plane 2021–2025 m.
2023 m. Lietuva įgyvendino 4 projektus – 2 Palestinoje ir po 1 Irake ir Pietų Afrikoje. Palestinos moterims ir mergaitėms suteikta įgūdžių ir išteklių steigti verslą ar užsitikrinti darbą. Pietų Afrikoje 26 jaunuolių grupė iš marginalizuotų bendruomenių sėkmingai baigė programuotojų mokymus, gavo darbą arba pasinaudojo tolesnio mokymosi technologijų pramonės srityje galimybėmis.
Irake Lietuvos parama skatino jaunimo nedarbo mažinimą ir lyčių įtraukimo praktiką, prisidedant prie ilgalaikės ekonominės ir socialinės plėtros, IRT talentų ugdymo, Irako ir Lietuvos mobilumo partnerystės.
Skaitmeninimo projektai
2023 m. VBHP fondo lėšomis buvo finansuoti 3 skaitmeninimo projektai Kenijos Respublikoje. Projektai buvo skirti paremti Kenijos vyriausybės pastangas efektyviai skaitmeninti viešąsias paslaugas, didinti jų prieinamumą, ugdyti institucijų gebėjimus diegti šiuolaikines viešojo administravimo technologijas. Be to, atlikta prieigos prie skaitmeninių valdžios paslaugų teikimo per pašto skyrius galimybių studija, suteikta parama klimato technologijų startuoliams.
2023 m. buvo finansuoti 7 VBPD programos diplomatinių atstovybių projektai skaitmeninimo srityje Butane, Indijoje, Maldyvuose, Palestinoje (2), PAR, Turkijoje. Taip pat buvo tęsiami 2022 m. pradėti projektai Uzbekistane ir Irake.
Europos Sąjungos programos
2023 m. Lietuva toliau sėkmingai dalyvavo ES Dvynių programoje, teikdama ekspertinę paramą šalims partnerėms. Lietuvos institucijos dalyvavo 6 Dvynių projektų atrankose ir laimėjo 5 už bendrą 6,7 mln. eurų sumą: Sakartvele (rinkos priežiūra, 1,2 mln. 21/24 mėn.), Palestinoje (aplinkos politika, 1,5 mln., 24/27 mėn.), Bosnijoje ir Hercegovinoje (mokesčių, 1 mln., 24/27 mėn.) ir antikorupcijos (1 mln., 27/30 mėn.) klausimais), Kambodžoje (statistika, 2 mln., 27/30 mėn.). Visi projektai laimėti konsorciumuose su partneriais. Sakartvele ir Palestinoje Lietuva vadovauja konsorciumams su Austrija, Vokietija ir Lenkija, projektus administruoja CPVA. Kituose trijuose projektuose Lietuva dalyvauja kaip jaunesnioji Italijos partnerė.
Europos Komisijos Dvynių ir TAIEX programų įgyvendinimo 2023 m. ataskaitoje Lietuva (23 vykstantys projektai) įvardyta kaip daugiausia Dvynių projektų vykdžiusi ES šalis narė.
Techninės pagalbos ir informacijos mainų programos TAIEX renginiai teikia galimybių užmegzti arba palaikyti tarpinstitucinius kontaktus ir taip pradėti ilgalaikį bendradarbiavimą. 2023 m į TAIEX renginius įsitraukė per 100 Lietuvos ekspertų. Aktyviausi buvo Ryšių reguliavimo tarnybos, Muitinės ir Policijos departamentų, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Generalinės prokuratūros, Lietuvos banko, Lietuvos transporto apsaugos administracijos ekspertai. Jie dalyvavo 9 seminaruose: Ukrainos (3), Sakartvelo, Moldovos, Šiaurės Makedonijos, Gajanos ir Libano institucijoms; 4 ekspertų misijose į Kosovą (2), Moldovą ir Palestiną. Lietuvoje surengti 8 mokomieji vizitai svečiams iš Moldovos (3), Ukrainos (2), Sakartvelo, Palestinos, Šiaurės Makedonijos. 2023 m. rugsėjį Vilniuje surengtas daugiašalis aukšto lygmens TAIEX seminaras eurointegracijos klausimais, kuriame dalyvavo Baltijos šalių, Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo bei Vakarų Balkanų šalių euroderybininkų delegacijos.
Visuomenės informavimas
2023 m. buvo minimas Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo 20-metis. Lapkritį surengta tarptautinė konferencija, kurioje apžvelgti svarbiausi laimėjimai ir pasirengimas ateities – Ukrainos atstatymo, skaitmeninės ir žaliosios transformacijos, daugiašalių partnerysčių kūrimo iššūkiams. Konferencijos metu aukšto rango Europos Komisijos, Europos Parlamento, Jungtinių Tautų, EBPO ir kitų tarptautinių organizacijų atstovai dalijosi įžvalgomis, kaip Lietuva, pasitelkdama sukauptą patirtį, galėtų toliau stiprinti ir plėtoti partnerystes, tapti aktyvesne tarptautinės vystomojo bendradarbiavimo bendruomenės dalimi.
2023 m. balandį tarptautiniame seminare Lietuvos verslo, viešųjų institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai supažindinti su ES vystomojo bendradarbiavimo galimybėmis ir finansavimo priemonėmis, skirtomis įgyvendinti „Global Gateway“ strategiją.
Vystomojo bendradarbiavimo veikla aktyviai viešinta įvairiais kanalais ir priemonėmis. Dvidešimtmečiui paminėti sukurtas vaizdo klipas lietuvių ir anglų kalbomis buvo transliuojamas socialiniame tinkle Facebook (pasiekta auditorija – 227 tūkst. vartotojų) ir dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ metu (pamatė daugiau kaip 15 tūkst. žiūrovų). Išleistas spalvingas vystomojo bendradarbiavimo dvidešimtmečiui skirtas leidinys. Pasitelkiant pilietinės visuomenės iniciatyvas, vystomojo bendradarbiavimo veikla aplinkosaugos ir klimato kaitos mažinimo srityje pristatyta Nacionalinio aplinkosaugos egzamino kampanijos metu (pasiekta per 126 tūkst. socialinių tinklų vartotojų). Visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, net 96 proc. Lietuvos gyventojų teigiamai vertina humanitarinės pagalbos teikimą Ukrainai.
Vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumo didinimas
Stiprindama Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumą, Užsienio reikalų ministerija inicijavo ir pradėjo įgyvendinti Europos Komisijos techninės paramos priemonės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ekosistemos stiprinimas: suderinamumas, partnerystės, poveikis“. Įgyvendinant šį projektą EBPO ir kitų šalių ekspertai padės Lietuvai užtikrinti vystomojo bendradarbiavimo politikos nacionalinį suderinamumą, kurti veiksmingos tarptautinės vystomojo bendradarbiavimo partnerystės sąlygas ir naujus įrankius, padedančius įtraukti privatųjį sektorių ir pilietinę visuomenę, aktyvinti bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis, vystymosi finansavimo institucijomis ir kitomis šalimis donorėmis.
2023 m. rugsėjo 20 d. įvyko projekto pradžios renginys, o spalio 2–6 d. surengta diagnostinė EBPO ir EK ekspertų misija Vilniuje. Pradėta rengti diagnostinė ataskaita ir tolesnių pokyčių veiksmų įgyvendinimo planas.
Apžvalga
(Statistiniai duomenys patikslinti 2023 m. rugsėjo mėn.)
2022-ieji buvo lūžio ‒ vieningo ir intensyvaus darbo metai, padedant Ukrainai atlaikyti Rusijos karinę agresiją: teikiant humanitarinę ir finansinę pagalbą, priimant pabėgėlius, atremiant globalias Rusijos sukelto karo pasekmes, tarptautinėje arenoje pabrėžiant išteklių mobilizavimo ir pastangų koordinavimo būtinybę ruošiantis Ukrainos atstatymui.
Tvirtai remdama Ukrainą kovoje už laisvę ir teritorinį vientisumą, padėdama užtikrinti valstybės ir viešųjų paslaugų funkcionavimą, 2022 metais Lietuva suteikė Ukrainai beprecedentę paramą – vystomojo bendradarbiavimo, humanitarinės ir finansinės pagalbos vertė siekė daugiau nei 45,8 mln. eurų. Dar apie 70 mln. eurų sudarė valstybės ir Lietuvos savivaldybių išlaidos pabėgėliams iš Ukrainos. Lietuva taip pat buvo viena pirmųjų valstybių, pradėjusi įgyvendinti Ukrainos infrastruktūros atstatymo projektus.
Svarbu pabrėžti, kad paramą Ukrainai Lietuva teikė nemažindama savo įsipareigojimų kitoms šalims partnerėms. 2022 metais Lietuvos oficiali parama vystymuisi (toliau – OPV), palyginti su 2021 metais, išaugo tris kartus ir sudarė 231,31 mln. eurų, arba 0,36 proc., bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Šis rodiklis leido pasiekti Lietuvos tarptautinį įsipareigojimą iki 2030 metų oficialiai paramai kasmet skirti 0,33 proc. BNP. Pagal OPV metinį prieaugį Lietuva buvo ketvirta iš dvidešimties Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) Paramos vystymuisi komitetui (toliau – PVK) priklausančių Europos Sąjungos valstybių.
Lietuva aktyviai dalyvavo dvišalėje ir daugiašalėje veikloje atremiant globalias Rusijos sukelto karo pasekmes. Nuosekliai remdama karo pabėgėlių iš Ukrainos bangą priėmusią Moldovą, Lietuva teikė jai finansinę pagalbą, stiprino administracinius ir institucinius gebėjimus, įgyvendino kitus vystomojo bendradarbiavimo projektus. Siekdama padėti užkirsti kelią pasaulinei maisto krizei, Lietuva tarptautinėje plotmėje aktyviai kėlė Ukrainos uostų atblokavimo klausimą, rėmė Jungtinių Tautų Juodosios jūros iniciatyvą, siūlė sprendimų Europos Sąjungos Solidarumo koridoriaus veiksmingumui ir Ukrainos grūdų eksportui užtikrinti.
Iššūkių akivaizdoje Lietuva tęsė bendradarbiavimą, stiprino partnerystes, aktyviai dalyvavo diskusijose ir konstruktyviai prisidėjo prie sprendimų dėl esminių vystomojo bendradarbiavimo klausimų tarptautinėse organizacijose ir daugiašaliuose forumuose – ES Tarybos, Europos Komisijos, EBPO, Jungtinių Tautų, Pasaulio banko ir kitų tarptautinių organizacijų posėdžiuose.
Kaip vieną iš Lietuvos tarptautinio pripažinimo pavyzdžių galima įvardyti sėkmingą Lietuvos priėmimą į EBPO PVK 2022 metų rudenį. Narystė šiame komitete patvirtina, kad Lietuva atitinka aukštus vystomojo bendradarbiavimo veiklai keliamus kriterijus, o sukaupta patirtis ir gebėjimai vertinami tarptautinių ekspertų. Tapusi EBPO PVK nare ir dalyvaudama tarpusavio vertinimo mechanizme Lietuva planuoja toliau stiprinti vystomojo bendradarbiavimo sistemą.
Lietuvos indėlis į ES vystomojo bendradarbiavimo veiklą 2022 metais taip pat buvo svarus ir sėkmingas. Lietuva yra viena iš ES Dvynių programos lyderių, jau kelerius metus patenka į sėkmingiausiai ES Dvynių programoje dalyvaujančių šalių penketuką.
Siekdama proveržio ir didesnio dvišalės ir daugiašalės veiklos poveikio, 2022 metais Lietuva baigė įgyvendinti sistemines reformas, kurios suteikė galimybę pradėti Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo (toliau – Fondas) veiklą. Parengta 11-os projektų inovacijų, skaitmenizavimo, švietimo, aplinkos apsaugos, administracinių gebėjimų stiprinimo, kovos su dezinformacija srityse koncepcijų, daugiausia dėmesio buvo skiriama ES Rytų partnerystės šalims. Fondas patvirtino 16 dvišalių, regioninių, tiesioginio finansavimo ir nacionalinio bendrojo finansavimo (angl. co-financing) projektų, kurie nuo 2023 metų bus įgyvendinami Ukrainoje, Moldovoje, Sakartvele, Armėnijoje, Baltarusijoje, Uzbekistane, Palestinoje ir Irake.
Lietuva taip pat aktyviai ieško inovatyvių sprendimų, kaip į vystomojo bendradarbiavimo veiklas pritraukti privatų finansavimą. 2022 metais Vyriausybė pradėjo Investicijų ir verslo garantijų agentūros (INVEGA) reformą, kuri suteiks naujų finansavimo galimybių įmonėms, siekiančioms įsitraukti į vystomojo bendradarbiavimo veiklą šalyse partnerėse.
Oficiali parama vystymuisi
Lietuvos OPV – tai iš valstybės ir savivaldybių bei joms pavaldžių įstaigų biudžetų finansuojama parama ir humanitarinė pagalba besivystančioms valstybėms ir teritorijoms. Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programa (toliau – VBPDP) yra sudedamoji OPV įgyvendinimo priemonė, finansuojama iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų tikslinių biudžeto asignavimų.
Remiantis 2021–2030 metų Nacionaliniu pažangos planu, siekiant 9 strateginio tikslo „Stiprinti Lietuvos įtaką pasaulyje ir ryšius su diaspora“ ir stiprinant dalyvavimą vystomojo bendradarbiavimo politikoje, numatyta įgyvendinti Lietuvos tarptautinį įsipareigojimą iki 2030 metais OPV skirti ne mažiau kaip 0,33 proc. BNP. Atsižvelgdama į tai, Užsienio reikalų ministerija siekia, kad Lietuvos teikiama parama vystymuisi nuosekliai didėtų ir ilgainiui atitiktų tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus.
Preliminariais EBPO duomenimis, 2022 metais Lietuvos OPV augo 3 kartus ir sudarė 231,31 mln. eurų, arba 0,36 proc., bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), palyginimui, per pastaruosius penkerius metus Lietuvos OPV svyravo nuo 0,12 iki 0,14 proc. BNP (2021 metais Lietuvos OPV siekė 73,05 mln. eurų, arba 0,14 proc. BNP; 2020 metais ‒ 63,2 mln. eurų, arba 0,13 proc. BNP; 2019 metais ‒ 60,45 mln. eurų, arba 0,13 proc. BNP; 2018 metais – 55 mln. eurų, arba 0,12 proc. BNP; 2017 metais – 52,55 mln. eurų, arba 0,13 proc. BNP).
EBPO duomenimis, dauguma šalių didžiąją dalį OPV skiria dvišalėms programoms, kitas lėšas teikia daugiašalių organizacijų veikloms[1]. Iki 2021 m. Lietuvos dvišalė parama tesudarė iki vieno penktadalio visos paramos. Tuo tarpu 2022 m. ženklus papildomas finansavimas Ukrainai bei valstybės ir savivaldybių išlaidos Ukrainos pabėgėliams Lietuvoje padidino dvišalės paramos rodiklius iki 59 proc.
ES ir globalios vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimas
2022 metais Užsienio reikalų ministerija užtikrino nuolatinį veiksmingą Lietuvos įsitraukimą į nacionalinius interesus atitinkantį vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimą ir įgyvendinimą tarptautiniu, ES ir dvišaliu lygmenimis, tokiu būdu stiprindama Lietuvos kaip atsakingos ir patikimos valstybės donorės įvaizdį.
2022 metais Užsienio reikalų ministerija aktyviai įsitraukė į ES ir globalios vystomojo bendradarbiavimo bei humanitarinės pagalbos politikos formavimo ir įgyvendinimo procesus, daugiausia dėmesio buvo skiriama Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltoms globalioms pasekmėms, pasaulinei maisto krizei spręsti, Europos komandos (Team Europe) atsakui teikiant humanitarinę ir finansinę pagalbą, sprendžiant karo pabėgėlių problemas. Tartasi dėl sprendimų ir būdų, tinkamiausių užtikrinti saugų grūdų eksportą per Ukrainos uostus, patiriančius nuolatinę karinių Rusijos išpuolių grėsmę, taip pat ES Solidarumo koridorių veikimą. Lietuva aktyviai kėlė klausimą dėl poreikio parengti teisinį mechanizmą, kuris leistų sankcionuotas ir įšaldytas Rusijos lėšas panaudoti Ukrainos atstatymui.
Atsižvelgiant į sparčiai kintantį geopolitinį kontekstą ir stiprėjančią autoritarinių režimų įtaką besivystančiose šalyse, daug dėmesio skirta pasirengimui įgyvendinti 2021 metų gruodį paskelbtą ES „Global Gateway“ strategiją. Šios strategijos tikslas yra 2021‒2027 metais kurti glaudesnius ryšius su šalimis partnerėmis, skatinti ES viešąsias ir privačias investicijas į Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regionų socialinę, ekonominę, žaliąją ir skaitmeninę transformaciją, laikantis pagrindinių demokratinių vertybių ir aukštų standartų, gero valdymo ir skaidrumo, lygiavertės partnerystės, žalios ir švarios energijos, saugumo principų. ES planuoja skirti per 300 mlrd. eurų „Global Gateway“ strategijai įgyvendinti.
2022 metais aktyviai analizuoti galimi daugelio iniciatyvų įgyvendinimo būdai, atliktos galimybių identifikavimo studijos, kurios tapo pavyzdinių projektų (flagships) atrankos pagrindu.
2022 metais Lietuva toliau sėkmingai dalyvavo Europos komandos iniciatyvose ES Rytų partnerystės šalyse (Moldovoje, Sakartvele, Armėnijoje), siekė plėsti veiklos geografiją įsitraukdama į projektus Palestinoje ir Pietų Afrikos Respublikoje. Šiomis veiklomis prisidėta prie skaitmeninimo, kovos su dezinformacija, aplinkosaugos, ekonominės gerovės stiprinimo šalyse partnerėse, viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo.
Itin svarbus Lietuvos laimėjimas tarptautinėje vystomojo bendradarbiavimo srityje ‒Lietuvos priėmimas į EBPO PVK. Užsienio reikalų ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planu, inicijavo stojimo į EBPO PVK procedūras. Sėkmingai įgyvendinus stojimo proceso reikalavimus, 2022 m. lapkričio 16 d. Lietuva tapo 31-ąja šio svarbaus tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo forumo nare. Rengdamasi narystei Lietuva pateikė visapusišką ir išsamią Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo sistemos apžvalgą, kurią EBPO ekspertai įvertino kaip atitinkančią EBPO PVK kriterijus. Šis komitetas sprendžia klausimus, atlieka analizes ir studijas, teikia rekomendacijas, nustato tarptautinius vystomojo bendradarbiavimo standartus. Tapusi PVK nare, Lietuva įgijo galimybę dalyvauti priimant sprendimus dėl tarptautinių vystomojo bendradarbiavimo standartų, didinti savo politikos veiksmingumą, naudotis tarpusavio vertinimo (peer-reviews) privalumais ir dalintis gerąja patirtimi.
Humanitarinės pagalbos srityje Lietuva vadovavosi pagrindiniu principu: teikti pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia. Užsienio reikalų ministerija dalyvaudama daugiašalių fondų veikloje suteikė humanitarinės pagalbos Ukrainai skirdama lėšų per JT Ukrainos humanitarinį fondą (UHF), JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurą (UNHCR), Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą (TRKK). Skirdama įnašų Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijai (IFRC) Lietuva teikė humanitarinę pagalbą Ukrainai, Moldovai ir potvynių nusiaubtam Pakistanui, taip pat skyrė dvišalę humanitarinę pagalbą nuo uragano nukentėjusiam Belizui.
Lėšos ir veikla
Vystomojo bendradarbiavimo veiklai finansuoti iš Užsienio reikalų ministerijai patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų buvo skirta ir panaudota 6 147,63 tūkst. eurų
Paskirtis |
Lėšos, tūkst. eurų |
Savanoriškoms įmokoms į daugiašalius fondus |
865,00 |
Projektams |
3 192,89 |
Humanitarinei pagalbai |
2 030,00 |
Dalyvavimui ES, JT bei kitų tarptautinių organizacijų veikloje ir programos stebėsenai |
37,72 (komandiruotės) |
Kitoms vystomojo bendradarbiavimo veikloms (projektų administravimui, renginiams, parodoms, spaudiniams, paslaugoms ir kt.) |
22,02 |
Vystomojo bendradarbiavimo veiklai iš Užsienio reikalų ministerijos lėšų iš viso skirta: |
6 147,63 |
Daugiašalė parama vystymuisi
Vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, prisidėdama prie tarptautinių pastangų mažinti skurdą, didinti valstybių paramos gavėjų ir labiausiai pažeidžiamų žmonių grupių atsparumą, taip pat skatindama demokratinių vertybių sklaidą, Užsienio reikalų ministerija daugiašalę paramą vystymuisi teikė mokėdama privalomuosius ir savanoriškus įnašus bei įmokas į vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdančius ar koordinuojančius fondus ir tarptautines organizacijas. 2022 metais iš Užsienio reikalų ministerijos strateginio veiklos plano priemonės „Stiprinti Lietuvos dalyvavimą darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų įgyvendinimo veikloje valstybėse partnerėse“ lėšų Lietuva savanoriškiems įnašams skyrė 865 tūkst. eurų.
Savanoriški įnašai |
Lėšos, tūkst. eurų |
EBPO Eurazijos konkurencingumo programai |
30 |
JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui |
20 |
Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) Nusikalstamų veikų tyrimo ir jų vykdytojų nustatymo grupei (IIT) |
30 |
UNESCO Mosulo atstatymo iniciatyvai |
15 |
Europos humanitarinio universiteto patikos fondui (administruojama CPVA) |
200 |
UNESCO Tarptautinės komunikacijos vystymo programai |
20 |
EBPO DIS/MIS išteklių centrui |
30 |
UNICEF |
20 |
Paramos demokratijai fondui |
300 |
Europos paramos demokratijai fondui (EED) |
50 |
Fondui „Gyvenimo linija“ |
20 |
Azijos ir Europos fondui |
20 |
Europos Tarybos veiksmų planui Ukrainoje |
15 |
Europos Tarybos veiksmų planui Sakartvele |
15 |
ESBO papildomo biudžeto paramos projektui |
30 |
JT Generalinio Sekretoriaus Specialiojo įgaliotinio seksualinio smurto konfliktų metu klausimais biurui (OSRSG-SVC) |
50 |
Iš viso: |
865,0 |
Humanitarinė pagalba
2022 metais iš Užsienio reikalų ministerijos strateginio veiklos plano priemonės „Stiprinti Lietuvos dalyvavimą darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų įgyvendinimo veikloje valstybėse partnerėse“ lėšų Lietuva humanitarinei pagalbai skyrė 2 030 tūkst. eurų.
Humanitarinė pagalba iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos strateginio veiklos plano priemonės „Stiprinti Lietuvos dalyvavimą Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų įgyvendinimo veikloje valstybėse partnerėse“ lėšų |
Lėšos, tūkst. eurų |
Jungtinių Tautų Ukrainos humanitariniam fondui (UHF), humanitarinė pagalba Ukrainai |
300 |
Jungtinių Tautų Jemeno humanitariniam fondui (YHF), humanitarinė pagalba Jemenui |
30 |
Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (TRKK), humanitarinė pagalba Ukrainai |
200 |
Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijai (IFRC), humanitarinė pagalba Pakistanui |
30 |
Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijai (IFRC), humanitarinė pagalba Ukrainai ir Moldovos Respublikai |
100 |
Humanitarinė pagalba Belizui |
20 |
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR), humanitarinė pagalba Ukrainai |
100 |
Humanitarinė pagalba iš LRV rezervo fondo lėšų, pervestų į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos strateginio veiklos plano priemonę „Stiprinti Lietuvos dalyvavimą Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų įgyvendinimo veikloje valstybėse partnerėse“ |
Lėšos, tūkst. eurų |
LRV rezervo fondas (2022-02-28 nutarimas Nr. 157); Moldovos Respublikos Vyriausybei, humanitarinė pagalba Ukrainos pabėgėliams Moldovoje |
750 |
LRV rezervo fondas (2022-07-20 nutarimas Nr. 766); Moldovos Respublikos Vyriausybei, humanitarinė pagalba Ukrainos pabėgėliams Moldovoje |
500 |
Iš viso: |
2 030 |
Dvišalė Užsienio reikalų ministerijos parama vystymuisi
Vadovaujantis Vystomojo bendradarbiavimo strateginėmis kryptimis 2022‒2025 metais prioritetas skirtas ES Rytų partnerystės šalims: Ukrainai, Moldovai, Sakartvelui ir Armėnijai. Įgyvendinant dvišalius projektus siekta stiprinti šių šalių administracinius ir institucinius gebėjimus, perduoti gerąją Lietuvos europinės integracijos patirtį vykdant reformas kiekvienoje Tarybos 18 mėnesių programos (Trio Programme) šalyje, įskaitant tolesnį ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo (AA/DCFTA) ir Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimo su ES (CEPA) įgyvendinimą. Taip pat parama skirta pilietinės visuomenės stiprinimo, kovos su dezinformacija, aplinkosaugos, tvarios ekonomikos plėtros (skaitmeninimo, moterų ekonominio ir socialinio įgalinimo) ir lyčių lygybės sričių projektams minėtose šalyse ir Artimųjų Rytų, Azijos bei Afrikos regionų šalyse partnerėse.
2022 metais įgyvendinti 37 vystomojo bendradarbiavimo projektai (iš jų 35 dvišaliai ir 2 regioniniai), kurių vertė daugiau nei 2,26 mln. eurų. Fondas patvirtino 16 projektų, iš jų ‒ 12 dvišalių ir regioninių projektų už 809 821,52 Eur Ukrainoje, Moldovoje, Sakartvele, Armėnijoje, Baltarusijoje, Uzbekistane ir Palestinoje, du tiesiogiai finansuotus atstatymo projektus Ukrainoje (1 mln. eurų) ir vieną Armėnijoje (49 882,00 Eur), taip pat vieną kofinansavimo projektą Irake (19 973,00 Eur); projektai bus įgyvendinami nuo 2023 metų.
Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, akredituotos valstybėse partnerėse, prisidėjo prie Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo: administravo 22 vystomojo bendradarbiavimo projektus, padėjo nustatyti paramą gaunančių valstybių poreikius, aktyviai įsitraukė į partnerių paiešką, prisidėjo prie donorų veiklos koordinavimo, įskaitant ir įsitraukimą į EK Europos komandos iniciatyvas. Lietuvos ambasada Moldovoje toliau prisidėjo prie Europos komandos kovos su dezinformacija iniciatyvos, Lietuvos ambasados Sakartvele ir Armėnijoje ‒ aplinkosaugos, Palestinoje ir Pietų Afrikos Respublikoje ‒ skaitmeninimo srityse.
Ukraina. 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą sukėlė humanitarinę katastrofą, nuo kurios nukentėjo milijonai žmonių, padaryta milžiniška žala šalies ekonomikai ir infrastruktūrai. Lietuva, siekdama padėti nuo karo kenčiančiai šaliai ir jos žmonėms, teikė Ukrainai visapusišką paramą ir pagalbą (humanitarinę, finansinę, civilinės saugos, karo pabėgėliams).
Nors Rusijos agresija dar tęsiasi, Lietuva viena iš pirmųjų pradėjo Ukrainos atstatymo darbus. 2022 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 4 Ukrainos atstatymo projektus (mobiliosios gyvenamosios stovyklos statyba Borodiankos miestelyje; tilto per Trubižo upę atstatymas; mokyklos renovacija Borodiankos miestelyje; vaikų darželio „Radist“ renovacija Irpinės miestelyje).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu mokyklos ir vaikų darželio renovacijos projektai yra finansuojami iš biudžeto asignavimų, lėšas skiriant per Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondą. Projektus įgyvendina VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra. Projektą „Vaikų darželio „Radist“ Irpinės mieste (Myru g. 1-A, Irpinė, Kyjivo sritis) renovacija“ planuojama užbaigti iki 2023 m. rugsėjo, projektui skirtas 3 704 000 eurų finansavimas. Projektą „Mokyklos Nr. 1 renovacija Borodiankos miestelyje (Centralnaja g. 222, Borodyanka, Kyjivo sritis)“ taip pat planuojama užbaigti iki 2023 m. rugsėjo, jam skirtas 6 119 708 Eur finansavimas. 2022 metais iš Fondo lėšų skirtas 1 mln. eurų Borodiankos mokyklos ir Irpinės vaikų darželio techninio projektavimo ir konservavimo darbams atlikti.
2022 metais iš Užsienio reikalų ministerijai vystomajam bendradarbiavimui skirtų lėšų buvo tęsiami 2021 metais pradėti 2 dvišaliai projektai (švietimo ir paramos žiniasklaidai srityse).
VšĮ Rytų Europos studijų centras baigė įgyvendinti projektą „Pagalba nepriklausomai žurnalistikai Ukrainos regionuose“. Buvo siekiama gerinti Ukrainos žurnalistų kompetencijas, stiprinti Ukrainos žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės organizacijų komunikaciją ir bendradarbiavimą, prisidėti prie Ukrainos individualių žurnalistų finansinio stabilumo ir nepriklausomumo. Prasidėjus karui, iš projekto lėšų buvo prisidėta prie paramos partneriui ‒ Ukrainos nacionalinei žurnalistų sąjungai projekto, suteikta finansinė parama trims karo zonoje dirbusiems žurnalistams.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, vykdydamas švietimo projektą, parengė nuotolinę 50 akademinių valandų kvalifikacijos tobulinimo programą Ukrainos mokytojams ir nuotolinio mokymosi platformą, skirtą pedagogams, ukrainiečių kalba.
2022 metais per Fondą Ukrainai buvo skirta 185,6 tūkst. eurų. 3 dvišalių projektų tikslas – teikti paramą šalies viduje perkeltiems asmenims. Projektai bus įgyvendinami 2023‒2024 m. siekiant suteikti galimybių šalies viduje perkeltiems vaikams ir jaunimui dalyvauti emocinę savijautą gerinančiose neformalaus ugdymo (NU) veiklose, o mokytojams – parengti įtraukias NU programas; gerinti perkeltų asmenų socialinę ir ekonominę padėtį organizuojant verslo kursus; įgyvendinti veiksmingas psichikos sveikatos stiprinimo priemones.
Moldova. 2022 metais iš Užsienio reikalų ministerijos vystomajam bendradarbiavimui skirtų lėšų Moldovai skirta parama eurointegracijos darbotvarkės tikslų gero valdymo srityje projektams įgyvendinti, aplinkos apsaugai, demokratinių vertybių stiprinimui, istorinės atminties kultūros kūrimui, pilietinės visuomenės atsparumo dezinformacijai ugdymui.
Įgyvendinant dvejų metų Moldovos užsienio reikalų ir Europos integracijos ministerijos (MUREIM) administracinių ir institucinių gebėjimų ir valdymo stiprinimo projektą siekta pasidalyti Lietuvos diplomatinės tarnybos modelio kūrimo patirtimi, įvertinti MUREIM administracinių gebėjimų stiprinimo poreikiai sprendžiant eurointegracijos, ekonominės diplomatijos, hibridinių grėsmių, slaptojo ryšio diegimo ir kt. klausimus.
Aplinkos apsaugos srityje įgyvendintas 1 projektas, perduota Lietuvos ekspertinė patirtis įdiegiant tvarią gėrimų pakuočių rūšiavimo sistemą.
Siekiant stiprinti Moldovos visuomenės atminties kultūrą, atsparumą ir gebėjimą atpažinti propagandą, įgyvendinti 3 istorinės atminties ir kovos su dezinformacija bei kitomis šiuolaikinėmis grėsmėmis projektai. Sujungus Moldovos ir Lietuvos universitetų, akademinių bendruomenių ir pilietinės visuomenės organizacijų pastangas vykdyti moksliniai tyrimai ir istorinių žinių apie totalitarizmo praeitį Moldovoje sklaida. Moldovos kompetencijų centro „Pro Memoria“ projektas padėjo puoselėti istorinę atmintį, ugdyti supratimą apie totalitarinių ir nedemokratinių režimų įvykdytus nusikaltimus. Surengta konferencijų, parodų, leidinių pristatymų, visų pirma įtraukiant Moldovos jaunimą. Įgyvendinant visuomeninės organizacijos WatchDog.MD projektą sudarytos galimybės organizacijos veikloje dalyvaujančioms moterims įsitraukti į kovą su dezinformacija, propaganda ir kitomis klaidinamo informavimo pastangomis šalyje. Sustiprinti WatchDog.MD instituciniai kovos su dezinformacija gebėjimai, surengta vietos ekspertų mokymų. Taip pat įgyvendintas projektas siekiant stiprinti saugumo kultūrą informacinio karo Ukrainoje akivaizdoje ‒ surengta diskusijų, apskritųjų stalų pokalbių, radijo ir televizijos laidų atsparumo dezinformacijai klausimais, parengtas ir išleistas gynybos ir saugumo terminų žodynėlis rumunų ir rusų k., kuris išplatintas universitetams, NVO ir socialinių tinklų žiniasklaidos priemonėms.
2022 metais Fondo lėšų Moldovoje skirta įgyvendinti 3 regioninius projektus administracinių gebėjimų eurointegracijos (priešgaisrinė apsauga ir žemės ūkis) bei atsparumo dezinformacijai stiprinimo srityse. Projektai bus įgyvendinami nuo 2023 metų.
Sakartvelas. 2022 metais Užsienio reikalų ministerijos vystomojo bendradarbiavimo veiklai skirtomis lėšomis įgyvendinti 5 dvišaliai projektai, kurie nuosekliai tęsia Lietuvos paramą Sakartvelo euroatlantinei integracijai, stiprinant pilietinę visuomenę ir demokratines institucijas, kovojant su dezinformacija. Taip pat skirta paramos aplinkos apsaugos ir smulkaus verslo iniciatyvų žemės ūkyje skatinimui.
Siekiant didinti aplinkosauginį sąmoningumą, mokant darnaus vystymosi principų keturių Žemutinės Kartlijos regiono (Bolnisio, Dmanisio, Gardabanio ir Marneulio) savivaldybių jaunimą, įrengtos specialių atliekų rūšiavimo šiukšliadėžių, pasodinta 150 medžių, iškelta inkilų, vyko aplinkos tvarkymo akcijos, surengta 40 aplinkosaugos problemų vertinimo vizitų pritraukiant savanorių; parengta 10 vaizdo klipų.
Skatinant Sakartvelo nevyriausybinių organizacijų, pilietinės visuomenės informacinio atsparumo stiprinimą, politinės kultūros sklaidą, įgyvendinti du projektai: 35-ioms vietos pilietinės visuomenės bendruomenėms, etninių mažumų atstovams surengtos apskritojo stalo diskusijos, filmų peržiūros. Dalyviai supažindinti su žiniasklaidos priemonių vertinimo, faktų tikrinimo priemonėmis ir kovos su dezinformacija strategijomis, parengtos rekomendacijos vietos bendruomenėms ir savivaldybėms. Taip pat įgyvendintas darbo su negalią turinčiais žmonėmis patirties projektas.
Baigtas įgyvendinti 2021 metais pradėtas Suvalkijos ir Sakartvelo Račos regiono žemės ūkio įmonių bendradarbiavimo projektas ‒ sukurta virtuali platforma www.saklit.eu, parengta Sakartvelo ir Lietuvos smulkiojo žemės ūkio verslo atstovų duomenų bazė (po 20 iš kiekvienos šalies).
2022 metais Fondo lėšų skirta 4 regioniniams projektams Sakartvele įgyvendinti. 2023 metais prasidės administracinių gebėjimų eurointegracijos srityje (priešgaisrinė apsauga ir žemės ūkis) bei atsparumo dezinformacijai stiprinimo projektai.
Armėnija. 2022 metais buvo tęsiamos veiklos jau tradicinėmis tapusiose vystomojo bendradarbiavimo srityse. Įgyvendinti 7 gero valdymo (transporto saugos), aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita, atsparumo dezinformacijai stiprinimo ir kaimo vietovių moterų ekonominio ir socialinio aktyvumo plėtros projektai.
Sėkmingai įgyvendintas dvimetis Lietuvos ir Armėnijos transporto saugos institucijų bendradarbiavimo projektas, teikiant paramą Armėnijos kelių, geležinkelių transporto ir civilinės aviacijos specialistų gebėjimų stiprinimui.
Aplinkosaugos srityje tęstos projektinės šiukšlių ir atliekų rūšiavimo veiklos. Lietuvos dvišalė parama teikta projektuojant ir įrengiant modernias atliekų rūšiavimo dėžes Jerevano, Vanadzoro ir Sevano botanikos soduose, juose taip pat vyko aplinkos tvarkymo akcijos ir edukaciniai žaidimai apie šiukšlių rūšiavimą moksleiviams, jaunimo organizacijų atstovams, savanoriams, aplinkosaugos aktyvistams. Geharkuniko regiono Saruchano bendruomenės mokykloje įrengta veikianti popieriaus perdirbimo įranga, mokiniai išmokyti iš popieriaus atliekų gaminti naujus popieriaus produktus. Vykdomų projektų dalis buvo armėnų aplinkosaugos specialistų vizitai į Lietuvą, organizuoti jų susitikimai su aplinkosaugos aktyvistų grupėmis.
Daug dėmesio skirta Armėnijos pilietinės visuomenės gebėjimų ir atsparumo dezinformacijai stiprinimui. Teikta parama Armėnijos medijų organizacijai Factor Information Centre, kurios laidose ir tinklalaidėse dalyvavo medijų raštingumo specialistai, redaktoriai, žurnalistai, NVO atstovai, švietimo ekspertai, istorikai, psichologai. Vanadzoro, Armavyro ir Giumri miestuose surengti 3 informaciniai seminarai tema „ES ir Armėnijos bendradarbiavimas pagal CEPA susitarimą ir vykdomos demokratinės reformos“. Parengta ir publikuota straipsnių, kuriuose nagrinėjami Armėnijos ir ES santykiai, Rytų partnerystės klausimai ir regione vykdomos reformos. Surengti virtualūs mokymai, kaip kovoti su dezinformacija realiuoju laiku, atpažinti ir užkirsti kelią jos plitimui, įspėti kitus.
Kaimo ekonominio ir socialinio aktyvumo stiprinimo srityje suteikta parama Lori regiono socialiai ir ekonomiškai jautriam visuomenės sluoksniui ‒ smulkiesiems bitininkams. Organizuoti 2 mėnesių bitininkystės mokymai 14-ai Lori regiono bitininkų, tarp jų 7 moterims, įgyta bitininkystės centro įranga.
2022 metais Fondo lėšų Armėnijoje skirta įgyvendinti 2 tęstiniams dvišaliams (gero valdymo, transporto saugos ir gėrimų pakuočių rūšiavimo) projektams. Lietuvos patirtis minėtose srityse Armėnijoje yra vertinama ir ją bandoma pritaikyti. Taip pat bus vykdomi 2 regioniniai projektai kovos su dezinformacija srityje. Projektai prasidės 2023 metais.
Baltarusija. 2022 metais Užsienio reikalų ministerijos vystomojo bendradarbiavimo veiklai skirtomis lėšomis finansuoti 4 dvišaliai projektai. Daugiausia dėmesio skirta iniciatyvoms, orientuotoms į paramą nepriklausomai Baltarusijos mokslo bendruomenei, pilietinei visuomenei, jos politinio aktyvumo ir solidarumo didinimą, baltarusių europinės tapatybės stiprinimą.
Siekiant įgalinti ir stiprinti nepriklausomų Baltarusijos socialinių ir politinių mokslų atstovų bei ekspertų bendruomenę, rengtos tarptautinės mokslinės konferencijos ir seminarai, vykdyta analitinė veikla. Projektų metu nepriklausomiems Baltarusijos akademinio ir kultūrinio elito atstovams buvo suteikta galimybė atlikti tyrimus humanitarinių ir socialinių mokslų srityse, nevaržomai bendrauti tarpusavyje ir su užsienio partneriais kuriant neformalius tinklus, pagyvinti kultūrinį ir pilietinį bendradarbiavimą su laisvuoju pasauliu. Bendromis Baltarusijos ir Lietuvos istorikų pastangomis buvo analizuojami visuomenėje labiausiai paplitę istoriniai naratyvai, skleidžiami žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.
Istorijos ir kultūros paveldo projekto tikslas buvo populiarinti Europos paveldo ženklo programą Baltarusijoje ir sukurti prielaidų tolesnei Baltarusijos integracijai į Europos kultūrinę erdvę bei aktualizuoti europinį kultūros paveldo aspektą. Parengtas leidinys „CTRL+S. Paveldas kaip iššūkis“, kuriame, be mokslinių straipsnių bei interviu, publikuojama ir speciali politinių neramumų poveikio Baltarusijos kultūros paveldo sektoriui apžvalga.
2022 metais Fondo lėšų Baltarusijoje skirta 1 dvišaliam pilietiškumo ugdymo ir 1 regioniniam projektui (kova su dezinformacija) įgyvendinti (prasidės 2023 metais).
2022 metais buvo toliau remiama Europos humanitarinio universiteto (EHU) veikla Vilniuje. EHU skirta kasmetinė finansinė parama (200 tūkst. eurų), taip pat išduotos nemokamos vizos studentams ir dėstytojams bei suteiktos patalpos Vilniaus senamiestyje. EHU studentams ne tik užtikrintos puikios kokybės studijos, bet ir ugdomi lyderystės įgūdžiai, skatinamas kritinis mąstymas ir aktyvus pilietiškumas. Universitetą remia trys pagrindiniai rėmėjai: Europos Komisija, Švedija ir Lietuva. 2022 metais paramos EHU taip pat teikė Nyderlandai ir Islandija. 2022 metais Europos Komisijos iniciatyva buvo įkurtas EHU patikos fondas, kurį administruoja Centrinė projektų valdymo agentūra. Fondo įkūrimas padės EHU finansiniam stabilumui, palengvins veiklos sąnaudų skaičiavimą. Lėšos EHU bus skiriamos iš ES dvišalės paramos Baltarusijai.
2022 metais liepos mėnesį EHU, bendradarbiaudamas su EPAM skaitmeninės inžinerijos mokykla, pradėjo naują Informatikos bakalauro programą. Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, universitetas pasiūlė Ukrainos studentams ir dėstytojams galimybę studijuoti ir dirbti EHU. 2022‒2023 mokslo metais EHU studijuoja 1 180 studentų, tai kone 2 kartus daugiau nei praėjusiais mokslo metais. Išsiplėtė ir studijas EHU pasirinkusių asmenų geografija: universiteto bendruomenę papildė Moldovos, Kazachstano, Sakartvelo, Lietuvos piliečiai.
2022 metais studijas EHU baigė 120 studentų. Nuo universiteto įkūrimo 1992 m. jį baigė 3 883 studentai.
Azerbaidžanas. 2022 metais įgyvendintas 1 dvišalis moterų gebėjimų stiprinimo mokslo, technologijų, inžinerijos srityje projektas kartu su Jungtinių Tautų Vystymosi programos biuru Azerbaidžane (UNDP). Skaitmeninių gebėjimų tobulinimo paslaugų teikėjai STEP IT Academy, Technest, Code Academy, Science Baku, Founder of Matrix, ID Tech, Smartnation, Femmes Digitales, Azerbaijan Woman in Science, Sabah.Lab suteikė galimybių merginoms ir moterims tobulinti skaitmeninius įgūdžius ir taikyti juos gyvenime. Taip pat parengtos 8 vaizdo tinklalaidės, vyko visuomenės informavimo renginys Welcome2STEM apie sėkmingą moterų karjerą mokslo, technologijų, inžinerijos, matematikos srityse.
Plėtojant vystomojo bendradarbiavimo strategines kryptis 2022‒2025 metais daug dėmesio skiriama paramai įgyvendinant pilietinės visuomenės stiprinimo, strateginės komunikacijos ir kovos su dezinformacija gebėjimų ugdymo projektus. 2022 metais, be jau įvardytų 7 dvišalių, ES Rytų partnerystės šalyse įgyvendintas 1 tęstinis regioninis projektas, skirtas stiprinti demokratiją ir pilietinę visuomenę bei plėtoti ryšius su ES, įtvirtinant nepriklausomos informacijos sklaidą interaktyviomis priemonėmis.
Parengti ir paskelbti 272 straipsniai ir 104 vaizdo reportažai rusų kalba apie Rytų partnerystės šalių politines, socialines ir ekonomines aktualijas, 99 straipsniai, demaskuojantys trečiųjų šalių vykdomą agresyvią dezinformacinę veiklą bei supažindinantys su Vakarų šalių taikomomis kovos prieš melagingų naujienų sklaidą priemonėmis.
Fondo lėšomis 2022 metais atrinkti ir nuo 2023 metų bus įgyvendinami du regioniniai atsparumo dezinformacijai ES Rytų partnerystės šalyse stiprinimo projektai, daugiausia dėmesio skiriant nepriklausomai žiniasklaidai.
Atsižvelgiant į vystomojo bendradarbiavimo 2022‒2025 metais strateginį tikslą – nelegalios migracijos prielaidų šalinimą, įgyvendinant projektus tvarios ekonomikos (skaitmeninimo), profesinio švietimo, naujų darbo vietų jaunimui kūrimo srityse, 2022 metais Užsienio reikalų ministerijos vystomojo bendradarbiavimo veiklai skirtomis lėšomis finansuoti 9 vystomojo bendradarbiavimo projektai: Palestinoje – 2, Irake – 2, po 1 projektą Turkijoje, Indijoje, Butane, Nepale ir Pietų Afrikos Respublikoje (toliau – PAR). Šie projektai skirti stiprinti jaunimo finansinį raštingumą, ugdyti profesinio švietimo, skaitmeninių technologijų, žemės ūkio, aplinkos apsaugos gebėjimus.
Daugiau nei 400 Indijos ir 280 Nepalo moterų mokytos finansinio raštingumo ‒ asmeninių finansų apskaitos ir valdymo, investavimo pradmenų.
Sustiprinti Lietuvos ir Butano akademiniai ryšiai, suteikta galimybė Butano Karališkojo universiteto studentui Vilniaus universitete studijuoti etnologijos doktorantūros studijų programoje.
Palestinoje sustiprintas kolegijose ar universitetuose studijuojančių, technologijų srityje dirbančių arba norinčių persikvalifikuoti merginų ir moterų įsitraukimas į technologijų srities darbo rinką. Birzeito pabėgėlių stovykloje įrengtas išmanusis šiltnamis, kuriame užtikrintas tvarus gamtos išteklių naudojimas, pabėgėlių stovykloje gyvenančioms moterims ir jų šeimoms organizuoti tvaraus ūkininkavimo mokymai.
Turkijoje parengta studija apie esamą tvariosios energetikos sprendimų įgyvendinimo padėtį. Surengti Turkijos ir Lietuvos ekspertų vizitai į Lietuvą ir Turkiją, sukurta platforma, įgalinanti ekspertus keistis idėjomis, pasirašytas Vilniaus ir Stambulo savivaldybių ketinimų ir bendradarbiavimo protokolas.
Įgyvendinant tęstinį švietimo projektą „Artimųjų Rytų mokslo programa“, 15 studentų iš Irako buvo skirtos stipendijos studijoms Klaipėdos LCC tarptautiniame universitete. Šis projektas buvo skirtas paremti irakiečius, kurie dėl sudėtingų sąlygų gimtojoje šalyje neturi galimybės gauti išsilavinimo. Taip pat įgyvendintas projektas „Mahmudijos pradinės mokyklos statymas ir įrengimas Karski kaime, Pietų Sindžare, Irake“. Apie 200 jazidų bendruomenės mokinių sudaryta galimybė gauti gerą išsilavinimą.
PAR įgyvendinta informavimo programa ‒ atrinkti jauni žmonės, galintys mokytis programavimo, ir parengti dirbti technologijų pramonėje. Projekto metu prisidėta prie jaunimo nedarbo mažinimo, spręsta kvalifikuotų programuotojų, reikalingų technologijų pramonei PAR plėtoti, trūkumo problema.
2022 metų Fondo lėšų skirta tvaraus vystymosi inovacijų Palestinoje, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) talentų ugdymo Irake projektams, kurie prasidės 2023 metais.
Moterų teisės ir lygios galimybės
Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo strateginių krypčių 2022‒2025 metais prioritetas yra lyčių lygybę įtvirtinančių programų ir projektų įgyvendinimas. Tai numatyta Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatyme, Trečiajame ES lyčių lygybės veiksmų plane 2021–2025 metais.
2022 metais Užsienio reikalų ministerijos vystomojo bendradarbiavimo veiklai skirtomis lėšomis 8 šalyse (Moldovoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Palestinoje ir Irake, Indijoje ir Nepale, taip pat PAR) įgyvendinti 9 projektai, kurių tikslas buvo stiprinti moterų ir mergaičių skaitmeninį ir finansinį raštingumą, prisidėti prie ekonominio ir socialinio įgalinimo.
Moldovoje stiprinti moterų gebėjimai įsitraukti į kovos su dezinformacija ir propaganda veiklas. Armėnijoje skirta parama kaimo vietovių ekonominiam ir socialiniam vystymuisi (Lori regiono smulkiajam bitininkystės verslui). Azerbaidžane siekta mažinti lyčių nelygybę informuojant apie galimybes jaunoms regionuose gyvenančioms moterims siekti sėkmingos karjeros STEM (mokslo, technologijų, inžinerijos, matematikos) srityse.
Indijoje ir Nepale buvo didinamas moterų finansinis raštingumas, mažinama lyčių nelygybė namų ūkiuose ir finansų srityje.
Palestinoje mergaitės ir moterys mokytos įsitraukti į skaitmeninių technologijų darbo rinką, buvo remiamos moterų žemės ūkio iniciatyvos, surengti mokymai, susiję su išmaniųjų šiltnamio technologijų valdymu.
Irake parama skirta nuo ISIS nukentėjusių Irako jazidų mergaičių išsilavinimo galimybėms užtikrinti. Lietuvos lėšomis buvo atstatyta mokykla, įrengtos klasės; mokykla aprūpinta būtinomis ugdymo priemonėmis ir įranga.
PAR buvo siekiama stiprinti moterų įgalinimo informacinių technologijų srityje iniciatyvas. Įgyvendinta informavimo programa siekiant identifikuoti jaunus žmones, ypač mergaites ir moteris iš socialiai pažeidžiamų bendruomenių, turinčias potencialą mokytis programavimo.
EK programos
ES Dvynių programa bei Techninės pagalbos ir informacijos mainų programa (TAIEX). 2022 metais Lietuva toliau sėkmingai dalyvavo ES Dvynių programoje, teikdama ekspertinę paramą šalims naudos gavėjoms. 2022 metais buvo skelbtos 45 ES Dvynių programos projektų atrankos. Lietuvos institucijos individualiai ar dalyvaudamos konsorciumuose su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis pateikė 11 projektinių paraiškų ir laimėjo 8 projektus, kurių bendra vertė sudaro 11,7 mln. eurų.
Europos Komisijos duomenimis, Lietuva ir toliau yra pirmajame Europos Sąjungos šalių, dalyvaujančių ES Dvynių programoje, penketuke ir ketvirta tarp pirmaujančių šalių lyderių (po Prancūzijos, Italijos, Vokietijos), laimėjusių daugiausia Dvynių programos projektų 2021‒2022 metais.
2022 metais 4 programos projektai laimėti Azerbaidžane, po vieną projektą – Tunise, Ruandoje, Jordanijoje ir Izraelyje. Dviem projektams Azerbaidžane (privalomojo sveikatos draudimo ir pensijų reformos įgyvendinimo srityse) Lietuva vadovauja kaip projekto lyderė, o kituose dalyvauja kaip šalių konsorciumo jaunesnioji partnerė.
2022 metais ES Dvynių programos projektų atrankas laimėjo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (SODRA), Europos socialinio fondo agentūra, Aplinkos projektų valdymo agentūra, Lietuvos transporto saugos administracija, Susisiekimo ministerija, Transporto kompetencijų agentūra, Policijos departamentas, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos statistikos departamentas (dab. Valstybės duomenų agentūra), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Lietuvos laimėtų projektų šalys partnerės yra Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Italija, Lenkija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija. Nuo 2004 metų iš viso Lietuvos institucijos laimėjo 133 ES Dvynių programos projektų atrankas.
2022 metais 60 Lietuvos institucijų ekspertų, pasinaudodami ES TAIEX instrumentu, dalyvavo mokymuose, seminaruose, ekspertų misijose (Lietuva yra 13 vietoje tarp ES šalių). Daugiausia ekspertinė patirtis teikta Moldovos, Armėnijos, Sakartvelo, Kosovo kolegoms. Šiuo metu ES TAIEX duomenų bazėje yra užsiregistravę 159 Lietuvos institucijų ekspertai. Pagal duomenų bazėje registruotų ekspertų ir šalies gyventojų skaičių Lietuva yra 4 vietoje tarp ES šalių po Slovėnijos, Kroatijos ir Maltos, o pagal bendrą registruotų ekspertų skaičių ‒ 9 vietoje tarp ES šalių. 2022 metais Lietuvos ekspertinė patirtis buvo perduota transporto politikos, aplinkosaugos, visuomenės informavimo, teisinės valstybės, teisingumo, laisvės ir saugumo srityse.
2022 metais Centrinė projektų valdymo agentūra įgyvendino daugiametę EK netiesioginio valdymo programą Rytų partnerystės šalyse „EU4Youth“ (2021‒2025 m.), kuria siekiama remti aktyvų jaunimo dalyvavimą ir matomumą visuomenėje, ekonomikoje, politikoje, skatinant jaunus žmones siekti lyderystės, verslumo ir kitų įgūdžių, kartu kurti žaliąją ekonomiką ir plėsti skaitmeninį raštingumą. Programa buvo remiama iš Užsienio reikalų ministerijos vystomojo bendradarbiavimo veiklai skirtų lėšų.
Visuomenės informavimas
Eurobarometro visuomenės nuomonės apklausa, paskelbta 2022 metų birželį, atskleidė nuosaikiai augantį visuomenės palankumą besivystančioms šalims teikiamai paramai. 89 proc. Lietuvos respondentų supranta, kad padėti besivystančių šalių gyventojams yra svarbu, bet tik 46 proc. (4 procentiniais punktais daugiau nei 2021 m.) mano, kad tai turėtų būti Vyriausybės prioritetas.
Lietuvos gyventojų nuomone, didžiausi prioritetai sprendžiant uždavinius, kurių kyla besivystančioms šalims, yra taika ir saugumas (46 proc.), sveikata (37 proc.), švietimas (38 proc.), ekonomikos augimas ir užimtumas (35 proc.). Formuojant Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką, įgyvendinant projektines veiklas ir informuojant visuomenę šioms sritims skiriama daugiausia dėmesio.
Siekiant užtikrinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo veiklos skaidrumą, didinti visuomenės paramą, pasitikėjimą, informacijos prieinamumą, 2022 metais sukurta Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo interneto svetainė www.ltaid.lt. Interneto svetainėje įdiegtos funkcijos ir žemėlapis leidžia patraukliai pristatyti, lankytojams ‒ lengvai rasti visą informaciją apie Lietuvos šalyse partnerėse įgyvendinamus projektus, susipažinti su politika, teisine informacija, statistika, kvietimais įsitraukti, teikti paraiškas ir dalyvauti projektų atrankose. Svetainės dizainas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės rekomendacijas ir Lietuvos pristatymo užsienyje gaires.
Lietuvos visuomenė nuosekliai informuojama apie vystomojo bendradarbiavimo veiklas 2022 metais sukurtoje LT AID paskyroje socialiniame tinkle Facebook (per metus ‒ per 170 tūkst. lankytojų), taip pat rengiant ir platinant pranešimus spaudai, organizuojant įvairius renginius, susitikimus, konferencijas.
Siekdama aktyviau įtraukti Lietuvos privataus, viešojo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų tikslines auditorijas į vystomojo bendradarbiavimo veiklas, pristatyti Lietuvos pažangą stiprinant vystomąjį bendradarbiavimą, 2022 m. birželio 28 d. Užsienio reikalų ministerija surengė tarptautinę konferenciją „Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos pokyčiai: kokios pažangos siekiame?“ Konferencijoje dalyvavo per 100 suinteresuotų asmenų. Lietuvos ir užsienio institucijų, tarptautinių organizacijų, pilietinės visuomenės ir verslo atstovai diskutavo, dalijosi patirtimi ir pasiūlymais, kaip siekti pažangesnių, skaidresnių ir inovatyvių vystomojo bendradarbiavimo politikos sprendimų.
Vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumo didinimas
Siekiant didinti vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumą, 2022 metais buvo užbaigta sisteminė vystomojo bendradarbiavimo politikos reforma, kurios pagrindą sudarė esminių Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimas, siekiant sukurti sąlygas ir prielaidas įgyvendinti kokybinius ir kiekybinius šios politikos pokyčius. Pagrindinis reformos rezultatas – 2022 metais veiklą pradėjęs Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondas (toliau – Fondas), kuris nėra saistomas metinio biudžeto sudarymo taisyklių, yra atviras kitiems finansavimo šaltiniams ir užtikrina reikiamą daugiamečių programų rengimo lankstumą, taip sukuriant sąlygas įgyvendinti didesnės apimties programas ir projektus. Fondo nuostatuose numatyta, kad lėšos naudojamos dvišalei paramai teikti.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2022 m. birželio 9 d. įsakymais buvo patvirtinti Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo tarybos personalinė sudėtis ir Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo veiklos aprašas, nustatantis Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo lėšų naudojimo dvišalei paramai teikti bei tarptautinių donorų lėšomis finansuojamų programų ir projektų nacionaliniam bendrajam finansavimui užtikrinti tvarką, Fondo administratoriaus ir sekretoriato funkcijų apmokėjimo tvarką, Fondo veiklos rezultatų vertinimo ir tvirtinimo tvarką bei kitus su Fondo veikla susijusius klausimus.
Bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija ir Centrine projektų valdymo agentūra, Užsienio reikalų ministerija 2022 metais pateikė projekto „Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ekosistemos stiprinimas: politikos suderinamumas, partnerystės, poveikis“ paraišką Europos Komisijos finansavimui gauti (techninės paramos instrumentas). 2023 m. kovo mėn. gautas Europos Komisijos pritarimas dėl skiriamo finansavimo dvejų metų trukmės projektui, kurio metu bus atliekama esamos situacijos analizė, sudaromas vystomojo bendradarbiavimo sistemos stiprinimo veiksmų planas, pasiremiant EBPO ir kitų šalių donorių gerąja patirtimi, ir įgyvendinti trys bandomieji projektai. Daugiausia dėmesio ketinama skirti esamų finansinių priemonių taikymui ar naujų kūrimui, stebėsenos ir vertinimo sistemai, gebėjimų stiprinimui bei privataus ir nevyriausybinio sektoriaus įtraukimui į vystomąjį bendradarbiavimą.
[1] OECD (2022), Comparing multilateral and bilateral aid: A portfolio similarity analysis, OECD Development Co-operation Directorate, OECD Publishing, Paris.
UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJOS VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO IR PARAMOS DEMOKRATIJAI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2021 METŲ ATASKAITA
Apžvalga
Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programa (toliau – VBPDP) yra sudedamoji Lietuvos oficialios paramos vystymuisi (toliau – OPV) įgyvendinimo priemonė, finansuojama iš Užsienio reikalų ministerijai (toliau – URM) skirtų tikslinių biudžeto asignavimų.
OPV – tai iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojama parama ir humanitarinė pagalba besivystančioms valstybėms ir teritorijoms. Europos plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) preliminariais duomenimis, 2021 m. Lietuvos OPV sudarė 70,47 mln. eurų arba 0,13 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), 2020 m. ‒ 63,2 mln. eurų arba 0,13 proc. BNP, 2019 m. ‒ 60,45 mln. eurų arba 0,13 proc. BNP, 2018 m. – 55 mln. eurų arba 0,12 proc. BNP, 2017 m. – 52,55 mln. eurų arba 0,13 proc. BNP. Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti, kad iki 2030 m. OPV pasiektų 0,33 proc. BNP, bet dėl nedidinamų asignavimų, nelanksčios ir tarptautiniam vystomojo bendradarbiavimo kontekstui nepritaikytos teisinės bazės, taip pat dėl iki 2021 m. buvusio spartaus BNP augimo šis rodiklis pastaraisiais metais išlieka vienas žemiausių ES. Pabrėžtina, kad dvišalė Lietuvos parama tesudarė 14,53 mln. eurų, t. y. mažiau kaip 21 proc. visos paramos.
Nors COVID19 ligos pandemija sukėlė sunkumų, 2021 m. URM užtikrino nepertraukiamą ir veiksmingą Lietuvos įsitraukimą į nacionalinius interesus atitinkantį vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimą ir įgyvendinimą tarptautiniuose, ES ir dvišaliuose formatuose, tokiu būdu stiprindama Lietuvos, kaip atsakingos ir patikimos valstybės donorės, įvaizdį. Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politika atitiko nacionalinius užsienio politikos prioritetus, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Rytų partnerystės šalims, ypač Moldovai, Sakartvelui, Ukrainai, Armėnijai ir Baltarusijai.
Išskirtinis dėmesys toliau buvo skiriamas skubios humanitarinės pagalbos priemonių įgyvendinimui. Daug dėmesio skirta didesniam valstybės ir savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir verslo įtraukimui į vystomojo bendradarbiavimo veiklas, taip pat šių veiklų viešinimui siekiant užsitikrinti kuo didesnę visuomenės paramą.
Toliau buvo stiprinamas Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau ‒ CPVA) vaidmuo, labiau išnaudojant galimybes, kurių teikia narystė ES vystomojo bendradarbiavimo agentūrų tinkle. Siekiant didinti vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumą reikšminga apimtimi buvo užbaigta sisteminė vystomojo bendradarbiavimo politikos reforma, kurios pagrindą sudarė esminiai Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimas siekiant sukurti sąlygas ir prielaidas įgyvendinti kokybinius bei kiekybinius
šios politikos pokyčius.
ES ir globalios vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimas
2021 m. URM atstovai tęsė visapusį įsitraukimą į ES ir globalios vystomojo bendradarbiavimo bei humanitarinės pagalbos politikos formavimo ir įgyvendinimo procesus, rėmė tarptautines pastangas mažinti skurdą pasaulyje, plėtoti ilgalaikį ir darnų besivystančių šalių vystymąsi, svariai prisidėjo prie tarptautinių pastangų kovoti su COVID-19 pandemijos iššūkiais, taip pat reaguoti į skubaus atsako reikalaujančias humanitarines krizes.
Tarptautinio atsako kovojant su COVID-19 pandemija tema dominavo visuose tarptautiniuose diskusijų formatuose. ES lygiu išskirtinis dėmesys skirtas ES bendro atsako „Europos komanda“ veiksmų koordinavimui ES užsienio reikalų tarybos, vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos generalinių direktorių, taip pat ES Tarybos darbo grupių bei Europos Komisijos komitetų posėdžiuose, kuriuose dalyvauja už vystomąjį bendradarbiavimą atsakingi valstybių narių atstovai.
2021 m. užbaigtos derybos dėl naujos Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo finansinės priemonės (Neighbourhood, Development and International Cooperation Instrument, NDICI), į kurią Lietuvos pastangomis įtrauktos esminės nuostatos dėl branduolinės saugos standartų laikymosi šalyse partnerėse.
Nemažai dėmesio skirta ES santykiams su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių (AKR) grupe po 2020 m., pasibaigus Kotonu susitarimo galiojimui. Nespėjus laiku užbaigti derybų ir joms stringant, du kartus patvirtintos pereinamojo laikotarpio priemonės, kurios Kotonu nuostatų galiojimą pratęsė iki 2021 m. lapkričio pabaigos. 2020 m. pabaigoje pasiekto politinio susitarimo pagrindu naujasis susitarimas buvo pasirašytas 2021 m. balandžio 15 d. Vykstant deryboms Lietuva nuosekliai pasisakė už tai, kad naujame susitarime būtų įtvirtintos AKR šalių piliečių sklandaus grąžinimo ir readmisijos procedūros.
Humanitarinės pagalbos srityje buvo siekiama išlaikyti dėmesį pagrindiniam humanitarinės pagalbos principui: teikti pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia.
Lietuva toliau spartino įsitraukimą į EBPO vystomojo bendradarbiavimo komiteto (DAC), kuriame nuo 2013 m. dalyvauja stebėtojo teisėmis, veiklą, taip pat pradėjo parengiamuosius darbus siekiant narystės EBPO paramos vystymuisi komitete.
Lėšos ir veikla
Paskirtis |
Lėšos, tūkst. eurų |
Iš viso VBPDP | 3 978,33 |
Savanoriškoms įmokoms į daugiašalius fondus | 1 422,42 |
Projektams | 1 111,01 |
Humanitarinei pagalbai | 1 350,00 |
Dalyvavimui ES, JT bei kitų tarptautinių organizacijų veikloje ir programos stebėsenai |
4,72 |
Kitoms vystomojo bendradarbiavimo veikloms (projektų administravimui, renginiams, parodoms, spaudiniams, paslaugoms ir kt.) |
90,18 |
Daugiašalė parama vystymuisi
Vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, prisidėdama prie tarptautinių pastangų mažinti skurdą, didinti valstybių paramos gavėjų ir pažeidžiamiausių žmonių grupių atsparumą, taip pat skatindama demokratinių vertybių sklaidą, URM daugiašalę paramą vystymuisi teikė mokėdama privalomuosius ir savanoriškus įnašus bei įmokas į vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdančius ar koordinuojančius fondus ir tarptautines organizacijas. 2021 m. iš Užsienio reikalų ministerijos strateginio veiklos plano priemonės „Stiprinti Lietuvos dalyvavimą darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų įgyvendinimo veikloje valstybėse partnerėse“ lėšų Lietuva savanoriškiems įnašams skyrė 1 422,42 tūkst. eurų.
Savanoriški įnašai |
Lėšos, tūkst. eurų |
Lėšos, skirtos SIDA programai paramos teikimo EHU tikslui įgyvendinti |
200 |
SIDA Teisės ir demokratijos centrui |
50 |
Paramos demokratijai fondui |
300 |
Nacionaliniam demokratijos institutui |
247,42 |
Europos demokratijos fondui |
150 |
EBPO Eurazijos konkurencingumo programai |
30 |
Europos demokratijos fondui Tarptautinės atskaitomybės platformai Baltarusijai remti |
50 |
ESBO Specialiajai stebėjimo misijai Ukrainoje |
30 |
Labdaros ir paramos fondui „BYSOL“ |
100 |
PPO Dohos vystymosi darbotvarkės patikos fondui |
30 |
JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui |
30 |
Moterų taikos ir humanitariniam fondui |
20 |
Azijos ir Europos fondui |
20 |
JT Vaikų fondui (UNICEF) |
20 |
UNESCO Mosulo atstatymo iniciatyvai |
45 |
JT žmogaus teisių stebėjimo misijai Ukrainoje |
15 |
Annos Lindh fondui |
15 |
UNESCO Tarptautinės komunikacijos vystymo programai |
10 |
JT Lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padaliniui „UN Women“ |
10 |
Europos Sąjungos – Lotynų Amerikos ir Karibų jūros fondui |
10 |
ES Kolumbijos patikos fondui |
20 |
JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui (veikloms Sakartvele) |
20 |
Iš viso: |
1 422,42 |
Humanitarinė pagalba
2021 m. iš Užsienio reikalų ministerijos strateginio veiklos plano priemonės „Stiprinti Lietuvos dalyvavimą darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų įgyvendinimo veikloje valstybėse partnerėse“ lėšų Lietuva humanitarinei pagalbai skyrė 1 350 tūkst. eurų.
Humanitarinė pagalba iš VBPD programos lėšų |
Lėšos, tūkst. eurų |
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR), humanitarinei pagalbai Sirijos žmonėms |
50 |
Jungtinių Tautų Jemeno humanitariniam fondui (YHF), humanitarinei pagalbai Jemenui |
100 |
Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijai (IFRC), savanoriškas įnašas |
100 |
Jungtinių Tautų Ukrainos humanitariniam fondui (UHF), humanitarinei pagalbai Ukrainai |
100 |
Jungtinių Tautų Pasaulinei maisto programai (WFP), savanoriškas įnašas |
100 |
Tarptautinei migracijos organizacijai (IOM), humanitarinė pagalba Venesuelos pabėgėliams |
50 |
Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (ICRC), humanitarinė pagalba Afganistano žmonėms |
100 |
Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (ICRC), humanitarinė pagalba Ukrainai |
100 |
Jungtinių Tautų vaikų fondui (UNICEF), humanitarinei pagalbai vaikams Afganistane |
100 |
Centrinio reagavimo į ekstremalias situacijas fondui (CERF), savanoriškas įnašas 2022 m. veikloms |
100 |
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR), savanoriškas įnašas 2022 m. veikloms |
100 |
Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijai (IFRC), humanitarinei pagalbai Etiopijai |
100 |
Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (ICRC), savanoriškas įnašas |
100 |
Tarptautinei migracijos organizacijai (IOM), savanoriškas įnašas |
50 |
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR), humanitarinei pagalbai Maliui |
100 |
Iš viso: |
1 350 |
Dvišalė parama vystymuisi
VBPD programos lėšomis 2021 m. įgyvendinti 63 vystomojo bendradarbiavimo projektai (iš jų 57 dvišaliai, 2 regioniniai, 4 visuomenės informavimo), kurių vertė daugiau nei 1 mln. eurų. COVID-19 viruso plitimo sukelta pandemija ir politinės situacijos pablogėjimas Baltarusijoje neišvengiamai padarė įtaką projektų įgyvendinimui – dalis suplanuotų veiklų nebuvo įgyvendintos.
Vadovaujantis Vystomojo bendradarbiavimo tarpinstituciniame veiklos plane nustatytomis vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptimis 2019‒2021 m., prioritetas skirtas ES Rytų partnerystės šalims: Ukrainai, Baltarusijai, Armėnijai, Sakartvelui, Moldovai ir Azerbaidžanui. Daugiausia dėmesio skirta dvišalių projektų, remiančių Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo asociacijos susitarimų su ES, taip pat Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimo su ES įgyvendinimą, taip pat pilietinės visuomenės stiprinimo, kovos su dezinformacija, aplinkosaugos ir kovos su klimato kaita, lyčių lygybės plėtojimo ir moterų bei mergaičių įgalinimo ir kt. sričių projektams.
Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, akredituotos valstybėse partnerėse, prisidėjo prie Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo: administravo 42 vystomojo bendradarbiavimo projektus, padėjo identifikuoti paramą gaunančių valstybių poreikius, aktyviai įsitraukė į partnerių paiešką, prisidėjo prie donorų veiklos koordinavimo, įskaitant ir įsitraukimą į EK 2020 m. inicijuoto instrumento – Europos komandų iniciatyvas, kurios numato vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos veiklų planavimą ir įgyvendinimą sujungiant bendras pastangas visais lygiais ir užtikrinant veiksmingą šalių donorių ir paramos gavėjų veiklos koordinavimą.
Ukraina. Atsižvelgdama į Ukrainos poreikius, 2021 m. Lietuva teikė paramą nuo Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje nukentėjusiems Ukrainos piliečiams, rėmė švietimo reformų vykdymą, prisidėjo prie psichinės sveikatos ir reabilitacijos paslaugų gerinimo, skatino moterų savarankiškumą ir verslumą. Lietuvos ekspertai perdavė patirtį kovos su dezinformacija ir propaganda, tvaraus eksporto, energetikos srityse. 2021 m. iš VBPD programos lėšų Ukrainoje įgyvendinta 15 dvišalių ir 1 regioninis projektas.
Buvo tęsiami paramos švietimo įstaigoms Rytų Ukrainoje projektai: sukurtos ir išplėtotos nuotolinės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir sertifikavimo paslaugos; mokyklų specialistai parengti veiksmingai psichoaktyvių medžiagų prevencijai; regiono pedagogai išmokyti taikyti inovatyvius metodus, padedančius integruoti specialiojo ugdymo poreikių turinčius vaikus.
2021 m. baigtas įgyvendinti projektas „Parama Ukrainos Donecko srities Avdijivkos 2-osios mokyklos įrengimui ir mokyklos aplinkos gerovės sutvarkymui“. Avdijivkos mokyklos klasės (biologijos, chemijos, matematikos, geografijos, fizikos, informatikos, pradinio ugdymo, istorijos ir kalbų) buvo aprūpintos naujausia specializuota įranga ir moderniomis edukacinėmis priemonėmis, būtinomis tinkamam švietimo ir ugdymo procesui užtikrinti. Mokykloje buvo įrengtos ir reikiamomis priemonėmis aprūpintos mokomosios stalių ir siuvimo dirbtuvės, diegiant mokymosi per patirtį principą. Taip pat įrengtas visus higienos reikalavimus atitinkantis moksleivių maitinimo kompleksas. Mokyklos teritorijoje įrengtas daugiafunkcis sporto aikštynas su vaikų žaidimo aikštelėmis, pritaikytas mokykloje vykstančioms kūno kultūros pamokoms, treniruotėms, vaikų ir suaugusiųjų komandinio sporto šakų varžyboms. Projektu siekta sukurti šiuolaikinį mokymo centrą, kurio infrastruktūra, įranga ir švietimo proceso organizavimas taptų kompleksiniu pavyzdžiu ir būtų viso regiono pilotinis Ukrainos mokyklos reformos projektas bei švietimo patirties sklaidos centras.
2021 m. „HOPE worldwide“ labdaros fondas vykdė projektą „Pagalbos ranka Ukrainai: psichosocialinės paramos programa“, kuriuo buvo siekiama prisidėti prie karo traumas patyrusių vaikų psichinės sveikatos ir reabilitacijos paslaugų gerinimo Ukrainos Donecko ir Luhansko regionuose. Mokyklų psichologams, socialiniams darbuotojams ir pedagogams buvo pristatyta psichosocialinės paramos mokymo programa, vaikams teikiama psichosocialinė terapija.
2021 m. Lietuva toliau nuosekliai padėjo nuo Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje nukentėjusiems asmenims (labiausiai ‒ moterims ir vaikams) integruotis į juos priimančias bendruomenes, ugdyti verslumo ir savarankiško užimtumo įgūdžius; taip pat siekė palaikyti ir stiprinti iš okupuotų teritorijų pasitraukusių Krymo totorių tapatybę, įgalinti prievarta perkeltus vaikus puoselėti nacionalinę kultūrą, išlaikyti ir gilinti totorių kalbos žinias.
Lietuvos ekspertai dalijosi patirtimi, kaip pagerinti Rytų Ukrainos mažųjų verslo įmonių eksporto į ES galimybes, pasinaudojant klasterių teikiamomis galimybėmis.
Taip pat buvo prisidėta prie centrinio šildymo sistemos modernizavimo ir skaitmenizavimo. Ukrainos šilumos ir elektros gamintojai, biomasės pardavėjai ir gamintojai mokėsi skaitmeniniu būdu organizuoti ir reguliuoti šildymo ir biomasės prekybą, dalyvavo Lietuvos biomasės aukciono bandymuose.
2021‒2022 m. VšĮ Rytų Europos studijų centras vykdė projektą „Pagalba nepriklausomai žurnalistikai Ukrainos regionuose“. Projekto tikslas buvo didinti Ukrainos žurnalistų kompetencijas, stiprinti komunikaciją ir bendradarbiavimą tarp Ukrainos žiniasklaidos atstovų ir pilietinės visuomenės organizacijų, prisidėti prie Ukrainos individualių žurnalistų finansinio stabilumo ir nepriklausomumo.
Sakartvelas. 2021 m. VBPD programos lėšomis finansuoti 8 dvišaliai projektai aplinkosaugos ir kovos su klimato kaita, tvarios aplinkos sprendimų, pasitelkiant švietimą, visuomenės įtraukimą ir gerosios ES patirties perdavimą, smulkiojo verslo skatinimo po pandemijos, politinio dialogo ir demokratizacijos Sakartvelo euroatlantinių tikslų įgyvendinimo kontekste skatinimo, ekonominės plėtros srityse.
Sukurta virtuali parduotuvė, kurioje socialinės ir mažosios įmonės galės prekiauti savo produkcija ir taip išsilaikyti pandemijos laikotarpiu ir po pandemijos. Startuoliams ir naujai susikūrusioms socialinėms ir kitoms mažosioms įmonėms suteiktos profesionalios virtualaus verslo paslaugos, pasitelkiant nuolat veikiančią Virtualaus verslo inkubatoriaus (VBI) platformą.
Sukurtas spalvingas ir patrauklus žemėlapis, pristatantis atvykstamojo ir vietinio turizmo galimybes, kuriame teikiama informacija apie paslaugų teikėjus Ninotsmindos ir Achalkalakio savivaldybėse.
Bendradarbiaujant su Sakartvelo metrologijos ir standartų tarnyba sukurtos tarptautiniu mastu pripažintos matavimo pagal galio tirpsmo tašką (29,7646° C) galimybės. Šis temperatūros taškas yra svarbus aplinkos matavimams, maisto ir sveikatos apsaugos srityse, kasdienėje mokslo veikloje. Tikslūs ir patikimi 27° C taško matavimai prisideda prie tvarios aplinkos kūrimo, teikia patikimos informacijos valdant COVID-19 pandemiją.
Padidintos galios ir sustiprinta pilietinės visuomenės bei vietos valdžios partnerystė skatinant atliekų tvarkymą Mcchetos‒Mtianetijos regiono savivaldybėje. Parengta komunikacijos strategija savivaldybėms ir pilietinei visuomenei, siekiant efektyviai įgyvendinti komunalinių atliekų tvarkymo planus ir vykdyti Sakartvelo įsipareigojimus pagal ES Asociacijos susitarimą. Skatintas tvarus atliekų tvarkymas ir perdirbimas Račos‒Lečchumijos ir Žemutinės Svanetijos regione Sakartvele. Ugdytas visuomenės supratimas apie integruotas atliekų tvarkymo sistemas, vietos bendruomenės paskatintos dalyvauti sprendžiant vietos aplinkos problemas.
Skatinant politinį dialogą ir demokratizaciją Sakartvelo euroatlantinių tikslų įgyvendinimo kontekste, siekta prisidėti konsoliduojant demokratijos plėtrą. Organizuotos strateginės diskusijos su politinių partijų lyderiais ir politinių partijų jaunimo padalinių atstovais Tbilisyje, Batumyje, Kutaisyje, Zugdidyje ir Telavyje, supažindinant juos su politinio kompromiso, dialogo ir derybų kultūra, jų svarba šalies interesams. Siekta pasitelkiant Lietuvos patirtį skatinti sutarimu paremtą politikos įgyvendinimą Sakartvele, didinti jaunų Sakartvelo politikų kompetencijas.
Stiprinant Suvalkijos ir Sakartvelo Račos regiono žemės ūkio įmonių bendradarbiavimą, sukurta virtuali platforma www.saklit.eu. Parengta Sakartvelo ir Lietuvos smulkaus verslo atstovų duomenų bazė (po 20 iš kiekvienos šalies).
Moldova. 2021 m. buvo įgyvendinti 5 dvišaliai projektai pilietinės visuomenės stiprinimo, transporto saugos srityse.
Siekiant sustiprinti Moldovos visuomenės atsparumą ir gebėjimą atpažinti propagandą, įgyvendinti istorinės atminties ir kovos su dezinformacija ir kitomis šiuolaikinėmis grėsmėmis projektai. Visuomeninė organizacija „WatchDog.MD“ sukūrė ir paskelbė 10 vaizdo įrašų, kuriuose atskleisti strateginiai propagandiniai naratyvai, demaskuotos melagienos. Siekdamas stiprinti atminties kultūrą Moldovos visuomenėje, Moldovos valstybinis universitetas kartu su NVO Socialinės atminties institutu „ProMemoria“ tarptautinėje fotodokumentikos parodoje pristatė sovietų režimo ištremtų Gulago vaikų istoriją.
Įgyvendintas Lietuvos transporto saugos administracijos projektas Moldovos jūrų, civilinės aviacijos, kelių ir geležinkelių transporto specialistams. Projekto metu perduota geroji Lietuvos praktika ir patirtis perkeliant ES teisės aktus transporto srityje, pateikta rekomendacijų dėl ES ir Moldovos asociacijos sutartyje numatytų uždavinių, susijusių su visų 4 transporto rūšių saugos, sąveikumo užtikrinimu, tinkamo įgyvendinimo.
2021 m. gruodžio mėn. pasirašytas Lietuvos URM ir Moldovos užsienio reikalų ir Europos integracijos ministerijos supratimo memorandumas dėl institucinių gebėjimų ir valdymo stiprinimo Moldovos Respublikoje, kuriuo remiantis bus įgyvendinamas Moldovos užsienio reikalų ir Europos integracijos ministerijos administracinių ir institucinių gebėjimų ir valdymo stiprinimo projektas.
Baltarusija. 2021 m. VBPD programos lėšomis finansuoti 8 dvišaliai projektai. Daugiausia dėmesio skirta iniciatyvoms, orientuotoms į paramą pilietinei visuomenei, jos politinio aktyvumo ir solidarumo didinimą, baltarusių europinės tapatybės stiprinimą.
Siekiant įgalinti ir stiprinti nepriklausomų Baltarusijos socialinių ir politinių mokslų atstovų bei ekspertų bendruomenę, rengtos tarptautinės mokslinės konferencijos ir seminarai, vykdyta analitinė veikla (demokratijos, žmogaus teisių, Baltarusijos ateities politinių scenarijų klausimais), organizuotos stažuotės, dvišaliai vizitai keičiantis gerosiomis praktikomis bei padedant jauniesiems mokslininkams įgyti įgūdžių ir praktikos. Baltarusijos mokslininkams ir ekspertams suteikta platforma veikti ir kalbėti demokratiškoje ir profesionalioje aplinkoje.
Baigtas įgyvendinti aplinkosaugos projektas „Suprasti, matuoti ir sumažinti CO2 pėdsaką Baltarusijoje“ pagerino Baltarusijos jaunimo žinias apie aplinkos apsaugą ir klimato pokyčius. Aplinkosaugos renginio metu buvo ieškoma naujų modernių sprendimų, kaip mažinti dėl organizacijų, bendruomenių ir piliečių veiklos išmetamą dujų kiekį. Organizacijos skatintos atsakingai vykdyti kasdienę veiklą.
Istorijos ir kultūros paveldo projektais buvo siekiama populiarinti Europos paveldo ženklo programą Baltarusijoje ir sukurti prielaidų tolesnei Baltarusijos integracijai į Europos kultūrinę erdvę. Projektas „Pranciškaus Skorinos kultūrinis kelias (dalis Polockas–Vilnius)“ prisidėjo prie materialaus ir nematerialaus paveldo, siejamo su Pranciškaus Skorinos (Francysk Skaryna) asmenybe, išsaugojimo ir sklaidos.
URM toliau bendradarbiavo su Vilniuje reziduojančiomis tarptautinių organizacijų, remiančių demokratinius procesus Baltarusijoje, atstovybėmis („Freedom House“, Baryso Zvozskavo Baltarusijos žmogaus teisių namais, VšĮ Nacionaliniu demokratijos institutu ir kt.).
2021 m. buvo toliau remiama Europos humanitarinio universiteto (EHU) veikla Vilniuje. EHU skirta kasmetinė finansinė parama (200 tūkst. eurų), taip pat išduotos nemokamos vizos studentams ir dėstytojams bei suteiktos patalpos Vilniaus senamiestyje. EHU studentams ne tik užtikrintos aukštos kokybės studijos, bet ir ugdyti jaunimo lyderystės įgūdžiai, skatintas kritinis mąstymas ir aktyvus pilietiškumas. Ši veikla prisideda prie laisvos ir pilietiškos Baltarusijos visuomenės kūrimo. Po 2020 m. protestų Baltarusijoje buvo sulaikyta daugiau nei 70 EHU bendruomenės narių. Šiandien Baltarusijoje politiniais kaliniais pripažinti 3 EHU absolventai ir 2 studentai. Nuo EHU įkūrimo 1992 m. šį universitetą baigė 3 764 studentai, iš jų 2 693 studentai studijas baigė Vilniuje nuo 2007 metų. 2021‒2022 mokslo metais EHU studijavo 811 studentų. Universitetą remia trys pagrindiniai donorai: Europos Komisija, Švedija ir Lietuva.
Armėnija. 2021 m. buvo tęsiamas aktyvus bendradarbiavimas su valstybės institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Įgyvendinti 8 dvišaliai projektai, prisidėta prie transporto saugos didinimo, aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita, kaimo vietovių ekonominio ir socialinio aktyvumo plėtros ir atsparumo dezinformacijai stiprinimo.
Tęsiamas Lietuvos ir Armėnijos transporto saugos institucijų bendradarbiavimas. Apmokyti 17 Armėnijos civilinės aviacijos, 14 kelių transporto saugos ir 4 geležinkelių transporto specialistai.
7 bendruomenėse surengtos šiukšlių rinkimo ir medžių sodinimo akcijos, kuriose dalyvavo beveik 500 žmonių, iš viso surinkta 300 šiukšlių maišų, pasodinta 2 200 sodinukų, 800 palikti persodinti.
Projektai, skirti atliekų rūšiavimui, labai aktualūs Armėnijoje, kuri žengia tik pirmuosius žingsnius šioje srityje. Įgyvendinant projektą buvo supažindinama su naujausiais ES reikalavimais, pasidalinta Lietuvos atliekų valdymo patirtimi (nuo šiukšlynų prie modernaus atliekų valdymo), perteikta Lietuvos patirtis kuriant gėrimų taros depozito sistemą ir aptarti Armėnijos poreikiai. Parengtas modelis, pagal kurį galima įdiegti gėrimų taros depozito sistemą Armėnijoje, remiantis Lietuvos patirtimi.
Stiprinti pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimai kovojant su dezinformacija, įgyvendintos faktų patikros veiklos, ugdytas žiniasklaidos atstovų kritinis mąstymas ir raštingumas 10-yje Armėnijos regionų. Parengtas virtualaus žiniasklaidos raštingumo kurso Kovos su dezinformacija skyrius, kurio tikslas ‒ suteikti žmonėms reikiamų gebėjimų ir įrankių identifikuoti melagienoms. Surengta kampanija, kurios metu buvo plačiai aiškinami klaidinantys ir melagingi žiniasklaidos ir socialinės komunikacijos naratyvai.
25 moterys (15 iš Martuni bendruomenės ir 10 iš Kalnų Karabacho) mokytos pagal keturis profesinius modulius: verslo planavimo ir inicijavimo, anglų kalbos, kompiuterinių žinių, siuvimo. 24 Lori regiono moterys, taip pat ir atvykusios iš Kalnų Karabacho, įgijo grožio paslaugų profesinių įgūdžių, 2 projekto nugalėtojos vadovaus naujam grožio salonui Debedo kaime.
Azerbaidžanas. Įgyvendintas 1 dvišalis projektas. Vaikai mokyti atsakingo požiūrio į gamtą ir aplinką, aplinkosaugos tema integruota į bendrojo ugdymo sistemą, ekologijos ir aplinkosaugos žinias perteikiant vaikams suprantamu, įtraukiu būdu. Parengta internetinė mokymo programa, skatinanti atliekų perdirbimą ir plastikinių maišelių keitimą ekologiškesniais, organizuota vasaros mokykla, kurioje buvo mokoma apie aplinkos saugojimą, klimato pokyčius, efektyvų vandens išteklių naudojimą, biologinės įvairovės išsaugojimą.
ES Rytų partnerystės šalyse įgyvendintas 1 regioninis projektas, skirtas stiprinti demokratiją ir pilietinę visuomenę bei ryšių su ES plėtrą, įtvirtinant nepriklausomos informacijos sklaidą, naudojant interaktyvias priemones.
Parengti ir paskelbti 123 straipsniai ir 34 vaizdo reportažai rusų kalba apie Rytų partnerystės šalių politines, socialines ir ekonomines aktualijas, 39 straipsniai, demaskuojantys trečiųjų šalių vykdomą agresyvią dezinformaciją bei supažindinantys su Vakarų šalių taikomomis kovos prieš melagingų naujienų sklaidą priemonėmis.
Centrinė projektų valdymo agentūra įgyvendino EK netiesioginio valdymo programą Rytų partnerystės šalyse „EU4Youth“ (2021‒2025 m.), kuria siekiama remti aktyvų jaunimo dalyvavimą ir matomumą visuomenėje, ekonomikoje, politikoje, skatinant jaunus žmones siekti lyderystės, verslumo ir kitų įgūdžių, kartu skatinant kurti žaliąją ekonomiką ir plėsti skaitmeninį raštingumą. Programa buvo remiama iš VBPD programos lėšų
Migracijos kilmės ir tranzito šalyse, taip pat kitose EBPO paramos gavėjų šalyse, VBPDP lėšomis finansuota 12 vystomojo bendradarbiavimo projektų: po 3 projektus Mongolijoje, Palestinoje, po 2 projektus Turkijoje, Indijoje, Butane, po 1 projektą Vietname, Šri Lankoje, Dramblio Kaulo Krante, Irake ir PAR. Šie projektai skatino jaunimo verslumą, stiprino moterų socialinį ir ekonominį savarankiškumą, ugdė gebėjimus švietimo, skaitmeninių ir finansinių technologijų (fintech), žemės ūkio srityse.
Daugiau nei 700 Indijos moterų mokytos finansinio raštingumo ‒ asmeninių finansų apskaitos ir valdymo, investavimo, draudimo pradmenų.
Sustiprinti Lietuvos ir Butano akademiniai ryšiai, suteikiant galimybę Butano Karališkojo universiteto studentui Vilniaus universitete studijuoti etnologijos doktorantūros studijų programoje. Sukurtos Lietuvos ir Butano finansinių institucijų bendradarbiavimo galimybės, pasidalinta Lietuvos gerąja praktika fintech srityje.
Pasidalinta gerąja patirtimi su Šri Lankos finansinėmis institucijomis kuriant fintech sektoriaus ekosistemą. Sukurtas pagrindas tolesniam Lietuvos ir Šri Lankos finansinių institucijų bendradarbiavimui ir verslo plėtrai.
Sustiprintas Mongolijos moterų ir merginų dalyvavimas aukštųjų technologijų versle. Socialinę atskirtį patiriančios Mongolijos moterys skatintos dalyvauti vietos valdžios rinkimuose ir išsakyti savo nuomonę, kovoti su lyčių stereotipais socialinėje žiniasklaidoje.
Vietname moterys ir merginos buvo mokomos kurti ir plėtoti nuosavą skaitmeninį verslą.
Dramblio Kaulo Krante buvo įgyvendintas lyčių lygybės ir moterų įgalinimo projektas „Inovatyvių moterų verslų kūrimas taikant akvaponikos technologijas“. Projekto metu organizuoti praktiniai 4 akvaponikos vadybos modulių mokymai 80 moterų, kurios dirbs naujai įrengtose 5 akvaponikos sistemose.
Įgyvendinant švietimo projektą „Artimųjų Rytų mokslo programa“, 15 studentų iš Irako buvo skirtos stipendijos studijoms Klaipėdos LCC tarptautiniame universitete. Šis projektas buvo skirtas paremti irakiečius, kurie dėl sudėtingų sąlygų neturi galimybės gauti išsilavinimo savo šalyje.
Projekto PAR metu 2 314 jaunuolių iš skurdžiausių bendruomenių buvo suteiktos nemokamos prieigos prie Afrikos Tikkun skaitmeninės bibliotekos ir kitų pasaulinio lygio akademinių ir viešųjų išteklių. Pagerinti jų skaitmeniniai įgūdžiai, suteikta konkurencinio pranašumo darbo rinkoje.
Moterų teisės ir lygios galimybės
Prisidėti prie lyčių lygybės plėtojimo ir moterų bei mergaičių įgalinimo valstybėse partnerėse yra vienas iš Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo tikslų. VBPD programos lėšomis 2021 m. 8 šalyse įgyvendinta 13 projektų, kurių tikslas buvo stiprinti lyčių lygybės srityje veikiančių organizacijų gebėjimus, padidinti moterų socialinį ir ekonominį įgalinimArmėnijoje buvo siekiama kokybiško moterų lavinimo kaimo vietovėse. Finansuotas Martuni moterų bendruomenės tarybos projektas, kurio tikslinė grupė buvo moterys, pasitraukusios iš Kalnų Karabacho, patyrusios smurtą artimoje aplinkoje.
Ukrainoje plėtoti du projektai, kurių tikslas buvo mokyti šalies viduje perkeltas moteris verslumo pagrindų, skatinta nuo Krymo okupacijos ir konflikto Rytų Ukrainoje nukentėjusių moterų socialinė reintegracija ir ekonominis savarankiškumas.
Dramblio Kaulo Krante moterys mokytos inovatyvių verslų kūrimo taikant akvaponikos technologijas. Moterys įgijo žinių ir gebėjimų, reikalingų tokiam verslui kurti, joms buvo suteikta reikalinga infrastruktūra.
Taip pat įgyvendinti Palestinos komunikacijos ir plėtros strategijų centro projektai, kuriais Hebrono mieste 18–35 metų palestinietės mažųjų verslų savininkės, taip pat gyvenančios pabėgėlių stovyklose moterys skatintos susikurti tvarų gyvenimo šaltinį naudojantis skaitmenine rinkodara.
Mongolijoje įvykdyti 3 projektai, kurių tikslas buvo skatinti socialinę atskirtį patiriančias moteris dalyvauti vietos valdžios rinkimuose ir išsakyti savo nuomonę, kovoti su lyčių stereotipais socialinėje žiniasklaidoje, taip pat siekta stiprinti moterų dalyvavimą Mongolijos aukštųjų technologijų versle.
Vietname finansuotas projektas, kuriuo siekta moteris ir mergaites mokyti kurti ir plėtoti savo skaitmeninį verslą.
Indijoje įgyvendinti projektai, skirti moterų finansinio raštingumo didinimui bei lyčių nelygybės namų ūkių finansų srityje mažinimui.
Turkijoje, Alanijoje, plėtotas projektas, skatinantis moterų vadybinius gebėjimus ir verslumą.
Vystomojo bendradarbiavimo parama ir humanitarine pagalba Lietuva prisidėjo prie JT Saugumo tarybos rezoliucijos Nr. 1325(2000) dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimo. 2021 m. buvo skirtas savanoriškas 20 tūkst. eurų įnašas JT Moterų taikos ir humanitariniam fondui, taip pat 10 tūkst. eurų įnašas JT Lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padaliniui „UN Women“.
Lietuva aktyviai dalyvavo diskusijose dėl 2020 m. lapkričio 25 d. pristatyto ES Bendrojo komunikato – lyčių lygybės veiksmų plano 2021‒2025 metams (GAP III), kuriuo tęsiami 2010 m. pradėti pokyčius lyčių lygybės srityje skatinantys darbai. GAP III veiksmų plano tikslas ‒ kad iki 2025 m. 85 proc. visų naujų ES išorės veiksmų prisidėtų prie lyčių lygybės ir moterų įgalinimo, o bent vienas veiksmas kiekvienoje šalyje partnerėje būtų skirtas vien lyčių lygybei.
ES Dvynių ir TAIEX programos
2021 m. Lietuva toliau sėkmingai dalyvavo ES Dvynių programoje, perduodama ekspertinę paramą šalims naudos gavėjoms (EK finansuojama ES Dvynių programa remia skirtingų šalių giminingų institucijų bendradarbiavimą): pagal ES Dvynių programą buvo paskelbtos 42 projektų atrankos, Lietuvos institucijos individualiai ar konsorciumuose su kitomis ES valstybėmis narėmis pateikė 9 projektines paraiškas ir laimėjo 6 projektus, kurių bendroji vertė sudaro 9,6 mln. eurų.
2004‒2021 m. Lietuva iš viso laimėjo 125 ES Dvynių projektus. Pagal 2021 m. laimėtų projektų skaičių Lietuva yra tarp sėkmingiausių ES šalių kartu su Italija, Prancūzija, Vokietija, Austrija ir Lenkija. 3 projektai laimėti Rytų partnerystės šalyse (Azerbaidžanas, Moldova ir Sakartvelas). Taip pat laimėti 2 projektai Serbijoje ir 1 projektas Šiaurės Makedonijoje. Iš 2021 m. laimėtų projektų Lietuva vadovauja 3 projektams (Serbijoje, Šiaurės Makedonijoje, Azerbaidžane) kaip šalių konsorciumo vyresnioji partnerė, kituose 3 projektuose (Moldovoje, Sakartvele, Serbijoje) ‒ kaip jaunesnioji partnerė. Projektų, kuriuose dalyvauja Lietuva, partnerės – Lenkija, Prancūzija, Rumunija, Slovėnija ir Nyderlandai. Šiais metais dvynių projektų pasiūlymus laimėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Kvalifikacijų ir plėtros mokymų centras, Studijų kokybės vertinimo centras, Žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, Nacionalinis kraujo centras, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM, Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Generalinė prokuratūra, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos bankas, Vilniaus Gedimino technologijos universitetas ir CPVA.
2021 m. Lietuvos ekspertai dalyvavo 58 TAIEX programos renginiuose (seminaruose, mokymuose, ekspertų misijose), daugiausia Moldovoje, Armėnijoje, Sakartvele, Kosove. 9 TAIEX renginiai vyko Lietuvoje. Pagrindinės sritys, kuriose Lietuvos ekspertai perdavė savo patirtį, ‒ skaitmeninimas, junglumas, aplinkosauga, teisės viršenybė, migracija ir saugumas, tvari ekonomika. 2021 m. duomenimis, TAIEX ekspertų duomenų bazėje yra užsiregistravę daugiau nei 100 ekspertų iš įvairių Lietuvos institucijų.
Visuomenės informavimas
Eurobarometro visuomenės nuomonės apklausa, paskelbta 2020 m. gruodžio mėn., atskleidė nuosaikiai didėjantį visuomenės palankumą besivystančioms šalims teikiamai paramai. 88 proc. Lietuvos respondentų mano, kad padėti besivystančių šalių gyventojams yra svarbu, bet tik 42 proc. lietuvių mano, kad tai turėtų būti šalies vyriausybės prioritetas.
URM toliau nuosekliai vykdė veiklas, skirtas informuoti visuomenę apie JT darbotvarkės Darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m., vystomojo bendradarbiavimo svarbą ir naudą. 2021 m. buvo sukurtas ir Lietuvos visuomenei pristatytas naujas Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo logotipas. Jis sukurtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtas rekomendacijas dėl vizualiųjų identitetų kūrimo. Metų pabaigoje pradėtas naujos vystomojo bendradarbiavimo interneto svetainės kūrimo procesas.
Bendradarbiauta su Kauno technologijos universiteto profesoriumi Kazimieru Staniškiu, kuris buvo vienas iš 15 Jungtinių Tautų darnaus vystymosi nepriklausomų mokslininkų grupės narių, Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai parengusių ir pristačiusių Globalaus darnaus vystymosi ataskaitą.
Lietuvos nevyriausybinės organizacijos įgyvendino 4 visuomenės švietimo ir informavimo projektus.
Penkioliktus metus URM prisidėjo prie tarptautinio žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ organizavimo. Vykusiame festivalyje pristatyta gausi dokumentinių filmų programa, surengta susitikimų su kino kūrėjais, organizuotos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir žinovais. Vienas iš svarbiausių festivalio svečių – A. Sacharovo premijos laureatas, svarbus Ukrainos žmogaus teisių gynėjas O. Sencovas.
Surengtas jaunųjų žurnalistų konkursas „Afrika nėra šalis“, kurio tikslas ‒ didinti visuomenės paramą vystomojo bendradarbiavimo politikai ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui.
VšĮ Pasaulio piliečių akademija organizavo vasaros stovyklą jaunimui, nuotolines pamokas, virtualų „pabėgimo kambarį“, interaktyvius pokalbius ir protmūšius senjorams apie globalaus teisingumo užtikrinimo svarbą, švietimo prieinamumą vaikams ir jaunimui, klimato kaitą ir kitus iššūkius, kuriuos įveikti būtina siekiant užtikrinti ateities kartoms gyvenimo kokybę.
Įgyvendinant projektą „#Darbotvarkė2030“ surengtos Vystomojo bendradarbiavimo informacijos dienos, viešinimo kampanija #DVT2030, kompetencijų stiprinimo mokymai NVO atstovams, parengtas lyginamasis šalies gyventojų nuomonės dėl vystomojo bendradarbiavimo ir DVT tyrimas.
2021 m. URM kryptingai dirbo su ekonominiais ir socialiniais partneriais (verslas, NVO, akademinė ir mokslo bendruomenės), informavo apie vystomojo bendradarbiavimo svarbą ir galimybes įsitraukti į šios politikos praktinį įgyvendinimą.
Vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumo didinimas
2020 m. gruodžio 15 d. LR Seimui priėmus Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo pakeitimus, įteisinančius esminius kokybinius pokyčius, 2021 metais daugiausia dėmesio skirta įgyvendinamosios teisinės bazės rengimui. 2021 m. gruodžio 15 d. buvo priimtas LRV nutarimas dėl Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos nuostatų bei Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos institucinės sudėties patvirtinimo. Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu, buvo patvirtintos Vystomojo bendradarbiavimo strateginės kryptys 2022-2025 metams.
UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJOS
VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO IR PARAMOS DEMOKRATIJAI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2020 METŲ ATASKAITA
Apžvalga
Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programa (toliau – VBPDP) yra sudedamoji Lietuvos oficialios paramos vystymuisi (toliau – OPV) įgyvendinimo priemonė, finansuojama iš Užsienio reikalų ministerijai (toliau – URM) skirtų tikslinių biudžeto asignavimų. OPV – tai iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojama parama ir humanitarinė pagalba besivystančioms valstybėms ir teritorijoms. Europos plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) preliminariais duomenimis, 2020 m. Lietuvos OPV sudarė 58,3 mln. eurų arba 0,12 proc. BNP, 2019 m. ‒ 60,45 mln. eurų, t. y. 0,13 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), 2018 m. – 55 mln. eurų arba 0,12 proc. BNP, 2017 m. – 52,55 mln. eurų arba 0,13 proc. BNP. Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti, kad iki 2030 m. OPV reikšmė pasiektų 0,33 proc. BNP, bet dėl nedidinamų asignavimų ir iki 2020 m. buvusio spartaus BNP augimo šis rodiklis nuolat mažėja ir yra vienas žemiausių ES. Pabrėžtina, kad dvišalė Lietuvos parama tesudarė 9,2 mln. eurų, t. y. mažiau kaip 16 proc. visos paramos.
2020 m. URM užtikrino nepertraukiamą ir veiksmingą Lietuvos įsitraukimą į nacionalinius interesus atitinkantį vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimą ir įgyvendinimą tarptautiniuose, ES ir dvišaliuose formatuose, tokiu būdu stiprindama Lietuvos, kaip atsakingos ir patikimos valstybės donorės, įvaizdį. Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politika atitiko nacionalinius užsienio politikos prioritetus, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Rytų partnerystės šalims, ypač Moldovai, Sakartvelui, Ukrainai, Armėnijai ir Baltarusijai. Dėl metų pradžioje prasidėjusios COVID-19 pandemijos išskirtinis dėmesys skirtas skubios humanitarinės pagalbos priemonių įgyvendinimui.
Daug dėmesio skirta didesniam valstybės ir savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir verslo įtraukimui į vystomojo bendradarbiavimo veiklas, taip pat šių veiklų viešinimui siekiant užsitikrinti kuo didesnę visuomenės paramą.
Toliau buvo stiprinamas Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau ‒ CPVA) vaidmuo, ypač išnaudojant galimybes, kurių suteikia narystė ES vystomojo bendradarbiavimo agentūrų tinkle.
Siekiant didinti vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumą buvo inicijuota sisteminė vystomojo bendradarbiavimo politikos peržiūra ir esminiai įstatymų pakeitimai, užtikrinantys sąlygas ir prielaidas įgyvendinti kokybinius ir kiekybinius šios politikos pokyčius.
ES ir globalios vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimas
2020 m. URM atstovai tęsė visapusišką įsitraukimą į ES ir globalios vystomojo bendradarbiavimo bei humanitarinės pagalbos politikos formavimo ir įgyvendinimo procesus, rėmė tarptautines pastangas mažinti skurdą pasaulyje, plėtoti ilgalaikį ir darnų besivystančių šalių vystymąsi, svariai prisidėjo prie tarptautinių pastangų kovoti su COVID-19 pandemijos iššūkiais, taip pat reaguoti į skubaus atsako reikalaujančias humanitarines krizes.
Tarptautinio atsako kovojant su COVID-19 pandemija tema dominavo visuose tarptautiniuose diskusijų formatuose. ES lygiu išskirtinis dėmesys skirtas ES bendro atsako „Europos komanda“ veiksmų koordinavimui ES užsienio reikalų tarybos, vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos generalinių direktorių, taip pat ES Tarybos darbo grupių bei Europos Komisijos komitetų posėdžiuose, kuriuose dalyvauja už vystomąjį bendradarbiavimą atsakingi valstybių narių atstovai.
2020 m. intensyviai dalyvauta derybose dėl naujos Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo finansinės priemonės (Neighbourhood, Development and International Cooperation Instrument, NDICI). Lietuvos iniciatyva pavyko pasiekti principinį susitarimą, pagal kurį į šią priemonę bus įtrauktos esminės nuostatos dėl branduolinės saugos standartų laikymosi šalyse partnerėse.
Nemažai dėmesio skirta ES santykiams su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių (AKR) grupe po 2020 m., pasibaigus Kotonu susitarimo galiojimui. Nespėjus laiku užbaigti derybų ir joms stringant, du kartus patvirtintos pereinamojo laikotarpio priemonės, kuriomis Kotonu nuostatų galiojimas pratęstas iki 2021 m. lapkričio pabaigos. 2020 m. pabaigoje pasiektas politinis susitarimas dėl kompromisinio susitarimo teksto. Portugalijos ir Slovėnijos pirmininkavimo metu bus siekiama užbaigti susitarimą – parafuoti tekstą ir priimti Tarybos sprendimą dėl susitarimo pasirašymo. Derybų metu Lietuva nuosekliai pasisakė už tai, kad naujame susitarime būtų įtvirtintos AKR šalių piliečių sklandaus grąžinimo ir readmisijos procedūros.
Humanitarinės pagalbos srityje buvo siekiama išlaikyti dėmesį pagrindiniam humanitarinės pagalbos principui: teikti pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia.
Lietuva toliau spartino įsitraukimą į EBPO vystomojo bendradarbiavimo komiteto (DAC), kuriame nuo 2013 m. dalyvauja stebėtojo teisėmis, veiklą.
Lėšos ir veikla
Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programai finansuoti iš URM patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų buvo skirta ir panaudota 3 210 tūkst. eurų.
Paskirtis |
Lėšos, tūkst. eurų |
Savanoriškoms įmokoms į daugiašalius fondus |
1 137,0 |
Projektams |
880,0 |
Humanitarinei pagalbai |
1 117,0 |
Dalyvavimui ES, JT ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje ir programos stebėsenai |
10,0 |
Kitoms vystomojo bendradarbiavimo veikloms (projektų administravimui, renginiams, parodoms, spaudiniams, kt.) |
64,0 |
Iš viso VBPDP |
3 208,0 |
Daugiašalė parama vystymuisi
Vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, prisidėdama prie tarptautinių pastangų mažinti skurdą, didinti valstybių paramos gavėjų ir pažeidžiamiausių žmonių grupių atsparumą, taip pat skatindama demokratinių vertybių sklaidą, URM daugiašalę paramą vystymuisi teikė mokėdama privalomuosius ir savanoriškus įnašus bei įmokas į vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdančius ar koordinuojančius fondus ir tarptautines organizacijas. 2020 m. Lietuva iš Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos savanoriškiems įnašams skyrė 1 137,0 tūkst. eurų.
Savanoriški įnašai |
Lėšos, tūkst. eurų |
Lėšos, skirtos SIDA programai dėl paramos teikimo EHU įgyvendinti |
400,0 |
Paramos demokratijai fondui (paramai nuo represijų nukentėjusiems Baltarusijos Respublikos piliečiams ir jų artimiesiems, pilietinei visuomenei ir nepriklausomai žiniasklaidai, teisinėms paslaugoms teikti) |
300,0 |
Europos demokratijos fondui (paramai nuo represijų nukentėjusiems Baltarusijos Respublikos piliečiams teikti) |
100,0 |
Britų ir airių agentūrų, teikiančių paramą Afganistanui, grupei (BAAG) |
50,0 |
Europos demokratijos fondui |
50,0 |
EBPO Eurazijos konkurencingumo programai |
30,0 |
ESBO Specialiajai stebėjimo misijai Ukrainoje |
30,0 |
PPO Dohos vystymosi darbotvarkės patikos fondui |
30,0 |
JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui |
30,0 |
Moterų taikos ir humanitariniam fondui |
20,0 |
Azijos ir Europos fondui |
20,0 |
JT Vaikų fondui (UNICEF) |
20,0 |
Fondui „Gyvenimo linija“ |
20,0 |
Fondui „Afrika Tikkun“ (kovai su COVID-19) |
19,0 |
Annos Lindh fondui |
15,0 |
JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui (JT Pagrobimų ir priverstinių dingimų darbo grupės veiklai remti) |
3,0 |
Iš viso: |
1 137,0 |
Humanitarinė pagalba
2020 m. iš Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo fondo lėšų Lietuva humanitarinei pagalbai skyrė 1 117 tūkst. eurų.
Humanitarinė pagalba iš VBPD programos lėšų |
Lėšos, tūkst. eurų |
JT Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR), savanoriškas įnašas |
50,0 |
JT paramos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), humanitarinei pagalbai Palestinos pabėgėliams kovai su COVID-19 |
50,0 |
JT Jemeno humanitariniam fondui (YHF), humanitarinei pagalbai kovai su COVID-19 |
100,0 |
JT Pasaulio maisto programai (WFP), humanitarinei pagalbai Sudanui |
25,0 |
JT Vaikų fondui (UNICEF), humanitarinei pagalbai Sirijos žmonėms |
50,0 |
Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), Uzbekistano Respublikai humanitarinei pagalbai kovai su COVID-19 |
10,0 |
Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio Draugijų Federacijai (IFRC), humanitarinei pagalbai nukentėjusiems nuo Beiruto uosto sprogimo |
50,0 |
Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (ICRC), humanitarinei pagalbai Palestinai |
17,0 |
Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (ICRC), humanitarinei pagalbai nukentėjusiems nuo karo veiksmų Kalnų Karabacho regione |
75,0 |
Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (ICRC), humanitarinei pagalbai Ukrainai |
100,0 |
Humanitarinė pagalba Juodkalnijai (kovai su COVID-19) |
20,0 |
Humanitarinė pagalba Šiaurės Makedonijos Respublikai (kovai su COVID-19) |
20,0 |
NATO atsako į pandemiją patikos fondui, savanoriškas įnašas |
30,0 |
Humanitarinės siuntos gabenimas į Jungtines Amerikos Valstijas |
20,0 |
Humanitarinė pagalba iš LRV rezervo fondo |
500,0 |
LRV rezervo fondas (2020-02-26 nutarimas Nr. 155); Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijai (IFRC) humanitarinei pagalbai kovai su COVID-19 |
100,0 |
LRV rezervo fondas (2020-03-10 nutarimas Nr. 196); Graikijos Respublikai humanitarinei pagalbai pabėgėlių krizės sukeltiems padariniams Europoje reguliuoti |
50,0 |
LRV rezervo fondas (2020-04-08 nutarimas Nr. 367); Italijos Respublikai ir Ispanijos Karalystei humanitarinei pagalbai kovai su COVID-19 |
100,0 |
LRV rezervo fondas (2020-04-22 nutarimas Nr. 399); Armėnijos Respublikai, Moldovos Respublikai, Sakartvelui ir Ukrainos Respublikai humanitarinei pagalbai kovai su COVID-19 |
100,0 |
LRV rezervo fondas (2020-05-20 nutarimas Nr. 502); Jungtinėms Amerikos Valstijoms humanitarinei pagalbai kovai su COVID-19 |
100,0 |
LRV rezervo fondas (2020-06-03 nutarimas Nr. 565); Baltarusijos Respublikai humanitarinei pagalbai kovai su COVID-19 |
50,0 |
Iš viso: |
1 117,0 |
Dvišalė parama vystymuisi
VBPDP lėšomis 2020 m. įgyvendinti 48 vystomojo bendradarbiavimo projektai (iš jų 40 dvišaliai, 4 regioniniai, 4 visuomenės informavimo), kurių vertė apie 1 mln. eurų. COVID-19 viruso plitimo sukelta pandemija ir politinės situacijos pablogėjimas Baltarusijoje neišvengiamai padarė įtaką projektų įgyvendinimui – dalis suplanuotų veiklų nebuvo įgyvendintos.
Vadovaujantis Vystomojo bendradarbiavimo tarpinstituciniame veiklos plane nustatytomis vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptimis 2019‒2021 m., prioritetas skirtas ES Rytų partnerystės valstybėms: Ukrainai, Baltarusijai, Armėnijai, Sakartvelui, Moldovai ir Azerbaidžanui. Didžiausias dėmesys skirtas Ukrainai, Sakartvelui, Armėnijai ir Moldovai ‒ Lietuva teikė paramą įgyvendindama dvišalius projektus, skatinančius politinę ir ekonominę integraciją su ES, socialines ir ekonomines reformas. Lietuvos ekspertai 2020 m. konsultavo ir teikė techninę pagalbą, skirtą tinkamai įgyvendinti Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo asociacijos susitarimus su Europos Sąjunga, taip pat Armėnijos partnerystės susitarimą su ES.
Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, akredituotos valstybėse partnerėse, prisidėjo prie Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo: administravo 20 vystomojo bendradarbiavimo projektų, padėjo identifikuoti paramą gaunančių valstybių poreikius, aktyviai įsitraukė į partnerių paiešką, prisidėjo prie donorų veiklos koordinavimo.
Ukraina. Atsižvelgdama į Ukrainos poreikius, 2020 m. Lietuva nuosekliai tęsė dalijimąsi gerąja praktika, teikdama paramą nuo Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje nukentėjusiems Ukrainos piliečiams, rėmė švietimo reformų vykdymą, moterų savarankiškumo ir verslumo skatinimą. Lietuvos ekspertai perdavė patirtį kovos su dezinformacija ir propaganda, neformalaus ugdymo bei paveldo apsaugos srityse. 2020 m. iš VBPD programos lėšų Ukrainoje įgyvendinta 13 dvišalių ir 2 regioniniai projektai.
URM koordinavo Lietuvos institucijų ir nevyriausybinių organizacijų Ukrainai teikiamą paramą, vertino paramos Ukrainai poreikius, teikė humanitarinę pagalbą, skirtą kovai su COVID-19 viruso plitimu šalyje, nuolat palaikė ryšius su partneriais Ukrainoje.
Buvo tęsiami paramos švietimo įstaigoms Rytų Ukrainoje projektai: keliama mokytojų kvalifikacija ir ugdomi gebėjimai lavinti mokinių socialines ir emocines kompetencijas, įdiegta nauja pilietinio ugdymo programa bei sukurta nuotolinio mokymosi metodika Rytų Ukrainos pedagogams. 2020 m. buvo tęsiamas ir 1 milijono eurų vertės projekto „Parama Ukrainos Donecko srities Avdijivkos mokyklos Nr. 2 įrengimui ir mokyklos aplinkos gerovės sutvarkymui“ įgyvendinimas. Šis projektas skirtas aprūpinti per karinį konfliktą apgriautą Avdijivkos mokyklą Nr. 2 specializuota technika ir moderniomis edukacinėmis priemonėmis, įrengti vaikų žaidimo aikštelę ir daugiafunkcį sporto aikštyną. Projekto tikslas ‒ sukurti šiuolaikinį mokymo centrą, kurio infrastruktūra, įranga ir švietimo proceso organizavimas taptų kompleksiniu pavyzdžiu ir galėtų būti viso regiono bandomasis Ukrainos mokyklos reformos projektas ir švietimo patirties sklaidos centras.
2020 m. Lietuva toliau nuosekliai padėjo nuo Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje nukentėjusiems asmenims (labiausiai ‒ moterims ir vaikams) integruotis į priimančias bendruomenes, ugdyti verslumo ir savarankiško užimtumo įgūdžius, taip pat rėmė Krymo totorių kultūros centro Lvove veiklų plėtrą ir palaikymą.
Lietuva dalyvavo kitų donorų finansuojamuose projektuose. Centrinė projektų valdymo agentūra kartu su Pasaulio banku, Tarptautiniu valiutos fondu, Švedijos vystomojo bendradarbiavimo agentūra SIDA ir Europos Komisijos delegacija Ukrainoje vykdė Europos Komisijos 4 metų trukmės projektą „Paramos viešųjų finansų valdymui Ukrainoje programa“, kurio vertė ‒ daugiau kaip 50 mln. eurų. Projekto tikslas – kurti modernią, skaidrią ir veiksmingą mokesčių rinkimo sistemą bei stiprinti viešųjų finansų valdymo srities institucijų gebėjimus.
Sakartvele 2020 m. VBPDP lėšomis finansuoti 4 dvišaliai ir 1 regioninis projektas ekonominės plėtros, lyčių lygybės, regionų vystymo, demokratijos ir gero valdymo srityse.
Turint tikslą padėti privačiam sektoriui pasinaudoti Išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos sutarties (DCFTA) su Europos Sąjunga teikiamomis galimybėmis, gerinamas informuotumas apie klasterių, galinčių tapti tvirtais ramsčiais greitinant Sakartvelo integracijos į ES procesą, svarbą. Parengta 12 straipsnių ir 5 vaizdo klipai, kuriuose nagrinėjami jiems aktualūs klasteriai ir iššūkiai. Parengta 10 straipsnių, kuriuose nagrinėjama esama situacija, kiekvienas straipsnis pasiekė apie 1 000 vartotojų. Parengti 7 informaciniai vaizdo įrašai, populiarinantys klasterių pranašumą žengiant į ES rinką. Parengtos 3 rekomendacijos dėl klasterių formavimo ir plėtros baldų, žemės ūkio, logistikos ir gabenimų srityse (rekomendacijos dėl baldų ir žemės ūkio sektorių grupavimo pateiktos Sakartvelo Ministrui Pirmininkui).
Turint tikslą spręsti sistemines moterų įgalinimo problemas, stiprinti teisininkų gebėjimai ginti ir skatinti moterų teises strateginėse bylose, tobulinti pilietinės visuomenės organizacijų įgūdžiai įsitraukti į tarptautinius teisminius ginčus ir interesų atstovavimą. Identifikuotos įstatymų spragos lyčių lygybės, kovos su smurtu šeimose, būtinosios ginties ir kitose srityse. Aptarti paplitę lyčių stereotipai, iš dalies lemiantys netinkamą bylų tyrimą, jų neigiama įtaka teismų praktikai. Nustatyti strateginiai ginčų nagrinėjimo klausimai, aptartas ekspertų pagalbos poreikis (dalyvaujančių šalių teisininkams). Teiktos konsultacijos dviejose teisinėse bylose, vykdyta mentorystė Sakartvele kuriant teisinę strategiją byloje, keliamoje pagal JT Konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo.
Skatinant turizmo plėtrą Chašurio savivaldybėje, organizuotos giminingo Radviliškio miesto savivaldybės atstovų konsultacijos Sakartvelo kolegoms. Sukurtas ir išspausdintas žemėlapis (4 000 vnt.), parengti 30 turizmo informacinių stendų kartvelų ir anglų kalbomis padės skatinti turizmo veiklas, įtraukti į jas Chašurio savivaldybės gyventojus ir verslininkus.
Organizuoti treji mokymai 120 asmenų (savaitės trukmės), keturiuose Sakartvelo miestuose ‒ Kutaisyje, Batumyje, Zugdidyje, Telavyje surengti vienos dienos seminarai-mokymai (po 20 dalyvių). Ši veikla skirta ugdyti Sakartvelo vyriausybinių agentūrų, pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir žurnalistų gebėjimus atpažinti hibridines grėsmes ‒ dezinformaciją, melagienas ar propagandą, atitinkamai jas viešinti arba neigti.
2020 m. gegužės 14 d. į Sakartvelą nugabenta 20 tūkst. eurų vertės Lietuvoje pagamintų apsaugos priemonių, reikalingų kovai su COVID-19 ‒ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu Sakartvelo ir kitų Europos Sąjungos Rytų kaimynystės šalių prašymu skirta humanitarinė pagalba. Krovinyje buvo 10 500 apsauginių skydelių, skirtų medicinos darbuotojams, kasdien kovojantiems su COVID-19.
Moldovoje 2020 m. buvo įgyvendinti 6 dvišaliai ir 1 regioninis projektas demokratijos ir pilietinės visuomenės stiprinimo, lyčių lygybės, gero valdymo ir regionų plėtros, sveikatos apsaugos sistemos stiprinimo srityse.
Plėtotas Lietuvos ir Moldovos transporto saugos institucijų bendradarbiavimas, mokomi jūrų transporto specialistai.
Jau ketvirtus metus teikta parama projektui „GirlsGoIT“, pagal kurį 67 merginos įgijo STEM srities įgūdžių, o 25 merginos atliko praktiką privačiose IT įmonėse.
VBPD programa skirta skatinti nepriklausomos žiniasklaidos pastangas viešinti korupcijos faktus ir visuomenės nepakantumą, remti kovos su korupcija pastangas Moldovoje. NVO lyderiai buvo mokomi kurti tinklaraščius, atpažinti hibridines grėsmes ‒ dezinformaciją, melagienas ar propagandą, kovoti su jomis.
Prisidėta prie Moldovos pirminės sveikatos priežiūros sistemos pertvarkos, stiprinamas sistemos atsparumas krizėms, gerinamas paslaugų prieinamumas gyventojams. Remiantis geriausia tarptautine praktika, parengtos rekomendacijos pirminės sveikatos priežiūros pertvarkai Moldovoje.
Tęsiamas bendradarbiavimas su Moldovos Istorijos institutu, nagrinėjančiu šalies totalitarinę komunistinę praeitį.
URM sudarė valstybės biudžeto lėšų panaudos sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra ir skyrė 26 028 Eur kaip kofinansavimą bendrajam finansavimui, skirtam įgyvendinti Europos Sąjungos priemonės „EU4MOLDOVA Programos, skirtos paremti sveikatos apsaugos atsaką į COVID-19 sukeltą krizę ir su asociacijos susitarimu susijusias reformas“ 3-iąjį tikslą „Sustiprinti teisinės sistemos skaidrumą, atskaitomybę ir prieigą prie jos“.
Centrinė projektų valdymo agentūra kartu su Prancūzijos tarptautinio bendradarbiavimo viešąja agentūra Expertise France įgyvendins minėtosios priemonės 3-iąjį tikslą „Sustiprinti teismų sistemos skaidrumą, atskaitomybę ir prieigą prie teismų sistemos“.
Vykdytojas parengė ir 2020 m. oficialiai pateikė Europos Sąjungos delegatūrai Moldovoje tris susitarimo dėl įnašo priedus – veiklų aprašo, biudžeto bei komunikacijos ir viešinimo plano projektus, rengtus kartu su Expertise France.
Baltarusijoje 2020 m. VBPDP lėšomis finansuoti 9 dvišaliai ir 1 regioninis projektas. Didžiausias dėmesys skirtas iniciatyvoms, orientuotoms į paramą pilietinei visuomenei, jos politinio aktyvumo ir solidarumo didinimą, baltarusių tautinės tapatybės stiprinimą, europietiškų vertybių sklaidą nepriklausomoje Baltarusijos žiniasklaidoje. Siekiant užkirsti kelią Rusijos propagandai Baltarusijoje ir regione, VBPD programos lėšomis buvo remiama alternatyvios informacijos interneto svetainė Charter’97.
Ne vienus metus vykdytas litvakų kultūros puoselėjimo projektas padėjo perduoti Lietuvos patirtį, susijusią su bendruomenės architektūros paveldo išsaugojimu ir panaudojimu vietos žmonių poreikiams tenkinti ir miestui plėtoti. 2020 m. baigtas įgyvendinti projektas Baltarusijos muitinės gebėjimams stiprinti, kurio metu sukurtas abiejų šalių muitinių ir pasienio tarnybų koordinavimo mechanizmas, pagerinta muitinės paslaugų kokybė, palengvintos verslo ir prekybos sąlygos. Pradėtas įgyvendinti aplinkosaugos projektas „Suprasti, matuoti ir sumažinti CO2 pėdsaką Baltarusijoje“ didino Baltarusijos jaunimo žinias apie aplinkos apsaugą ir klimato pokyčius, skatino organizacijų sąmoningumą ir norą atsakingai vykdyti savo veiklą. Katalikiškos labdaros organizacijos „Caritas“ vykdyto projekto metu internatinėse mokyklose, našlaičių namuose ir skurstančiose šeimose augantiems vaikams suteikta žinių apie asmeninės higienos svarbą, ugdyti jų savisaugos įgūdžiai COVID-19 pandemijos protrūkio akivaizdoje.
URM toliau bendradarbiavo su Vilniuje reziduojančiomis tarptautinių organizacijų, remiančių demokratinius procesus Baltarusijoje, atstovybėmis („Freedom House“, Baryso Zvozskau Baltarusijos žmogaus teisių namais, VšĮ Tarptautiniu pilietinių iniciatyvų centru „Mūsų namai“ ir kt.), šių organizacijų Vilniuje vykdomų projektų, skirtų demokratijos ir atviros pilietinės visuomenės kūrimui, dalyviams buvo išduotos nemokamos vizos.
2020 m. buvo toliau remiama Europos humanitarinio universiteto (EHU) veikla Vilniuje. EHU tęsė savo misiją ugdyti kritiškai mąstančias, kūrybingas ir atsakingas asmenybes, puoselėti Vakarų intelektualinę tradiciją Baltarusijos humanitarinių, socialinių mokslų ir menų srityse. Ši veikla prisideda prie laisvos ir pilietiškos Baltarusijos visuomenės kūrimo. Baltarusijoje vykusių taikių politinių protestų metu 37 EHU absolventai ir 10 EHU studentų buvo sulaikyti, trys iš jų vis dar yra įkalinti ir pripažinti politiniais kaliniais. 2020 m. URM skyrė 200 tūkst. eurų įnašą paramai EHU. Kaip ir ankstesniais metais, parama EHU taip pat buvo teikiama išduodant nemokamas vizas Baltarusijos piliečiams, atvykstantiems į EHU stojamuosius egzaminus, atvirų durų dienas, konferencijas ir kitus renginius.
2020 m. studijas EHU baigė 120 absolventų, buvo priimti 176 studentai (91 proc. įstojusiųjų – Baltarusijos piliečiai), dar 64 studentai buvo priimti į universitetą reaguojant į Baltarusijos valdžios represijas prieš aukštųjų mokyklų studentus. Šiuo metu EHU studijuoja 684 studentai. Nuo EHU persikėlimo į Vilnių šį universitetą baigė 2 577 absolventai. Universitetą remia trys pagrindiniai donorai: Europos Komisija, Švedija ir Lietuva, 2020 m. paramą taip pat suteikė Švedų institutas, Estija, Norvegija, Danija.
Reaguodama į politinius įvykius Baltarusijoje, 2020 m. rugsėjo 2 d. LR Vyriausybė patvirtino pagalbos Baltarusijos žmonėms planą. Plane numatytos priemonės: pagalba represijų aukoms, gydymas ir reabilitacija, parama mokslui ir studijoms, pilietinės visuomenės iniciatyvoms, žiniasklaidai, didelę pridėtinę vertę kuriančiam verslui, teisinė pagalba ir konsultacijos, lankstesnės nacionalinių vizų išdavimo atvykstantiems į Lietuvą procedūros. Kaip buvo numatyta plane, URM skyrė papildomus 200 tūkst. eurų EHU naujiems studentams ir mokslininkams pritraukti. Iš Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų URM pervedė 100 tūkst. eurų Europos demokratijos fondui (European Endowment for Democracy, EED) pagalbai nuo represijų nukentėjusiems Baltarusijos piliečiams teikti.
Armėnijoje buvo tęsiamas aktyvus bendradarbiavimas su valstybės institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Įgyvendinti 7 dvišaliai ir 1 regioninis projektas, prisidėta prie transporto saugos didinimo, lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo, aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita, kaimo vietovių ekonominio ir socialinio aktyvumo plėtros ir atsparumo dezinformacijai stiprinimo.
Pradėtas Lietuvos ir Armėnijos transporto saugos institucijų bendradarbiavimas, buvo didinami valstybės tarnautojų gebėjimai.
Siekiant spręsti sistemines moterų įgalėjimo problemas, stiprinti teisininkų gebėjimai ginti ir skatinti moterų teises strateginėse bylose, tobulinami pilietinės visuomenės organizacijų įgūdžiai įsitraukti į tarptautinius teisminius ginčus ir interesų atstovavimą, identifikuotos įstatymų spragos lyčių lygybės, smurto šeimose, būtinosios ginties ir kitose srityse. Aptarti paplitę lyčių stereotipai, iš dalies lemiantys netinkamą bylų tyrimą, jų neigiama įtaka teismų praktikai. Nustatyti strateginiai ginčų nagrinėjimo klausimai, aptartas ekspertų pagalbos poreikis.
Projektai, skirti atliekų rūšiavimui ir švietimui apie rūšiavimo svarbą, labai aktualūs Armėnijoje, kuri žengia tik pirmuosius žingsnius šioje srityje. Įgyvendinti du projektai: Alaverdi ir Armaviro miestuose bei 5 aplinkiniuose kaimuose vaikų darželių auklėtojai ir mokytojai, mokiniai ir bendruomenė mokyta rūšiavimo svarbos ir pagrindų, pastatyta plastiko ir popieriaus rūšiavimo dėžių, užtikrintas atliekų rinkimas ir gabenimas į perdirbimo punktus.
Stiprinant atsparumą dezinformacijai, Armėnijos pilietinių organizacijų atstovams pristatyta Lietuvos „elfų“ veikla, perteikta unikali kovos su melagienomis patirtis ir metodika.
Kaip alternatyva tradicinėms medijoms, tinklalaidėje „Politinis svečias“ parengtos keturios tinklalaidės (podcasts), skirtos pristatyti įvairius ES ir Armėnijos partnerystės susitarimo (CEPA) įgyvendinimo aspektus. Laidų metu aptartos temos: policijos reforma, CEPA įgyvendinimas, miestų planavimas, medijų reforma.
Armėnijos Diližano rajono moterys mokėsi tradicinių populiarių amatų ‒ siuvimo, keramikos, juvelyrikos kursuose, įgijo žinių apie šiuolaikines metodikas (kaip pradėti verslą, naudotis interneto priemonėmis, plėtoti elektroninę prekybą), kuriomis galės naudotis ateityje realizuodamos savo produkciją.
Reaguojant į COVID-19 pandemijos nulemtus švietimo sunkumus, pirmiausia užtikrinant nuotolinio mokymo sąlygas, Artiko 8-ojoje mokykloje 16-kai vaikų iš pažeidžiamiausiai gyventojų grupei priskiriamų šeimų perduotos planšetės, dėl to vaikai galės dalyvauti nuotolinio mokymosi procese.
2020 m. gegužės 14 d. Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas „Spartanas“ į Armėniją nuskraidino Lietuvos humanitarinę pagalbą. Tai buvo ne tik pirmoji humanitarinė pagalba iš Europos Sąjungos, bet ir pirmas Lietuvos ir NATO karinių oro pajėgų skrydis į teritoriją šiapus Ararato. Lietuvos humanitarinė siunta ‒ 10 500 Lietuvoje pagamintų veido skydelių buvo perduota devynioms Armėnijos ligoninėms, įskaitant Armėnijos respublikinę infekcinę ligoninę „Nork Marash“, kurioje gydomi COVID-19 užsikrėtę sunkiausios būklės ligoniai.
2020 m. birželio 19 d. iš Šiaulių Zoknių oro uosto į Jerevaną (Armėnija) išvyko vienuolikos specialistų savanorių komanda padėti itin rimtų pandemijos išbandymų patiriančiai šaliai. Lietuvos specialistai dvi savaites dalijosi įgūdžiais gydyti ir slaugyti COVID-19 sergančius ligonius bei patirtimi valdyti viruso sukeltą ekstremalią situaciją. Medikų delegavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė, Kauno klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė, Santaros klinikos ir Respublikinė Panevėžio ligoninė. Medikai dalyvavo rytiniuose gydytojų susirinkimuose, sprendė klausimus, susijusius su dirbtine plaučių ventiliacija, padėjo nustatyti kraujotakos sutrikimų prigimtį, konsultavo antimikrobinio gydymo klausimais, padėjo atlikti intervencinių procedūrų. Slaugytojai aktyviai įsitraukė į pacientų slaugą, atliko daug procedūrų, dalijosi sukaupta patirtimi. Lietuvos medikai padėjo pritaikyti metodikas tarptautinėms rekomendacijoms, nurodė svarbiausius su COVID-19 situacijos valdymu susijusius veiksnius. Misija surengta Lietuvos ambasadai Jerevane gavus Armėnijos sveikatos apsaugos ministerijos skubios humanitarinės pagalbos prašymą. Misiją finansavo Lietuvos Vyriausybė, skyrusi lėšų humanitarinei pagalbai Armėnijai teikti, taip pat Švedijos užsienio reikalų ministerija, priėmusi sprendimą skirti finansinį indėlį.
Azerbaidžane įgyvendintas 1 dvišalis ir 1 regioninis projektai. Prisidedant prie vaikų socialinės gerovės ir užimtumo skatinimo regionuose, buvusio karinio konflikto zonoje Šikchli kaime, Gazacho rajone, įrengta saugi žaidimo erdvė vaikams.
Siekiant spręsti sistemines moterų įgalėjimo problemas, buvo stiprinti teisininkų gebėjimai ginti ir skatinti moterų teises strateginėse bylose. Identifikuotos įstatymų spragos lyčių lygybės, smurto šeimose, būtinosios ginties, kitose srityse. Aptarti paplitę lyčių stereotipai, iš dalies lemiantys netinkamą bylų tyrimą, jų neigiama įtaka teismų praktikai. Nustatyti strateginiai ginčų nagrinėjimo klausimai, aptartas ekspertų pagalbos poreikis.
ES kaimynystėje įgyvendinti 4 regioniniai projektai, skirti demokratijai ir pilietinei visuomenei, lyčių lygybei ir moterų įgalėjimui.
Parengta mokomoji priemonė „Netikros naujienos žiniasklaidoje ir socialinėje aplinkoje“ („FAKE NEWS“, VU Komunikacijos fakultetas), sukurtas neformalus tinklaraštininkų tinklas, parengtas mokomasis reklaminis filmas, kuris gali būti naudojamas kaip papildoma mokomoji medžiaga vaizdo tinklaraštininkams.
Charter’97 Foundation korespondentų tinklas 2020 m. sukūrė 116 straipsnių, kurie teikė alternatyvią nepriklausomą informaciją Baltarusijoje ir regione, parengė (išvertė arba perspausdino iš kitų šaltinių) iš viso 708 straipsnius, atliko 33 vertimus.
VBPDP lėšomis finansuoti 8 projektai vystomojo bendradarbiavimo projektų migracijos kilmės ir tranzito šalyse bei kitose valstybėse, įtrauktose į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paramos gavėjų sąrašą: du projektai Mongolijoje, po vieną projektą Dramblio Kaulo Krante, Mianmare, Nigerijoje, Irake, Turkijoje ir Ugandoje. Šie projektai skatino mokslo ir verslo bendradarbiavimą, regionų vystymą, ekonominę plėtrą, stiprino moterų socialinį ir ekonominį savarankiškumą, ugdė gebėjimus švietimo srityje. Vienas projektas buvo skirtas paremti Artimųjų Rytų šalių studentų, kurie dėl sudėtingų sąlygų neturi galimybės gauti išsilavinimo savo šalyse, studijas Lietuvoje.
Moterų teisės ir lygios galimybės
Prisidėti prie lyčių lygybės plėtojimo ir moterų bei mergaičių įgalėjimo valstybėse partnerėse yra vienas Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo tikslų. VBPDP lėšomis 2020 m. penkiose šalyse įgyvendinti 8 projektai, kurių tikslas buvo stiprinti lyčių lygybės srityje veikiančių organizacijų gebėjimus, padidinti moterų socialinį ir ekonominį įgalėjimą.
Armėnijoje, Ukrainoje ir Dramblio Kaulo Krante buvo stiprinami moterų gebėjimai kurti ir plėtoti inovatyvų verslą. Mongolijoje moterys skatintos įsitraukti į savivaldos ir rinkimų procesus. Moldovos merginos įgijo teorinių ir praktinių programinės įrangos kūrimo įgūdžių.
Įgyvendinant regioninį projektą buvo tobulinami pilietinės visuomenės Armėnijoje, Azerbaidžane, Sakartvele ir Ukrainoje organizacijų įgūdžiai įsitraukti į tarptautinius teisminius ginčus ir advokaciją siekiant spręsti sistemines problemas, darančias įtaką jų šalių moterų įgalinimui.
Vystomojo bendradarbiavimo parama ir humanitarine pagalba Lietuva prisidėjo prie JT Saugumo tarybos rezoliucijos Nr. 1325(2000) dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimo. 2020 m. buvo skirtas savanoriškas 20 tūkst. eurų įnašas JT Moterų taikos ir humanitariniam fondui. Stebėtojo teisėmis buvo tęsiamas bendradarbiavimas su EBPO Paramos vystymuisi komiteto lyčių lygybės tinklu.
Lietuva aktyviai dalyvavo formuojant ES vystomojo bendradarbiavimo politiką lyčių lygybės srityje ir teikiama vystomojo bendradarbiavimo parama prisidėjo prie ES lyčių lygybės veiksmų plano 2016‒2020 m. įgyvendinimo. Aktyviai dalyvauta diskusijose dėl 2020 m. lapkričio 25 d. pristatyto ES Bendrojo komunikato – lyčių lygybės veiksmų plano 2021‒2025 metams (GAP III), kuriuo tęsiami 2010 m. pradėti pokyčius lyčių lygybės srityje skatinantys darbai.
GAP III veiksmų plano tikslas ‒ kad iki 2025 m. 85 proc. visų naujų ES išorės veiksmų prisidėtų prie lyčių lygybės ir moterų įgalinimo, o bent vienas veiksmas kiekvienoje šalyje partnerėje būtų skirtas išskirtinai lyčių lygybei.
ES Dvynių ir TAIEX programos
2020 m. Lietuva toliau sėkmingai dalyvavo ES Dvynių programoje, perduodama ekspertinę paramą šalims naudos gavėjoms (EK finansuojama ES Dvynių programa remia skirtingų šalių giminingų institucijų bendradarbiavimą): pagal ES Dvynių programą buvo paskelbtos 45 projektų atrankos, Lietuvos institucijos individualiai ar konsorciumuose su kitomis ES valstybėmis narėmis pateikė 22 projektines paraiškas ir laimėjo 13 projektų, kurių bendroji vertė sudaro 16,8 mln. eurų. 2004‒2020 m. Lietuva iš viso laimėjo 119 ES Dvynių projektų. Pagal 2020 m. laimėtų projektų skaičių Lietuva yra tarp sėkmingiausių ES šalių kartu su Prancūzija, Ispanija, Vokietija, Austrija ir Kroatija. Iš Rytų partnerystės šalių (Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Moldova, Sakartvelas, Ukraina) Lietuva laimėjo daugiausia projektų – net 11. Iš 13-os 2020 m. laimėtų projektų Lietuva vadovauja 5 projektams (Azerbaidžanas, Bosnija ir Hercegovina, Jordanija, Ukraina ir Sakartvelas) kaip šalių konsorciumo vyresnioji partnerė, o 8 projektuose (Azerbaidžane, Armėnijoje, Baltarusijoje, Moldovoje, Sakartvele ir Ukrainoje) dalyvauja kaip jaunesnioji partnerė. Projektų, kuriuose dalyvauja Lietuva, partnerės – Austrija, Danija, Estija, Latvija, Italija, Lenkija, Prancūzija, Rumunija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija. Lietuvos institucijos, šiais metais laimėjusios pateiktus Dvynių projektų pasiūlymus: Konkurencijos tarnyba, Valstybinė priešgaisrinės apsaugos tarnyba, Lietuvos bankas, Statistikos departamentas, Policijos departamentas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ESFA, Lygių galimybių plėtros centras, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinės sienos apsaugos tarnyba, STT, Kibernetinio saugumo centras, Valstybinė augalų kontrolės tarnyba, CPVA.
2020 m. Lietuvos ekspertai dalyvavo 22-juose TAIEX programos renginiuose (seminaruose, mokymuose, ekspertų misijose). Pagrindinės sritys, kuriose Lietuvos ekspertai perdavė savo patirtį: teisingumas ir vidaus reikalai, vidaus rinkos, aplinkosauga, transportas. 2020 m. duomenimis, TAIEX ekspertų sąraše yra įsiregistravę 100 ekspertų iš įvairių Lietuvos institucijų, įsiregistravo 14 naujų ekspertų.
Gebėjimų dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veiklose ugdymas
2020 m. užbaigtas trejų metų trukmės projektas „Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo gerinimas bei Lietuvos viešojo valdymo institucijų ir jų darbuotojų gebėjimų gerinimas“, finansuotas pagal 2014‒2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 10.1.1-ESFA-V-912 „Nacionalinių reformų skatinimas ir viešojo valdymo institucijų veiklos gerinimas“.
Visuomenės informavimas
Eurobarometro visuomenės nuomonės apklausa, paskelbta 2019 m. spalio 23 d., atskleidė nuolat mažėjantį visuomenės palankumą besivystančioms šalims teikiamai paramai. Nors 8 iš 10 Lietuvos respondentų ir toliau mano, kad padėti besivystančių šalių gyventojams yra svarbu, tik 27 proc. lietuvių mano, kad tai turėtų būti šalies vyriausybės prioritetas.
URM toliau nuosekliai vykdė veiklas, skirtas informuoti visuomenę, labiausiai ‒ jaunimą, apie JT darbotvarkės Darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m., vystomojo bendradarbiavimo svarbą ir naudą. 2020 m. Lietuvos nevyriausybinės organizacijos įgyvendino 4 visuomenės švietimo ir informavimo projektus.
Keturioliktus metus URM prisidėjo prie tarptautinio žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ organizavimo. Kitokiu formatu – virtualioje erdvėje vykusio festivalio metu pristatyta gausi 50 dokumentinių filmų programa, surengta susitikimų su kino kūrėjais, organizuotos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Festivalyje daugiausia dėmesio skirta demokratijos ir pilietiškumo temoms. Šių metų festivalis pasiekė rekordinį – 17 266 žiūrovų skaičių. Užmegztos partnerystės su beveik 200 Lietuvos bibliotekų (daugiau kaip 80 Lietuvos miestų, miestelių ir kaimo vietovių), kuriose visus festivalio filmus ir festivalio turinį buvo galima žiūrėti nemokamai.
Kartu su „M1 plius“ radiju buvo rengiamos informacinio pobūdžio viktorinos apie JT darnaus vystymosi tikslus ir vystomąjį bendradarbiavimą.
2020 m. URM kryptingai dirbo su ekonominiais ir socialiniais partneriais (verslas, NVO, akademinė ir mokslo bendruomenės), informavo apie vystomojo bendradarbiavimo svarbą ir galimybes įsitraukti į šios politikos praktinį įgyvendinimą.
Svarbiausi susitikimai ir renginiai Lietuvoje, finansuoti Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis
2020 m. vasario 4 d. URM surengta tarptautinė konferencija, skirta aptarti viešojo sektoriaus patirties įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) vystomojo bendradarbiavimo programų projektus svarbą. Konferencija surengta pagal projektą „Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo gerinimas bei Lietuvos viešojo valdymo institucijų ir jų darbuotojų gebėjimų stiprinimas“, finansuojamą 2014‒2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis.
2020 m. vasario 27 d. surengta metinė Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo konferencija „Daugiau paramos ‒ daugiau galimybių ‒ daugiau rezultatų“. Konferencijoje, kurioje dalyvavo LR Seimo narės Ingrida Šimonytė, Aušrinė Armonaitė, JT globalaus darnaus vystymosi nepriklausomų mokslininkų grupės narys prof. Jurgis Kazimieras Staniškis ir kiti vystomojo bendradarbiavimo veiklos praktikai ir ekspertai, daugiausia dėmesio skirta esamos situacijos įvertinimui, naujoms idėjoms ir pokyčiams, kurie užtikrintų vystomojo bendradarbiavimo politikos kokybinius ir kiekybinius pokyčius.
Vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumo didinimas
Atsižvelgiant į 2019 m. Nacionalinėje vystomojo bendradarbiavimo komisijoje (NVBK) pradėtas diskusijas dėl būtinybės siekti kokybinių ir kiekybinių vystomojo bendradarbiavimo politikos pokyčių, inicijuoti išsamiu išplėstinio poveikio vertinimu paremti įstatymų pakeitimai, 2020 m. rugsėjo 23 d. pristatyti ir aptarti LR Seime surengtame išplėstiniame NVBK posėdyje, į kurį buvo pakviesti visų politinių frakcijų atstovai. 2020 m. gruodžio 15 d. LR Seimas priėmė Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo pakeitimus, įteisinančius esminius kokybinius pokyčius, kurių svarbiausias – su biudžetiniais metais nesusietas ir tarptautiniam vystomojo bendradarbiavimo kontekstui pritaikytas Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondas, leisiantis veiksmingiau įgyvendinti Lietuvos politinius ir ekonominius interesus tarptautinėje erdvėje, taip pat lanksčiai ir greitai reaguoti į tarptautinius humanitarinės pagalbos iššūkius.
2020 m. pabaigoje URM kartu su LR Prezidento institucija prisijungė prie projekto „Kurk Lietuvai“, kurio pagrindinis tikslas – pateikti vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumo didinimo rekomendacijų.
Parengė URM Vystomojo bendradarbiavimo departamentas
UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJOS
VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO IR PARAMOS DEMOKRATIJAI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2019 METŲ ATASKAITA
Apžvalga
Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programa (toliau – VBPDP) yra sudedamoji Lietuvos oficialios paramos vystymuisi (toliau – OPV) įgyvendinimo priemonė, finansuojama iš Užsienio reikalų ministerijai (toliau – URM) skirtų tikslinių biudžeto asignavimų. OPV – tai iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojama parama ir humanitarinė pagalba besivystančioms valstybėms ir teritorijoms. Preliminariais duomenimis, 2019 m. Lietuvos OPV sudarė apie 52 mln. eurų, t.y., 0,11 % bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), 2018 m. – 55 mln. eurų arba 0,12% BNP, 2017 m. – 52,55 mln. eurų arba 0,13 % BNP. Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti, kad iki 2030 metų OPV reikšmė pasiektų 0,33 proc. BNP, tačiau dėl nedidinamų asignavimų ir BNP augimo šis rodiklis nuolatos mažėja ir yra vienas žemiausių ES. Pažymėtina, kad dvišalė Lietuvos parama tesudarė 11,15 mln. eurų, t.y., 21 % visos paramos.
URM užtikrino nepertraukiamą ir veiksmingą Lietuvos įsitraukimą į nacionalinius interesus atitinkantį vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimą ir įgyvendinimą tarptautiniuose, ES ir dvišaliuose formatuose, tokiu būdu stiprindama Lietuvos, kaip atsakingos ir patikimos valstybės donorės, vaidmenį. Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politika atspindėjo nacionalinius užsienio politikos prioritetus, pagrindinį dėmesį skiriant Rytų partnerystės šalims, ypač Moldovai, Sakartvelui ir Ukrainai.
Svarbus dėmesys skirtas didesniam valstybės ir savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir verslo įtraukimui į vystomojo bendradarbiavimo veiklas, taip pat šių veiklų viešinimui siekiant užsitikrinti kuo didesnę visuomenės paramą.
Toliau buvo stiprinamas Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau - CPVA) vaidmuo, ypač išnaudojant galimybes, kurias suteikia narystė ES vystomojo bendradarbiavimo agentūrų tinkle.
Atsižvelgiant į būtinybę stiprinti vystomojo bendradarbiavimo vaidmenį LR užsienio politikoje, inicijuotos diskusijos dėl vystomojo bendradarbiavimo politikos kokybinių ir kiekybinių pokyčių.
ES ir globalios vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimas
2019 m. URM atstovai užtikrino visapusišką įsitraukimą į ES ir globalios vystomojo bendradarbiavimo bei humanitarinės pagalbos politikos formavimo ir įgyvendinimo procesus, rėmė tarptautines pastangas mažinti skurdą pasaulyje, plėtoti ilgalaikį ir darnų besivystančių šalių vystymąsi, prisidėjo prie tarptautinių pastangų spręsti humanitarines krizes, kovoti su neteisėta migracija.
Ataskaitiniu laikotarpiu daugiausia dėmesio ir pastangų skirta Lietuvos interesų gynimui derybose dėl ES išorės veiksmų finansavimo 2021-2027 metų laikotarpio ES daugiametėje finansinėje programoje. Šis klausimas dominavo visuose diskusiniuose derybų formatuose: ES vystomojo bendradarbiavimo ministrų tarybos posėdžiuose, ES vystomojo bendradarbiavimo generalinių direktorių susitikimuose, Tarybos grupėse, taip pat Europos Komisijos komitetų posėdžiuose, kuriose dalyvauja už vystomąjį bendradarbiavimą atsakingi valstybių narių atstovai.
Nemažai dėmesio skirta ES santykiams su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių (ACP) grupe po 2020 metų. Derybose dėl būsimos partnerystės EK vadovavosi 2018 m. Tarybos patvirtintais derybų įgaliojimais, tačiau jautriausiais klausimais, įskaitant bendradarbiavimą migracijos ir grąžinimų srityje, esminės pažangos pasiekti nepavyko. Vyko nuolatinės EK ir VN konsultacijos dėl galimo derybų įgaliojimų švelninimo, tačiau Lietuva nuosekliai ragino laikytis tvirtos pozicijos, net jeigu dėl to derybų procesas užtruktų.
Humanitarinės pagalbos srityje išlaikytas dėmesys pagrindiniam humanitarinės pagalbos principui: teikti pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia.
Lietuva toliau spartino įsitraukimą į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) vystomojo bendradarbiavimo komiteto (DAC), kuriame nuo 2013 m. dalyvauja stebėtojo teisėmis, veiklą.
Lėšos ir veikla
Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programai finansuoti iš URM patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų buvo skirta ir panaudota 3275,48 tūkst. eurų. Pažymėtina, kad nuo 2019 m. Lietuvos įmokų į Europos plėtros fondą administravimo funkcija perduota Finansų ministerijai.
Paskirtis |
Lėšos, tūkst. eurų |
Savanoriškos įmokos į daugiašalius fondus |
631,0 |
Projektams |
2108,22 |
Humanitarinei pagalbai |
400,0 |
Dalyvavimui ES, JT ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje ir programos monitoringui |
58,31 |
Kitoms vystomojo bendradarbiavimo veikloms (projektų administravimui, renginiams, parodoms, spaudiniams, kt.) |
77,95 |
Iš viso VBPDP |
3275,48 |
Daugiašalė parama vystymuisi
Vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, prisidėdama prie tarptautinių pastangų mažinti skurdą, didinti valstybių – paramos gavėjų ir pažeidžiamiausių žmonių grupių atsparumą, taip pat skatindama demokratinių vertybių sklaidą, URM daugiašalę paramą vystymuisi teikė per privalomus ir savanoriškus įnašus ir įmokas į vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdančius ar koordinuojančius fondus ir tarptautines organizacijas. 2019 m. Lietuva iš Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos savanoriškiems įnašams skyrė 631 tūkst. eurų.
Savanoriški įnašai |
Lėšos, tūkst. eurų |
Lėšos, skirtos SIDA programai dėl paramos teikimo EHU įgyvendinti |
200,0 |
Ekspertų paramos reformoms ir ekonomikos augimui fondui Ukrainoje Profesionalų reformoms remti mechanizmui |
200,0 |
EBPO Eurazijos konkurencingumo programai |
30,0 |
Europos paramos demokratijai fondui |
25,0 |
ESBO Specialiajai stebėjimo misijai Ukrainoje |
20,0 |
Moterų taikos ir humanitariniam fondui |
20,0 |
Azijos ir Europos fondui |
20,0 |
PPO Dohos vystymosi darbotvarkės patikos fondui |
20,0 |
JT vaikų fondui (UNICEF) |
15,0 |
JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui |
12,0 |
ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų fondui |
10,0 |
Europos Tarybos veiksmų planui Ukrainai 2018-2021 m. įgyvendinti |
10,0 |
JT žmogaus teisių stebėjimo misijai Ukrainoje |
10,0 |
ES patikos fondui Kolumbijai |
10,0 |
UNESCO tarptautinei komunikacijos vystymo programai |
10,0 |
Fondui „Gyvenimo linija“ |
9,0 |
JT Lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padaliniui „UN Women“ |
5,0 |
JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro veiklai Gruzijoje (Sakartvele) |
5,0 |
Viso: |
631,0 |
Humanitarinė pagalba
2019 metais humanitarinei pagalbai Lietuva iš viso skyrė 2,404 mln. eurų (iš jų – 1,12 mln. eurų – pabėgėliams Lietuvoje remti). Iš Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos ir kitų Lietuvos Respublikos institucijų biudžetų lėšų Lietuva skyrė 460 tūkst. eurų.
Humanitarinė pagalba |
Lėšos, tūkst. eurų |
Humanitarinė pagalba iš VBPD programos lėšų |
310,0 |
JT humanitarinės pagalbos fondui Jemenui (YHF), humanitarinei pagalbai Jemenui |
20,0 |
Jungtinių Tautų paramos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), humanitarinei pagalbai Sirijai |
30,0 |
Jungtinių Tautų Ukrainos humanitariniam fondui (UHF), humanitarinei pagalbai Ukrainai |
100,0 |
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR), humanitarinei pagalbai rohinjų pabėgėliams |
50,0 |
Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (ICRC), humanitarinei pagalbai Ukrainai |
100,0 |
Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio Draugijų Federacijai (IFRC), humanitarinei pagalbai nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo Albanijoje teikti |
10,0 |
Humanitarinė pagalba iš LR institucijų biudžeto lėšų |
150,0 |
LRV rezervo fondas (2019-04-24 nutarimas Nr. 387); Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijai (IFRC) humanitarinei pagalbai Venesuelos žmonėms |
100,0 |
LRV rezervo fondas (2019-12-04 nutarimas Nr. 1202); Albanijos Respublikos Vyriausybei humanitarinei pagalbai nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo Albanijoje teikti |
50,0 |
Iš viso: |
460,0 |
Dvišalė parama vystymuisi
VBPDP lėšomis 2019 m. įgyvendinti 78 vystomojo bendradarbiavimo projektai (iš jų 70 dvišaliai, 4 regioniniai, 4 visuomenės informavimo), kurių vertė daugiau nei 2,1 mln. eurų.
Vadovaujantis Vystomojo bendradarbiavimo tarpinstituciniame veiklos plane nustatytomis vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptimis 2019-2021 m., Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo prioritetas 2019 m. buvo Rytų partnerystės valstybės: Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Sakartvelas, Moldova ir Ukraina. Ypatingas dėmesys skirtas Moldovai, Sakartvelui ir Ukrainai, kur Lietuva teikė paramą įgyvendindama dvišalius projektus, skatinančius politinę ir ekonominę integraciją su ES, socialines ir ekonomines reformas. Lietuvos ekspertai 2019 m. konsultavo ir teikė techninę pagalbą, padėdami tinkamai įgyvendinti Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo asociacijos susitarimus su Europos Sąjunga.
Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, akredituotos valstybėse partnerėse, prisidėjo prie Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo: jos administravo 41 vystomojo bendradarbiavimo projektą, padėjo identifikuoti paramą gaunančių valstybių poreikius, aktyviai įsitraukė į partnerių paiešką, prisidėjo prie donorų veiklos koordinavimo.
Ukraina. Atsižvelgdama į Ukrainos poreikius, Lietuva nuosekliai tęsė gerosios patirties perdavimą, įgyvendinant Ukrainos ir ES Asociacijos susitarimą (AA/DCFTA), teikė paramą nuo Krymo aneksijos ir konflikto rytų Ukrainoje nukentėjusiems Ukrainos piliečiams, rėmė švietimo ir sveikatos apsaugos reformų vykdymą ir moterų savarankiškumo ir verslumo skatinimą. Lietuvos ekspertai perdavė patirtį teismų reformos, aplinkosaugos, paveldo apsaugos srityse. 2019 m. iš VBPD programos lėšų Ukrainoje įgyvendinta 18 dvišalių ir 2 regioniniai projektai.
URM koordinavo Lietuvos institucijų ir nevyriausybinių organizacijų Ukrainai teikiamą paramą, vertino paramos Ukrainai poreikius, teikė humanitarinę pagalbą, nuolat palaikė ryšius su partneriais Ukrainoje.
Toliau vyko bendri Lietuvos ir Švedijos paramos švietimo įstaigoms rytų Ukrainoje projektai, kurių metu buvo keliama mokytojų kvalifikacija ir gebėjimai lavinti mokinių socialines ir emocines kompetencijas, ugdomi švietimo bendruomenių lyderiai. Surengti 4 mokytojų ir mokinių iš Donecko ir Luhansko regionų vizitai į Lietuvą. Rytų Ukrainos mokytojams suteikta parama kuriant prevencijos prieš patyčias, neformalaus ugdymo, profesinio orientavimo ir karjeros planavimo programas. 2019 m. pradėtas 1 milijono eurų vertės projektas “Parama Ukrainos Donecko srities Avdijivkos mokyklos Nr. 2 įrengimui ir mokyklos aplinkos gerovės sutvarkymui”. Projektu siekiama sukurti šiuolaikinį mokymo centrą, kuris savo infrastruktūra, įranga ir švietimo proceso organizavimu taptų kompleksiniu pavyzdžiu ir pasitarnautų kaip viso regiono pilotinis Ukrainos mokyklos reformos projektas ir švietimo patirties sklaidos centras.
2019 m. buvo tęsiama pagalba reformuojant psichikos sveikatos, ypač psichosocialinės reabilitacijos, paslaugų teikimą rytų Ukrainoje. Donecko, Luhansko, Poltavos, Zaporožės, Chersono ir Dnipro sričių psichikos sveikatos specialistai kėlė kvalifikaciją mokymuose Ukrainoje ir Lietuvoje, lankėsi pažangiausiose Lietuvos psichikos sveikatos įstaigose – krizių intervencijos ir psichosocialinės reabilitacijos centruose.
2019 m. Lietuva padėjo nuo Krymo aneksijos ir konflikto rytų Ukrainoje nukentėjusiems asmenims (ypač moterims ir vaikams) integruotis į priimančias bendruomenes, ugdyti verslumo ir savarankiško užimtumo įgūdžius, formuoti pozityvų Krymo totorių įvaizdį viešojoje erdvėje. Vasaros stovyklos, praktiniai mokymai, individualios psichoterapinės konsultacijos padėjo kurti potrauminio streso įveikimo sistemą, atstatyti visavertį dalyvavimą visuomeniniame gyvenime ir darbo rinkoje.
Lietuvos savivaldybės dalinosi patirtimi kultūros paveldo apsaugos srityje, padėjo rengti vasaros stovyklas ukrainiečių vaikams.
Lietuva dalyvavo kitų donorų finansuojamuose projektuose. Centrinė projektų valdymo agentūra kartu su Pasaulio Banku, Tarptautiniu valiutos fondu, Švedijos vystomojo bendradarbiavimo agentūra SIDA ir Europos Komisijos delegacija Ukrainoje vykdė Europos Komisijos 4 metų trukmės projektą „Paramos viešųjų finansų valdymui Ukrainoje programa“, kurio vertė daugiau kaip 50 mln. eurų. Projekto tikslas – kurti modernią, sąžiningą ir efektyvią mokesčių surinkimo sistemą bei stiprinti viešųjų finansų valdymo srities institucijų gebėjimus.
Sakartvele 2019 m. VBPDP lėšomis finansuoti 13 dvišalių ir 1 regioninis projektas ekonominės plėtros, lyčių lygybės, regionų vystymo, demokratijos ir gero valdymo, aplinkosaugos srityse.
Maždaug vieną milijoną Sakartvelo gyventojų pasiekė informacinė kampanija apie galimybes mažoms ir vidutinėms įmonėms patekti į ES rinką, pasinaudojant susitarimu dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (angl. DCFTA). Šis projektas finansuotas EK ir kofinansuotas VBPDP lėšomis. 50 Sakartvelo medaus ir uogų gamintojų sulaukė Lietuvos ekspertų konsultacijų produkcijos paruošimo ES rinkai klausimais.
Skatinant Sakartvelo aukštikalnių, etninių mažumų gyvenviečių ir šalies viduje perkeltųjų moterų socialinę ir ekonominę raidą, 7 miestuose surengti mokymai NVO bei vietos valdžios atstovams apie lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo klausimus bei verslumo mokymai vietos moterims. Telavi ir Tianeti savivaldybėse suorganizuotas merginų karjeros planų konkursas ir mokymai rajono moksleivėms ir jaunoms merginoms apie savarankiško gyvenimo kūrimą ir savęs realizavimą.
Alytaus rajono savivaldybės darbuotojai pasidalino moterų ekonominio ir visuomeninio įtraukimo patirtimi su Ozurgeti regiono atstovais. Sakartvelo savivaldybių darbuotojams surengtas regionų plėtros strategijų rengimo seminaras, kuriame dalyvavo 21 dalyvis.
Mokymai ir tarptautinė studentų vasaros stovykla pagerino Sakartvelo pilietinės visuomenės ir jaunimo žinias apie dezinformaciją ir strateginę komunikaciją. Sakartvelo NVO atstovams perduota Lietuvos ekspertų rinkimų stebėjimo patirtis.
Moldovoje 2019 metais buvo įgyvendinti 8 dvišaliai ir 1 regioninis projektas lyčių lygybės, demokratijos, gero valdymo ir regionų vystymo srityse.
Jau trečius metus teikta parama projektui „GirlsGoIT“, kuriame 60 merginų įgijo STEM srities įgūdžių, o 10 merginų atliko praktiką IT įmonėse. Moldovos regionų bendruomenės susipažino su 53 moterų sėkmės istorijomis, kurios paskatino moteris įsitraukti į bendruomenės plėtros projektus, socialines ir kultūrines veiklas, pradėti verslą ar socialines iniciatyvas.
VBPD programa rėmė nepriklausomą žiniasklaidą, buvo finansuotos Moldovos televizijos kanalo „TV8“ laidos „Black Box“ ir „Politica“, kurios analizavo svarbiausius korupcijos atvejus. Mokslinės ir šviečiamosios veiklos apie šalies totalitarinę-komunistinę praeitį ugdė jaunimo susidomėjimą atminties kultūra bei pilietine sąmone.
2019 m. toliau vyko Lietuvos ir Moldovos transporto saugos institucijų bendradarbiavimas, buvo užmegztos partnerystės mokslo, inovacijų ir technologijų srityje.
Baltarusijoje 2019 m. VBPDP lėšomis finansuota 14 projektų. Didžiausias dėmesys skirtas iniciatyvoms, orientuotoms į paramą pilietinei visuomenei ir visuomenės informavimui, litvakų kultūros paveldo išsaugojimą, neįgalaus jaunimo socialinės ir ekonominės padėties gerinimą, ugdant jų verslumą. Svarbi Lietuvos paramos kryptis Baltarusijoje – projektai Baltarusijos jaunimui, remiantys europietiškų vertybių sklaidą. VBPD programos lėšomis buvo paremtas Europos radijas Baltarusijai (Euroradio) ir interneto svetainė Charter’97.
2019 m. pradėtas įgyvendinti projektas Baltarusijos muitinės gebėjimams stiprinti ir tarptautinei prekybai skatinti.
Nemažo susidomėjimo Baltarusijos visuomenėje sulaukė Lietuvos ir Baltarusijos moterų organizacijų bendras projektas lyčių lygybės įtvirtinimo srityje, kuriuo buvo sustiprinta Baltarusijos moterų organizacijų kompetencija ginti moterų teises bei mažinti smurtą artimoje aplinkoje. Labdaros ir paramos fondas "Maisto bankas" Baltarusijoje perdavė atliekančio maisto gelbėjimo ir perskirstymo labdaringam nepasiturinčių maitinimui modelį ir sukūrė veiksmų planą artimiausiems metams.
URM toliau bendradarbiavo su Vilniuje reziduojančiomis tarptautinių organizacijų, remiančių demokratinius procesus Baltarusijoje, atstovybėmis („Freedom House“, „Baryso Zvozskau Baltarusijos žmogaus teisių namai", VšĮ Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai“ ir kt.), šių organizacijų Vilniuje vykdomų projektų, skirtų demokratijos ir atviros pilietinės visuomenės kūrimui, dalyviams buvo išduotos nemokamos vizos.
2019 m. buvo toliau remiama Europos humanitarinio universiteto (EHU) veikla Vilniuje. EHU tęsė savo misiją – ugdyti kritiškai mąstančias, kūrybingas ir atsakingas asmenybes, puoselėti Vakarų intelektualinę tradiciją humanitarinių, socialių mokslų ir menų srityse Baltarusijoje. Ši veikla prisideda prie demokratiškos Baltarusijos visuomenės kūrimo, Lietuvos ir visos Europos Sąjungos ryšių su Baltarusija stiprinimo. 2019 m. URM skyrė 200 tūkst. eurų įnašą paramai EHU. Kaip ir ankstesniais metais, parama EHU taip pat buvo teikiama išduodant nemokamas vizas Baltarusijos piliečiams, atvykstantiems į EHU stojamuosius egzaminus, atvirų durų dienas, konferencijas ir kitus renginius.
2019 m. studijas EHU baigė 170 absolventų, buvo priimta 231 studentas (91 proc. įstojusiųjų – Baltarusijos piliečiai), iš viso studijuoja 695 studentai. Nuo EHU persikėlimo į Vilnių universitetą baigė 2457 absolventai. Šiuo metu universitetą remia trys pagrindiniai donorai: Europos Komisija, Švedija ir Lietuva.
Armėnijoje 2019 metai išsiskyrė ekonominių reformų gausa, į kurias aktyviai įsitraukė Armėnijos valstybės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos. Lietuvos Respublikos ambasada Armėnijoje 2019 m. rėmė 3 projektus, kurie prisidėjo prie kaimo vietovių ekonominės ir socialinės plėtros, skiriant ypatingą dėmesį moterų užimtumui, vaikų saugumui keliuose didinti bei kaimo bendruomenių verslumo skatinimui. Vaikų vasaros stovykla padėjo Armėnijos jaunimui su negalia ir vaikams iš socialiai pažeidžiamų šeimų integruotis į visuomenę, o kaimo gyventojų užimtumą Sisiano regione padėjo didinti regiono bitininkai, kurie įgijo rinkodaros, produkcijos pakavimo ir prekės ženklo kūrimo žinių ir įgūdžių.
Azerbaidžane Lietuvos Respublikos ambasada 2019 m. rėmė 2 projektus. Buvusioje karinio konflikto zonoje buvo išminuota ir sukurta saugi žaidimo erdvė vaikams, kuria naudojasi Sahlabad kaimo mokyklos moksleiviai Ter Ter apskrityje. Antrasis projektas padėjo moterims kurti ikimokyklinės priežiūros įstaigas ir taip stiprino jų savarankiškumą.
ES kaimynystėje įgyvendinti 4 regioniniai projektai, skirti regionų plėtrai ir savivaldos stiprinimui, paramai pilietinei visuomenei ir visuomenės informavimui.
Vilniuje surengta tarptautinė konferencija (170 dalyvių), kurioje Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo ir Lietuvos savivaldybių atstovai aptarė darnaus vystymosi politikos aktualijas, ES šalių savivaldybių patirtį, buvo pasirašyta LSA ir Ukrainos miestų sąjungos bendradarbiavimo sutartis, aptartos tolesnio LSA ir Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo bendradarbiavimo galimybės.
Surengti mokymai Serbijos ekspertams (apmokyti 45 ekspertai) apie trečiųjų šalių įtaką ir kišimąsi į demokratinius ir socialinius ekonominius procesus, apie įtaigius informacijos pateikimo plačiajai visuomenei būdus; parengti 8 straipsniai anglų kalba, analizuojantys Balkanų valstybių euroatlantinės integracijos iššūkius.
Charter’97 Foundation korespondentų tinklas 2019 m. sukūrė 109 straipsnius, kurie teikė alternatyvią nepriklausomą informaciją Baltarusijoje ir regione, parengė (išvertė arba perspausdino iš kitų šaltinių) iš viso 822 straipsnius, atliko 33 vertimus.
VBPDP lėšomis finansuoti 12 vystomojo bendradarbiavimo projektų migracijos kilmės ir tranzito šalyse bei kitose valstybėse, įtrauktose į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paramos gavėjų sąrašą: du projektai Mongolijoje, po vieną projektą Alžyre, Butane, Dramblio Kaulo Krante, Malyje, Mianmare, Nigerijoje, Palestinoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir Turkijoje. Šie projektai skatino jaunimo verslumą, stiprino moterų socialinį ir ekonominį savarankiškumą, ugdė gebėjimus švietimo, žemės ūkio srityse. Vienas projektas buvo skirtas paremti Artimųjų Rytų šalių studentų, kurie dėl sudėtingų sąlygų neturi galimybės gauti išsilavinimo savo šalyse, studijas Lietuvoje.
Moterų teisės ir lygios galimybės
Prisidėti prie lyčių lygybės plėtojimo ir moterų bei mergaičių įgalėjimo valstybėse partnerėse yra vienas Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo tikslų. VBPDP lėšomis 2019 m. aštuoniose šalyse įgyvendinta 14 projektų, kurie sustiprino lyčių lygybės srityje veikiančių organizacijų gebėjimus, padidino moterų socialinį ir ekonominį įgalėjimą. Azerbaidžane, Dramblio Kaulo Krante ir Palestinoje buvo stiprinami moterų gebėjimai kurti ir plėtoti inovatyvų verslą. Mongolijoje moterys paskatintos įsitraukti į savivaldos ir rinkimų procesus. Moldovos merginos įgijo programinės įrangos kūrimo įgūdžių. Moldovos ir Ukrainos regionuose moterys įsitraukė į bendruomenės projektus, socialinę ir kultūrinę veiklą. Baltarusijoje ir Sakartvele sustiprinti moterų organizacijų gebėjimai ginti ir konsultuoti moteris žmogaus teisių, socialiniais ir ekonominiais klausimais.
Vystomojo bendradarbiavimo parama ir humanitarine pagalba Lietuva prisidėjo prie Jungtinių Tautų (toliau – JT) Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr.1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimo. 2019 m. buvo skirtas savanoriškas 20 tūkst. eurų įnašas JT Moterų taikos ir humanitariniam fondui. Taip pat skirtas 5 tūkst. eurų įnašas JT Lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padaliniui „UN Women“. Stebėtojo teisėmis buvo tęsiamas bendradarbiavimas su EBPO Paramos vystymuisi komiteto lyčių lygybės tinklu. Taip pat Lietuva aktyviai dalyvavo formuojant ES vystomojo bendradarbiavimo politiką lyčių lygybės srityje ir teikiama vystomojo bendradarbiavimo parama prisidėjo prie ES lyčių lygybės veiksmų plano 2016-2020 m. įgyvendinimo.
ES Dvynių ir TAIEX programos
2019 m. Lietuva toliau sėkmingai dalyvavo ES Dvynių programoje, perduodama ekspertinę paramą šalims naudos gavėjoms (EK finansuojama ES Dvynių programa remia skirtingų šalių giminingų institucijų bendradarbiavimą). 2019 m. pagal ES Dvynių programą buvo paskelbtos 48 projektų atrankos, Lietuvos institucijos individualiai ar konsorciumuose su kitomis ES valstybėmis narėmis pateikė 15 projektinių paraiškų ir laimėjo 7 projektus, kurių bendra vertė sudaro 8.4 mln. eurų. Pažymėtina, kad 2004 - 2019 m. Lietuva iš viso laimėjo 106 ES Dvynių projektus. Pagal 2019 m. laimėtų projektų skaičių Lietuva yra sėkmingiausių ES šalių penketuke kartu su Prancūzija, Ispanija, Vokietija, Austrija ir Kroatija, Rytų partnerystės šalyse Lietuva laimėjo daugiausia projektų – 4 (Azerbaidžanas, Baltarusija, Sakartvelas, Ukraina) .
Iš 2019 m. laimėtų 7 projektų Lietuva vadovauja 2 projektams (Ukraina ir Sakartvelas) kaip šalių konsorciumo vyresnioji partnerė, 2 projektai (Makedonijoje ir Palestinoje) laimėti individualiai, o 3 projektuose (Azerbaidžane, Armėnijoje ir Baltarusijoje ) Lietuva dalyvauja kaip jaunesnioji partnerė. Projektų, kuriuose dalyvauja Lietuva, partnerės – Estija, Latvija, Olandija, Italija, Lenkija, Švedija. Lietuvos institucijos, šiais metais laimėjusios pateiktus Dvynių projektų pasiūlymus: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Valstybinės sienos apsaugos tarnyba, Sveikatos apsaugos ministerija, Ryšių reguliavimo tarnyba, Nacionalinė mokėjimų agentūra, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Nacionalinis kraujo centras, CPVA.
2019 m. pagal ES Dvynių programą Lietuvos institucijos dalyvavo įgyvendinant 24 projektus: Makedonijoje (2), Sakartvele (2), Moldovoje (3), Ukrainoje (4), Azerbaidžane (5), Kosove (1), Turkijoje (1), Jordanijoje (1), Serbijoje (3), Baltarusijoje (1), Palestinoje (1). Išsiplėtė Lietuvos dalyvavimo ES Dvynių programoje geografija: 2019 m. laimėtas pirmasis ES Dvynių projektas Palestinoje, kurį be partnerių įgyvendins Valstybinės sienos apsaugos tarnyba ir Muitinės departamentas.
2019 m. Lietuvos ekspertai dalyvavo 61-ame TAIEX programos renginyje (seminaruose, mokymuose, ekspertų misijose), kurių 20 vyko Lietuvoje. Per ES TAIEX Regio programą (ekspertizės pasikeitimas tarp ES valstybių narių) Lietuvos institucijų ekspertai, kaip naudos gavėjai, 11 kartų buvo išvykę mokytis/stažuotis. Pagrindinės sritys, kuriose Lietuvos ekspertai perdavė savo patirtį: teisingumas ir vidaus reikalai, vidaus rinkos, žemės ūkis ir maisto sauga, aplinkosauga, transportas, komunikacijos, parama Kipro turkų bendruomenei. 2019 m. TAIEX ekspertų sąraše užsiregistravo 88 nauji ekspertai iš įvairių Lietuvos institucijų.
Gebėjimų dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veiklose ugdymas
Įgyvendinant trejų metų trukmės projekto „Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo gerinimas bei Lietuvos viešojo valdymo institucijų ir jų darbuotojų gebėjimų gerinimas“, finansuojamo pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 10.1.1-ESFA-V-912 „Nacionalinių reformų skatinimas ir viešojo valdymo institucijų veiklos gerinimas" veiklas, 2019 m.:
Visuomenės informavimas
Speciali Eurobarometro 2019 m. spalio 23 d. paskelbta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad lyginant su 2018 metais visuomenė mažiau palankiai vertino paramą besivystančioms šalims. Nepaisant to, kad 8 iš 10 Lietuvos respondentų ir toliau mano, kad padėti besivystančių šalių gyventojams yra svarbu, tik 27% lietuvių mano, kad tai turėtų būti ir jų šalies vyriausybės prioritetas.
URM toliau nuosekliai vykdė veiklas, skirtas informuoti visuomenę, ypač jaunimą, apie JT darbotvarkės Darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m., vystomojo bendradarbiavimo svarbą ir naudą. 2019 m. buvo įgyvendinti 4 visuomenės švietimo ir informavimo projektai. Projektus įgyvendino Lietuvos nevyriausybinės organizacijos.
Tryliktus metus URM prisidėjo prie tarptautinio žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ organizavimo. Festivalio metu Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose pristatyta turtinga 70 dokumentinių filmų programa, buvo rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Festivalyje daugiausia dėmesio skirta pasaulinės migracijos tematikai.
2019 m. rugsėjo 6 d. Birštone kasmetiniame diskusijų festivalyje „Būtent“ surengta teminė diskusija apie vystomojo bendradarbiavimo svarbą.
Nuo 2019 m. vidurio „M1 plius“ radijuje buvo rengiamos informacinio pobūdžio viktorinos apie JT darnaus vystymosi tikslus ir vystomąjį bendradarbiavimą.
2019 m. URM kryptingai dirbo su ekonominiais ir socialiniais partneriais (verslas, NVO, akademinė ir mokslo bendruomenės), informavo apie vystomojo bendradarbiavimo svarbą ir galimybes įsitraukti į šios politikos praktinį įgyvendinimą.
Svarbiausi susitikimai ir renginiai Lietuvoje, finansuoti Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis
2019 m. kovo 7 d. URM kartu su CPVA organizavo mokymus vystomojo bendradarbiavimo projektų vykdytojams, kurių metu pristatyti vystomojo bendradarbiavimo projektų įgyvendinimo komunikaciniai, finansiniai, rezultatų tvarumo ir kiti aspektai, sustiprintas projektų vykdytojų, URM ir CPVA bendradarbiavimas VBPD programos įgyvendinime.
2019 m. spalio 8 d. URM kartu su CPVA organizavo mokymus vystomojo bendradarbiavimo projektų paraiškų teikėjams, kurių metu pristatyti projektų vertinimo kriterijai, techniniai vystomojo bendradarbiavimo projektų paraiškų teikimo reikalavimai elektroninėje paraiškų teikimo platformoje.
Teisinės bazės pakeitimai
2019 m. balandžio 23 d. Nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo komisija (NVBK) nusprendė nebetęsti Vystomojo bendradarbiavimo tarpinstitucinio veiklos plano (TVP) nuo 2021 m., kuomet pradės veikti Nacionalinė pažangos programa iki 2030 m., į kurią bus integruoti dabartiniame TVP įtvirtinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslai, principai, kryptys, teminiai ir geografiniai prioritetai.
2019 d. lapkričio 28 d. NVBK posėdyje pagrindinis dėmesys skirtas būtinų vystomojo bendradarbiavimo politikos kiekybinių ir kokybinių pokyčių aptarimui. Užsienio reikalų ministerijai, kartu su Finansų ministerija, NVBK pavedė parengti siūlymus, kurių įgyvendinimas pareikalaus teisinės bazės pakeitimų 2020 metais.
Parengė URM Vystomojo bendradarbiavimo departamentas
UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJOS
VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO IR PARAMOS DEMOKRATIJAI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2018 METŲ ATASKAITA
Apžvalga
Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programa (toliau – VBPDP) yra sudedamoji Lietuvos oficialios paramos vystymuisi (toliau – OPV) įgyvendinimo priemonė, finansuojama iš Užsienio reikalų ministerijai (toliau – URM) skirtų tikslinių biudžeto asignavimų. OPV – tai iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojama parama ir humanitarinė pagalba besivystančioms valstybėms ir teritorijoms. Preliminariais duomenimis 2018 m. Lietuvos OPV sudarė apie 50,0 mln. eurų, t.y. 0,11 % bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) (2017 m. – 52,55 mln. eurų, arba 0,13% BNP, 2016 m. – 52,1 mln. eurų arba 0,14 % BNP). Nepaisant to, kad bendra OPV apimtis kito nežymiai, procentinį jos sumažėjimą labiausiai įtakojo BNP augimas. Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti, kad iki 2030 metų šio rodiklio reikšmė pasiektų 0,33 proc. BNP.
2018 m. URM užtikrino nepertraukiamą ir veiksmingą Lietuvos įsitraukimą į nacionalinius interesus atitinkantį vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimą ir įgyvendinimą tarptautiniuose, ES ir dvišaliuose formatuose, tokiu būdu stiprindama Lietuvos, kaip atsakingos ir patikimos valstybės donorės, vaidmenį. Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politika visapusiškai siekė atspindėti nacionalinius užsienio politikos prioritetus pagrindinį dėmesį skiriant Rytų partnerystės šalims (ypač Moldovai, Sakartvelui ir Ukrainai).
Didelis dėmesys skirtas didesniam valstybės ir savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų įtraukimui į vystomojo bendradarbiavimo veiklas, taip pat šių veiklų viešinimui siekiant užsitikrinti kuo didesnę visuomenės paramą.
Siekiant toliau stiprinti Lietuvos vaidmenį ir gebėjimus praktiniame ES vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinime, didėjo Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau - CPVA), kuri einamaisiais metais tapo ES vystomojo bendradarbiavimo agentūrų tinklo nare, vaidmuo.
ES ir globalios vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimas
2018 m. URM atstovai užtikrino visapusišką įsitraukimą į ES ir globalios vystomojo bendradarbiavimo bei humanitarinės pagalbos politikos formavimo ir įgyvendinimo procesus, rėmė tarptautines pastangas mažinti skurdą pasaulyje, plėtoti ilgalaikį ir darnų besivystančių šalių vystymąsi, prisidėjo prie tarptautinių pastangų sprendžiant humanitarines krizes, kovojant su neteisėtos migracijos iššūkiais.
2018 m. liepos 9 – 18 d. vykusiame JT aukšto lygio politiniame forume Niujorke Lietuva pateikė savanorišką darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų įgyvendinimo ataskaitą.
Ataskaitiniu laikotarpiu daugiausia dėmesio ir pastangų skirta Lietuvos interesų gynimui prasidėjusiose derybose dėl ES išorės veiksmų finansavimo 2021-2027 metų laikotarpio ES daugiametėje finansinėje programoje. Šis klausimas dominavo visuose diskusiniuose derybų formatuose: ES vystomojo bendradarbiavimo ministrų tarybos posėdžiuose, ES vystomojo bendradarbiavimo generalinių direktorių susitikimuose, taip pat Tarybos darbo grupėse, kuriose dalyvauja už vystomąjį bendradarbiavimą atsakingų valstybių narių atstovai.
Nemažai dėmesio skirta ES santykiams su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių (ACP) grupe po 2020 metų – Taryba suderino ir liepos mėn. Europos Komisijai suteikė derybų įgaliojimus, kuriuose įtvirtintas Lietuvos interesus atitinkantis požiūris siekti, kad būsimoji partnerystė būtų veiksminga, ypač migracijos srityje. Taip pat paminėtina Europos Komisijos ir ES Vyriausiosios įgaliotinės iniciatyva dėl ES ir Afrikos strateginio aljanso kūrimo.
Humanitarinės pagalbos srityje išlaikytas dėmesys pagrindiniam humanitarinės pagalbos principui: teikti pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia.
2018 m. Lietuvai tapus EBPO nare reikšmingas dėmesys skirtas įsitraukimui į šios tarptautinės organizacijos ir ypač vystomojo bendradarbiavimo komiteto (DAC), kuriame nuo 2013 m. Lietuva dalyvauja stebėtojo teisėmis, veiklą.
Lėšos ir veikla
Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programai finansuoti iš URM patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų buvo skirta ir panaudota 7 757 800 eurų.
Paskirtis |
Lėšos, tūkst. eurų |
Įnašas į Europos plėtros fondą (EPF) |
5731,5* |
Savanoriškos įmokos į daugiašalius fondus |
496,8 |
Projektams |
1199,7 |
Humanitarinei pagalbai |
300,0 |
Dalyvavimui ES, JT ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje ir programos monitoringui |
62,3 |
Kitoms vystomojo bendradarbiavimo veikloms (renginiams, parodoms, spaudiniams, kt.) |
17,4 |
Iš viso VBPDP |
7757,8 |
* Papildoma 2 412,6 tūkst. Eurų įmoka kaip 2018 m. pirmojo įnašo dalis atlikta 2017 m. gruodžio mėn. nėra įskaičiuota
Daugiašalė parama vystymuisi
Vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, prisidėdama prie tarptautinių pastangų mažinant skurdą, didinant valstybių – paramos gavėjų ir pažeidžiamiausių žmonių grupių atsparumą, taip pat skatindama demokratinių vertybių sklaidą, URM daugiašalę paramą vystymuisi teikė per privalomus ir savanoriškus įnašus ir įmokas į vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdančius ar koordinuojančius fondus ir tarptautines organizacijas. 2018 m. Lietuva iš Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos (toliau – VBPDP) skyrė 5 731 500 eurų įmokai į Europos plėtros fondą, kurio lėšos yra naudojamos ES vystomojo bendradarbiavimo politikai su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalimis įgyvendinti. Lietuva, dalyvaudama minėto fondo veikloje, rėmė skurdžiausias pasaulio valstybes. Šio fondo lėšomis taip pat iš dalies finansuojamas ES patikos fondas Afrikai, kurio lėšomis remiamos kovos su neteisėta migracija priemonės.
2018 m. į kitus vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdančius fondus sumokėta 496 800 eurų savanoriškų įnašų.
Savanoriški įnašai |
Lėšos, tūkst. eurų |
Lėšos, skirtos SIDA programos dėl paramos teikimo EHU įgyvendinimui |
220,0 |
Kristaus Gimimo bazilikos Restauravimo priežiūros komitetui-fondui Palestinoje |
50,0 |
Europos paramos demokratijai fondui |
25,0 |
ESBO specialiajai stebėjimo misijai Ukrainoje |
20,0 |
Moterų taikos ir humanitariniam fondui |
20,0 |
Azijos ir Europos fondui |
20,0 |
Europos Tarybos Gruzijos veiksmų plano įgyvendinimui 2016-2019 m. |
20,0 |
PPO Dohos vystymosi darbotvarkės pasauliniam patikos fondui |
20,0 |
JT žmogaus teisių stebėjimo misijai Ukrainoje |
15,0 |
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui Aplinkos gerinimo Vidurinėje Azijoje programai finansuoti |
15,0 |
ES patikos fondui Kolumbijai |
12,0 |
ESBO projektų koordinatoriaus biuro Kijeve projektui |
10,0 |
ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų fondui |
10,0 |
Europos Tarybos Moldovos veiksmų plano įgyvendinimui 2017-2020 m. |
10,0 |
UNESCO Mosulo atstatymo iniciatyvai |
10,0 |
Fondui "Gyvenimo linija" |
9,8 |
ESBO atstovo žiniasklaidos laisvei biuro projektui (moterų žurnalisčių saugumas) |
5,0 |
JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro veiklai Sakartvele |
5,0 |
Viso: |
496,8 |
Humanitarinė pagalba
2018 metais humanitarinei pagalbai Lietuva iš viso skyrė 2 697 258 eurų.
Pagrindinis dėmesys ir humanitarinės pagalbos lėšos buvo skiriamos: 1) nuo konflikto kenčiančiai Ukrainai ir nukentėjusiųjų Rytų Ukrainoje rėmimui bei reabilitacijai (46 proc. VBPDP lėšų); 2) pabėgėlių Lietuvoje rėmimui ir 3) pabėgėlių Turkijoje priemonei (pabėgėlių iš Sirijos Turkijoje rėmimas regione).
Humanitarinė pagalba 2018 metais (VBPD programa) |
Lėšos, tūkst. eurų |
JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR), savanoriškas įnašas (paskelbta 2017 m. gruodžio 5 d., Ženevoje) |
20,0 |
Jungtinių Tautų paramos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), humanitarinei pagalbai Palestinos pabėgėliams |
20,0 |
Jungtinių Tautų Vaikų fondui (UNICEF), humanitarinei pagalbai Ukrainai |
20,0 |
Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (ICRC), humanitarinei pagalbai Ukrainai |
35,0 |
JT humanitarinės pagalbos fondui Jemenui, humanitarinei pagalbai Jemenui |
20,0 |
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR), humanitarinei pagalbai Sirijai |
20,0 |
Tarptautinei migracijos organizacijai (IOM), humanitarinei pagalbai Ukrainai |
50,0 |
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR), humanitarinei pagalbai Sirijai |
20,0 |
Jungtinių Tautų pasaulinei maisto programai (UN WFP), humanitarinei pagalbai Somaliui |
15,0 |
Jungtinių Tautų pasaulinei maisto programai (UN WFP), humanitarinei pagalbai Maliui |
15,0 |
Gvatemalos Respublikos Vyriausybei, humanitarinei pagalbai Gvatemalai |
10,0 |
Jungtinių Tautų centriniam greitojo reagavimo fondui (CERF), savanoriškas įnašas, humanitarinei pagalbai teikti |
20,0 |
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR), humanitarinei pagalbai Ukrainai |
30,0 |
Humanitarinės pagalbos į Ukrainą transportavimo išlaidos |
5,0 |
2. Kitų Lietuvos Respublikos įstaigų ir institucijų (įmokos ir išlaidos, prilyginamos humanitarinei pagalbai) lėšos |
|
Finansų ministerija, Pabėgėlių Turkijoje priemonei |
1 145,6 |
Sveikatos apsaugos ministerija, narystės mokestis Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komitetui |
10,0 |
Pabėgėlių priėmimo centras |
1 186,6 |
Akmenės r. savivaldybė, medicininės įrangos siunta Mariupolio karinei ligoninei Nr. 61, Ukraina |
50,0 |
Radviliškio r. savivaldybė, nukentėjusiųjų nuo konflikto Rytų Ukrainoje reabilitacija ir techninė humanitarinė pagalba Ukrainai |
5,0 |
Iš viso (tūkst. eurų, apvalinant iki dešimtųjų): |
2 697,3 |
Dvišalė parama vystymuisi
VBPDP lėšomis 2018 m. įgyvendinti 84 vystomojo bendradarbiavimo projektai (iš jų 70 dvišaliai, 9 regioniniai, 5 visuomenės informavimo), kurių vertė daugiau nei 1,1 mln. eurų.
Vadovaujantis Vystomojo bendradarbiavimo tarpinstituciniame veiklos plane nustatytomis vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptimis 2018-2020 m., Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo prioritetas 2018 m. buvo Rytų partnerystės valstybės: Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Sakartvelas, Moldova ir Ukraina. Ypatingas dėmesys skirtas Moldovai, Sakartvelui ir Ukrainai, kur Lietuva teikė paramą įgyvendindama dvišalius projektus, skatinančius politinę ir ekonominę integraciją su ES, socialines ir ekonomines reformas. Lietuvos ekspertai 2018 m. konsultavo ir teikė techninę pagalbą, padėdami tinkamai įgyvendinti Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo asociacijos susitarimus su Europos Sąjunga.
Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, akredituotos valstybėse partnerėse, prisidėjo prie Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo: jos ne tik administravo 40 vystomojo bendradarbiavimo projektų, bet ir padėjo identifikuoti paramą gaunančių valstybių poreikius, aktyviai įsitraukė į partnerių paiešką, prisidėjo prie donorų veiklos koordinavimo.
Ukraina. Atsižvelgdama į Ukrainos poreikius, Lietuva nuosekliai tęsė gerosios patirties perdavimą, įgyvendinant Ukrainos ir ES Asociacijos susitarimą (AA/DCFTA), teikė paramą nuo Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje nukentėjusiems Ukrainos piliečiams, rėmė švietimo ir sveikatos apsaugos reformų vykdymą ir moterų savarankiškumo ir verslumo skatinimą. Lietuvos ekspertai perdavė patirtį kovos su korupcija, tvarios energetikos, paveldo apsaugos, teismų, mokesčių, registrų kūrimo srityse. 2018 m. iš VBPD programos lėšų Ukrainoje įgyvendinti 23 dvišaliai ir 5 regioniniai projektai.
Toliau vyko bendri Lietuvos ir Švedijos paramos švietimo įstaigoms Rytų Ukrainoje projektai, kuriuos įgyvendinant buvo keliama mokytojų kvalifikacija, vyko mokinių mainai, buvo gerinamos mokymosi sąlygos Rytų Ukrainos mokyklose.
Buvo tęsiama pagalba reformuojant psichikos sveikatos paslaugų teikimą Rytų Ukrainoje, kuriant pirminės pagalbos įstaigas psichosocialinės reabilitacijos srityje. Luhansko, Donecko, Poltavos ir Dnipro sričių gydytojai ir sveikatos įstaigų administracijos atstovai kėlė savo kvalifikaciją Lietuvoje.
URM koordinavo Lietuvos institucijų ir nevyriausybinių organizacijų Ukrainai teikiamą paramą, vertino paramos Ukrainai poreikius, teikė humanitarinę pagalbą, nuolat palaikė ryšius su partneriais Ukrainoje. 2018 m. surengtas URM atstovų vizitas į Kijevą ir Chersoną, kurio tikslas - įvertinti vykdomų projektų tvarumą ir tęstinumą, pagerinti įgyvendinamų veiklų koordinavimą su kitais donorais. Vizito metu įvyko susitikimai su ES, Švedijos, Kanados ir kitų tarptautinių donorų atstovais, projektų vykdytojais ir dalyviais.
Lietuva sėkmingai įsitraukė į kitų donorų finansuojamus projektus. Centrinė projektų valdymo agentūra pradėjo įgyvendinti Europos Komisijos projektą „Paramos viešųjų finansų valdymui Ukrainoje programa“, kurio vertė daugiau kaip 50 mln. eurų. LR finansų ministerija projekto finansavimui skyrė 0,5 mln. eurų. Projektas bus įgyvendinamas kartu su Pasaulio Banku, Tarptautiniu valiutos fondu, Švedijos vystomojo bendradarbiavimo agentūra SIDA ir Europos Komisijos delegacija Ukrainoje.
Sakartvele 2018 m. VBPDP lėšomis finansuoti 10 dvišalių ir 6 regioniniai projektai šiose srityse:
Siekiant sustiprinti pilietinės visuomenės įtaką ir paskatinti europinę ir euroatlantinę integraciją, surengta 20 konkursų moksleiviams apie Europos Sąjungą, suorganizuotas Tarptautinis vasaros universitetas Tbilisyje Sakartvelo ir Europos studentams, parengti straipsnių rinkiniai apie Sakartvelo tikslus eurointegracijos procese.
Aplinkos apsaugos srityje VBPDP programos lėšomis Prezeti perkeltųjų asmenų gyvenvietėje įrengta saulės elektrinė, o Aplinkos projektų valdymo agentūra dalinosi gerąja patirtimi su Sakartvelo energetikos ministerijos darbuotojais apie energinio efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių šaltinių integravimo pastatuose galimybes.
Sakartvelo ir Lietuvos savivaldybių bendradarbiavimas plėstas įgyvendinant Alytaus rajono ir Guria regiono bendradarbiavimo projektą – vyko verslumo dirbtuvės, verslo finansavimo ir pateikimo į ES rinką seminaras, susitikimai ir diskusijos su vietos savivaldos atstovais, partnerysčių gebėjimų ugdymas. Sustiprinti ryšiai tarp Panevėžio rajono savivaldybės ir Achmetos regiono, perduodant regiono ekonominio vystymo patirtį.
Moldovoje 2018 metais buvo įgyvendinti 8 dvišaliai ir 5 regioniniai projektai šiose srityse:
Prisidedant prie demokratinės visuomenės ugdymo ir remiant nepriklausomą žiniasklaidą ir pliuralizmą, autonominiame Moldovos regione Gagaūzijoje surengti tiriamosios žurnalistikos mokymai, kuriuose dalyvavo 60 asmenų. Siekiant paskatinti jaunuosius Moldovos piliečius mąstyti kritiškai, aktyviai veikti visuomenėje, 18 moksleivių supažindinti su vaizdo reportažų ir interviu kūrimo technika. Toliau vyko projektas „Europos pamokos“, kurio metu buvo parengtos antikorupcinio švietimo priemonės Moldovos bendrojo lavinimo mokykloms, skirtos demokratijos ir pilietinės visuomenės ugdymui.
Institucinius gebėjimus ir gerą valdymą sustiprino 2018 metais finansuoti projektai prekybos maisto produktais ir transporto saugos srityse. Naujai užsimezgę partnerystės ryšiai tarp šalių Nacionalinių bibliotekų bei mokslininkų, dirbančių istorinės atminties srityje, suteikė partneriams Moldovoje naudingų įgūdžių ir paskatino ateities bendradarbiavimo galimybes.
Baltarusijoje 2018 m. VBPDP lėšomis URM finansavo 15 projektų. Didžiausias dėmesys skirtas iniciatyvoms, orientuotoms į jaunimo socialinio ir ekonominio aktyvumo skatinimą, paramą pilietinei visuomenei ir visuomenės informavimui, demokratijos ir atviros pilietinės visuomenės kūrimą, litvakų kultūros paveldo išsaugojimą, neįgalaus jaunimo socialinės bei ekonominės padėties gerinimą, ugdant jų verslumą. Nemažo atgarsio Baltarusijos visuomenėje sulaukė projektai, skirti istorinės atminties puoselėjimui (istorinės atminties įamžinimas Kuropatuose), lygių galimybių projektas, išanalizavęs moteris žeminančios retorikos paplitimą žiniasklaidoje, bei projektai, skirti Baltarusijos jaunimui. Parama Baltarusijos jaunimui itin svarbi, nes Lietuva matoma kaip jaunimo iniciatyvų bei europietiškų vertybių skleidėja. 2018 m. įgyvendintas projektas Baltarusijos muitinės gebėjimams stiprinti ir tarptautinei prekybai skatinti.
Teikdama paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei URM tęsė bendradarbiavimą su Vilniuje reziduojančiomis tarptautinių organizacijų, remiančių demokratinius procesus Baltarusijoje, atstovybėmis („Freedom House“, „Baryso Zvozskau Baltarusijos žmogaus teisių namai", VšĮ Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ ir kt.), šių organizacijų Vilniuje vykdomų projektų, skirtų demokratijos ir atviros pilietinės visuomenės kūrimui, dalyviams buvo išduotos nemokamos vizos.
2018 m. ir toliau buvo visapusiškai remiamas Europos humanitarinio universiteto (toliau – EHU) funkcionavimas Vilniuje. EHU tęsė savo misiją – ugdyti kritiškai mąstančias, kūrybingas ir atsakingas asmenybes, siekiant puoselėti Vakarų intelektualinę tradiciją humanitarinių, socialių mokslų ir menų srityse Baltarusijoje. Ši veikla prisideda prie demokratiškos Baltarusijos visuomenės kūrimo, Lietuvos ir visos Europos Sąjungos ryšių su Baltarusija stiprinimo. 2018 m. EHU tęsė numatytas reformas. EHU donorų paramos koordinavimą toliau vykdė Švedijos tarptautinė vystomojo bendradarbiavimo agentūra SIDA. 2018 m. URM skyrė 220 tūkst. eurų įnašą paramai EHU teikti pagal 2016 m. pasirašytą URM ir SIDA susitarimą dėl deleguotojo bendradarbiavimo. Kaip ir ankstesniais metais, parama EHU buvo teikiama išduodant nemokamas vizas Baltarusijos piliečiams, atvykstantiems į EHU stojamuosius egzaminus, atvirų durų dienas, konferencijas ir kitus renginius.
2018 m. studijas EHU baigė 153, priimti – 222 studentai (95 proc. įstojusiųjų – Baltarusijos piliečiai). 2018/2019 akademiniais metais EHU studijuoja 745 studentai. Nuo EHU persikėlimo į Vilnių universitetą baigė 2286 absolventai. Šiuo metu EHU turi tris pagrindinius donorus: Europos Komisija skiria 1 mln. eurų per metus, SIDA - nuo 0,5 iki 0,8 mln. eurų, Lietuva - 0,2 mln. eurų.
Armėnijoje 2018 m. pradžia išsiskyrė ryškiais politiniais įvykiais, į kuriuos aktyviai įsitraukė visa Armėnijos pilietinė visuomenė ir nevyriausybinės organizacijos. Lietuvos Respublikos ambasada Armėnijoje 2018 m. įgyvendino 2 projektus, kurie prisidėjo prie jaunimo, moterų socialinio aktyvumo ir verslumo skatinimo, pilietinės visuomenės ugdymo. Armėnijos NVO „Martuni miesto moterų bendruomenė“ įgyvendino projektą „Pėsčiųjų eismo saugumo didinimas Armėnijoje“. Antrą projektą „Moterų įgalinimas pasitelkiant startuolius“ įgyvendino NVO „New Technology Education Fund”. Šis projektas padėjo Armėnijos moterims ugdyti savarankiškumą, kurti savo verslą ir steigti savarankiškas įmones. Geriausiai pasirodžiusioms dalyvėms įteiktos piniginės premijos, tai padidino dalyvių suinteresuotumą dalyvauti mokymuose ir užtikrino projekto rezultatų tvarumą.
Azerbaidžane Lietuvos Respublikos ambasada 2018 m. įgyvendino 2 projektus. Vienas buvo skirtas vaikų nelaimingų atsitikimų mažinimui buvusioje karinio konflikto zonoje, skatinant vaikų užimtumą ir plėtojant jų socialinę gerovę, o antrasis - moterų savarankiškumo stiprinimui, verslo idėjų kūrimui bei verslo valdymui. Įgyvendinant projektą „Saugios vaikų žaidimo aikštelės įrengimas“, buvusioje karinio konflikto zonoje buvo išminuota Karimli kaimo Khanbagi mokyklos teritorija ir sukurta saugi žaidimo erdvė vaikams. Projektas „Moterų, savarankiškai kuriančių ir valdančių verslą, gebėjimų stiprinimas Azerbaidžane“ įgyvendintas kartu su JAV vystomojo bendradarbiavimo programa USAID.
ES Rytų partnerystės valstybėse 2018 m. įgyvendinti 9 regioniniai projektai, skirti stiprinti administracinius ir institucinius gebėjimus, įgyvendinant asociacijos su ES susitarimus, užtikrinti teisinės valstybės principų įgyvendinimą, remti nepriklausomos informacijos sklaidą ir stiprinti jaunų žurnalistų kompetenciją ir gebėjimus. Įgyvendinant projektines veiklas Lietuvos ekspertai teikė ilgalaikes ir trumpalaikes konsultacijas Europos integracijos klausimais; surengtas Moldovos, Sakartvelo, Ukrainos ir Lietuvos konstitucinių teismų forumas, kuriame pristatytas bendras leidinys dėl teisinės valstybės principų įgyvendinimo ir apsaugos užtikrinimo; užmegzti ir sustiprinti santykiai tarp Lietuvos, Ukrainos ir Sakartvelo teismų administracijų, į rusų kalbą išversta knyga paaugliams „Teismiesčio byla“ ir „Savanorių vadovas: kaip teikti paramą nukentėjusiesiems ir liudytojams teisme“; surengti mokymai žurnalistams; parengta ir publikuota daugiau nei 300 straipsnių rusų ir anglų kalbomis apie Rytų partnerystės šalių politines, socialines ir ekonomines aktualijas ir Rusijos vykdomą informacinį karą Rytų partnerystės valstybėse; surengta tarptautinė konferencija „Dezinformacijos menas: išmoktos pamokos ir ateities iššūkiai“, kurioje patirtimi dalijosi Lietuvos, Sakartvelo Moldovos ir Ukrainos ekspertai.
VBPDP lėšomis finansuoti 10 vystomojo bendradarbiavimo projektų migracijos kilmės ir tranzito šalyse bei kitose valstybėse, įtrauktose į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paramos gavėjų sąrašą: du projektai Mongolijoje, po vieną projektą Alžyre, Butane, Malyje, Mianmare, Nigerijoje, Palestinoje, Turkijoje. Šie projektai skatino jaunimo verslumą, stiprino moterų socialinį ir ekonominį savarankiškumą, ugdė gebėjimus švietimo, žemės ūkio srityse. Vienas projektas buvo skirtas paremti Artimųjų Rytų šalių studentų, kurie dėl sudėtingų sąlygų neturi galimybės gauti išsilavinimo savo šalyse, studijas Lietuvoje.
Moterų teisės ir lygios galimybės
Prisidėti prie lyčių lygybės plėtojimo ir moterų bei mergaičių įgalėjimo valstybėse partnerėse yra vienas iš tęstinių Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo tikslų ir prioritetinių sektorinių krypčių. VBPDP lėšomis 2018 m. Armėnijoje, Palestinoje, Moldovoje, Mongolijoje, Sakartvele, Ukrainoje įgyvendinti 9 projektai, skirti stiprinti lyčių lygybės srityje veikiančių organizacijų gebėjimus, didinti moterų socialinį ir ekonominį įgalėjimą. Moldovoje merginos buvo skatinamos susipažinti ir naudoti informacines technologijas, išmoko kurti interneto svetaines. Sakartvele moterys dalyvavo verslumo ir darbo paieškos mokymuose, mokėsi buhalterijos, kompiuterinio raštingumo, verslo steigimo pagrindų ir smulkių amatų - virėjos, kirpėjos, mezgėjos, augalininkystės – kurie galėtų suteikti joms savarankiškumo, paskatinti socialinį ir ekonominį aktyvumą. Sakartvelo vietos valdžios institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovai įgijo patirties, kaip geriau įtraukti moteris į ekonominę regionų plėtrą.
Vystomojo bendradarbiavimo parama ir humanitarine pagalba Lietuva prisidėjo prie Jungtinių Tautų (toliau – JT) Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr.1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimo. 2018 m. buvo skirtas savanoriškas 20 tūkst. eurų įnašas JT Moterų taikos ir humanitariniam fondui.
Stebėtojo teisėmis buvo tęsiamas bendradarbiavimas su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau - EBPO) Paramos vystymuisi komiteto lyčių lygybės tinklu. Taip pat Lietuva aktyviai dalyvavo formuojant ES vystomojo bendradarbiavimo politiką lyčių lygybės srityje ir teikiama vystomojo bendradarbiavimo parama prisidedant prie ES lyčių lygybės veiksmų plano 2016-2020 m. įgyvendinimo.
ES Dvynių ir TAIEX programos
2018 m. Lietuva toliau sėkmingai dalyvavo ES Dvynių programoje, perduodama ekspertinę paramą šalims naudos gavėjoms (EK finansuojama ES Dvynių programa remia skirtingų šalių giminingų institucijų bendradarbiavimą). 2018 m. pagal ES Dvynių programą buvo paskelbtos 54 projektų atrankos, Lietuvos institucijos individualiai ar konsorciumuose su kitomis ES valstybėmis narėmis pateikė 14 projektinių paraiškų ir laimėjo 7 projektus, kurių bendra vertė viršijo 10 mln. eurų. Pažymėtina, kad 2004 - 2018 m. Lietuva iš viso laimėjo 99 ES Dvynių projektus, 50 iš jų – per pastaruosius 4 metus (2015-2018 m.). Pagal 2018 m. laimėtų projektų skaičių Lietuva yra sėkmingiausių ES šalių penketuke kartu su Prancūzija, Ispanija, Vokietija ir Kroatija, Rytų partnerystės šalyse Lietuva ir Austrija yra laimėjusios daugiausia projektų – po 4 .
2018 m. pagal ES Dvynių programą Lietuvos institucijos dalyvavo įgyvendinant 34 projektus: Makedonijoje (4), Sakartvele (4), Moldovoje (7), Ukrainoje (4), Azerbaidžane (4), Turkijoje (1), Kosove (1), Kroatijoje (3), Albanijoje (1), Jordanijoje (1), Serbijoje (3) ir Baltarusijoje (1). Išsiplėtė Lietuvos dalyvavimo ES Dvynių programoje geografija: 2017 m. laimėtas projektasJordanijoje.
Iš 2018 m. laimėtų 7 projektų Lietuva vadovauja 4 projektams (2 Moldovoje ir 2 Serbijoje) kaip šalių konsorciumo vyresnioji partnerė, 2 projektai (Sakartvele ir Turkijoje) laimėti individualiai, o projekte Moldovoje Lietuva dalyvauja kaip jaunesnioji partnerė. Daugiausiai projektų įgyvendinama teisingumo ir vidaus reikalų (4) bei valstybės tarnybos, švietimo ir finansų (2) srityse. 2018 m. aktyviausi ES Dvynių projektuose buvo Policijos departamentas, Muitinės departamentas ir CPVA.
2018 m. Lietuvos ekspertai dalyvavo 71-me TAIEX programos renginyje (seminaruose, mokymuose, ekspertų misijose), kurių 10 vyko Lietuvoje. Per ES TAIEX Regio programą (ekspertizės apsikeitimas ES narių tarpe) Lietuvos institucijų ekspertai, kaip naudos gavėjai, 14 kartų buvo išvykę mokytis/stažuotis. 2018 m. TAIEX ekspertų sąraše užsiregistravo 33 nauji ekspertai iš Lietuvos institucijų.
2018 m. gruodžio mėn. URM kartu su CPVA surengė mokymus Lietuvos viešojo sektoriaus darbuotojams, kurių metu dalyviai supažindinti su ES Dvynių programa ir 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu naujojo ES Dvynių vadovo nuostatų taikymu rengiant projektinius pasiūlymus ir įgyvendinant projektus.
Svarbu pažymėti, kad įgyvendindami ES Dvynių projektus ir dalyvaudami ES TAIEX programoje, ne tik perteikiame reformų patirtį, bet ir didiname savo šalies matomumą šalyse partnerėse ir tarp kitų donorų.
Gebėjimų dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veiklose ugdymas
Įgyvendinant trejų metų trukmės projekto „Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo gerinimas bei Lietuvos viešojo valdymo institucijų ir jų darbuotojų gebėjimų gerinimas“, finansuojamo pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 10.1.1-ESFA-V-912 „Nacionalinių reformų skatinimas ir viešojo valdymo institucijų veiklos gerinimas" veiklas, 2018 m.:
Visuomenės informavimas
Speciali Eurobarometro 2018 m. birželio-liepos mėn. visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 81 proc. respondentų Lietuvoje mano, jog yra svarbu padėti besivystančioms šalims, 77 proc. pritaria, kad finansinė parama prisideda prie taikesnio ir teisingesnio pasaulio. Tačiau nacionalinio visuomenės apklausos tyrimo duomenimis, tik 19 proc. respondentų Lietuvoje yra girdėję apie 2015 m. patvirtintą Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. Todėl URM nuosekliai vykdo veiklą, skirtą informuoti visuomenę, ypač jaunimą, apie Darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m., vystomojo bendradarbiavimo svarbą ir naudą. 2018 m. buvo įgyvendinti 5 visuomenės švietimo ir informavimo projektai. Projektus įgyvendino Lietuvos nevyriausybinės organizacijos.
Jau dvyliktus metus URM prisidėjo prie tarptautinio žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ organizavimo. Festivalio metu Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose pristatyta turtinga 57 dokumentinių filmų programa, buvo rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. 2018 m. pagrindinėmis festivalio temomis pasirikti informaciniai karai ir šiuolaikinis aktyvizmas. Didelis dėmesys skirtas moksleivių įtraukimui į projektą – skirtinguose Lietuvos miestuose pristatyta dokumentinių filmų programa „Filmai, padedantys augti“. Mokykloms skirta internetinės filmų peržiūros platforma „Nepatogaus kino klasė“ pasipildė 11 naujų filmų, kurie yra prieinami visiems Lietuvos mokytojams kasdieniam darbui su moksleiviais. Į festivalio veiklas buvo įtraukta daugiau nei 16 tūkst. žiūrovų visoje Lietuvoje.
Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro, asociacijos "LITDEA" vykdytais projektais siekta kelti mokytojų ir ugdytojų kompetenciją dirbti darnaus vystymosi tikslų temomis, parengti darnaus vystymosi ambasadorius – jaunus žmones – darbui savo bendruomenėse, taip pat organizuotos interaktyvios paskaitos, diskusijos, žinių konkursai, hakatonai, festivaliai darnaus vystymosi ir vystomojo bendradarbiavimo temomis, trys savanoriai dalyvavo GLEN (Global Education Network of Young Europeans) programos stažuotėse Indijoje, Ganoje, Ugandoje ir Nepale.
Svarbiausi susitikimai ir renginiai Lietuvoje, finansuoti Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis
2018 m. balandžio 13 d. URM kartu su CPVA organizavo mokymus vystomojo bendradarbiavimo projektų vykdytojams, kurių metu pristatyti vystomojo bendradarbiavimo projektų įgyvendinimo komunikaciniai, finansiniai, rezultatų tvarumo ir kiti aspektai, sustiprintas projektų vykdytojų, URM ir CPVA bendradarbiavimas VBPD programos įgyvendinime.
2018 m. balandžio 27 d. surengtas išplėstinis Nacionalinės vystomojo bendradarbiavimo komisijos posėdis, kuriame dalyvavo daugiau nei 40 Lietuvos valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir verslo asociacijų atstovai. Renginio metu aptarta Lietuvos parama vystymuisi 2017 metais, tarpinstitucinio vystomojo bendradarbiavimo veiklos plano 2018-2020 m. projektas, dalyvavimo ES Dvynių programoje nauda ir aktyvesnio įsitraukimo galimybės, pasikeitimai vystomojo bendradarbiavimo teisinėje bazėje.
2018 m. spalio 9 d. URM kartu su CPVA organizavo mokymus vystomojo bendradarbiavimo projektų paraiškų teikėjams, kurių metu pristatyti projektų vertinimo kriterijai, techniniai vystomojo bendradarbiavimo projektų paraiškų teikimo reikalavimai ir naujoji elektroninė paraiškų teikimo platforma.
2018 m. lapkričio 29 d. Užsienio reikalų ministerijoje įvyko kasmetinė vystomojo bendradarbiavimo konferencija „Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.: nepalikti nė vieno nuošalyje“, skirta Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo rezultatams ir uždaviniams aptarti. Konferencijoje dėmesys skirtas dviem sritims – regionų ir savivaldos stiprinimui bei moterų ekonominiam ir socialiniam įgalinimui.
Siekdamas sustiprinti šalims partnerėms teikiamos paramos koordinavimą ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, 2018 m. lapkričio 29 d. URM organizavo apskritojo stalo diskusijas su Armėnijai, Azerbaidžanui, Baltarusijai, Sakartvelui, Moldovai, Ukrainai ir migracijos kilmės ir tranzito šalims paramą teikiančių valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, Lietuvos atstovybių, vykdančių vystomojo bendradarbiavimo veiklą, darbuotojais. Diskusijų metu aptarti paramos šioms šalims poreikiai, pasidalyta projektų įgyvendinimo patirtimi, pristatyti planai dėl būsimų iniciatyvų.
Teisinės bazės pakeitimai
Ataskaitinių metų laikotarpiu buvo tikslinama Vystomojo bendradarbiavimo tarpinstitucinio veiklos plano (toliau – TVP) redakcija. TVP pakeitimus įtakojo Europos Komisijos sprendimai dėl valstybių narių lėšų skyrimo Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei (2019-2023 m. iš valstybės biudžeto numatyta skirti 2 615 816 eurų), taip pat Vyriausybės sprendimas TVP priemonę „Prisidėti prie Tarptautinės migracijos organizacijos Migracijos informacijos centro veiklos, siekiant užtikrinti informacijos visais su grįžimu į Lietuvą ir gyvenimu Lietuvoje susijusiais klausimais teikimą“ perkelti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos parengtą Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 metų strategijos įgyvendinimo 2019-2021 metų tarpinstitucinio veiklos plano projektą.
Parengė URM Vystomojo bendradarbiavimo departamentas
UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJOS
VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO IR PARAMOS DEMOKRATIJAI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2017 METŲ ATASKAITA
Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programa (toliau – VBPDP) – sudedamoji Lietuvos oficialios paramos vystymuisi (toliau – OPV) dalis. OPV – tai iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojama parama ir humanitarinė pagalba besivystančioms valstybėms ir teritorijoms. 2017 m. Lietuvos OPV sudarė 52,5 mln. eurų, t.y. 0,13 % bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP).
Užsienio reikalų ministerija (toliau – URM) 2017 m. siekė užtikrinti nepertraukiamą ir veiksmingą Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo veiklą, stiprinti Lietuvos, kaip atsakingos ir patikimos valstybės donorės, vaidmenį regione, Europos Sąjungoje (toliau – ES), Jungtinėse Tautose, tarptautinėje bendruomenėje ir paramą gaunančiose valstybėse.
2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus „Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo“ naujai redakcijai URM įgyvendino vystomojo bendradarbiavimo sistemos reformą – vystomojo bendradarbiavimo projektų administravimo funkcijos dalinai perduotos Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA). CPVA taip pat pavesta aktyviau prisidėti prie kitų donorų finansuojamų projektų paraiškų rengimo ir valdymo juos laimėjus. Naujojo įstatymo nuostatos sudaro prielaidas projektų administravimo gebėjimus telkti vienoje agentūroje, siekiant, kad CPVA palaipsniui taptų Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo agentūra ir instrumentu, galinčiu dalyvauti ES išorės finansinių instrumentų lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinime . Pažymėtini ir pirmieji rezultatai: spalio 12 d. Europos Komisija patvirtino 4 metų ES paramos Ukrainos viešųjų finansų valdymui programą, kurios vertė 50 mln. eurų. Vieną šios programos komponentą „Pajamų/mokesčių valdymas”, kurio vertė 9 mln. eurų, įgyvendins CPVA kartu su Finansų ministerija, Valstybine mokesčių inspekcija, Muitinės departamentu.
2017 m. URM didelį dėmesį skyrė vystomojo bendradarbiavimo teisinės bazės tobulinimui:
URM, kaip vystomojo bendradarbiavimo koordinatorė, 2017 m. didelį dėmesį skyrė OPV didinimo klausimui, siekdama, kad ilgalaikėje perspektyvoje OPV atitiktų Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus – iki 2030 metų OPV skirti ne mažiau nei 0,33 proc. BNP. Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva, Lietuvos tarptautiniai oficialios paramos vystymuisi įsipareigojimai yra įtraukti ir į Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų planą 2016-2020 m., numatant paramos šalims partnerėms didinimą, kad ilgalaikėje perspektyvoje oficiali parama vystymuisi atitiktų Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. Už šio veiksmo ir rodiklio įgyvendinimą visos ministerijos turi atsiskaityti kasmet, koordinuojant Užsienio reikalų ministerijai. Oficialios paramos vystymuisi didinimo klausimas svarstytas ir Nacionalinės vystomojo bendradarbiavimo komisijos posėdžiuose 2017 m. balandžio 27 d. ir lapkričio 14 d. Lietuvos institucijos buvo kviečiamos aktyviau ieškoti galimybių įsitraukti ir plėsti vystomojo bendradarbiavimo veiklą bei didinti lėšas vystomajam bendradarbiavimui.
Lėšos ir veikla
Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programai finansuoti iš URM patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų buvo skirta 10716,6 tūkst. eurų, panaudoti asignavimai sudarė 10714,6 tūkst. eurų.
Paskirtis |
Lėšos, tūkst. eurų |
Įnašas į Europos plėtros fondą (EPF) |
8 677,1* |
Savanoriškos įmokos į daugiašalius fondus |
406, 0 |
Mokesčiams tarptautinėms organizacijoms sumokėti |
19,0 |
Projektams |
1 152,2 |
Humanitarinei pagalbai |
370,0 |
Dalyvavimui ES, JT ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje ir programos monitoringui |
51,5 |
Kitoms vystomojo bendradarbiavimo veikloms (renginiams, parodoms, spaudiniams, kt.) |
38,8 |
Iš viso VBPDP |
10 714,6 |
*2017 m. įnašas į EPF sudarė 6 264,5 tūkst. eurų. Išaugus privalomai 2018 m. įmokai į EPF trūkstamos lėšos (2 412,6 tūkst. eurų) buvo skirtos URM iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, kurios 2017 m. gruodžio mėn. pervestos į EPF kaip 2018 m. pirmojo įnašo dalis.
Daugiašalė parama vystymuisi
Vykdydama tarptautinius įsipareigojimus ir siekdama Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo matomumo tarptautinėje arenoje, URM daugiašalę paramą vystymuisi teikė per privalomus ir savanoriškus įnašus ir įmokas į vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdančius ar koordinuojančius fondus ir tarptautines organizacijas. 2017 m. Lietuva iš Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos (toliau – VBPDP) skyrė 8 677,1 tūkst. eurų įmokai į Europos plėtros fondą, kurio lėšos yra naudojamos ES vystomojo bendradarbiavimo politikai su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalimis įgyvendinti. Lietuva, dalyvaudama minėto fondo veikloje, rėmė skurdžiausias pasaulio valstybes.
2017 m. į kitus vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdančius fondus sumokėta 406 tūkst. eurų savanoriškų įnašų ir taip prisidėta prie tarptautinės veiklos vystomojo bendradarbiavimo srityje.
Savanoriški įnašai |
Lėšos, tūkst. eurų |
Lėšos, skirtos SIDA programos dėl paramos teikimo EHU įgyvendinimui |
150,0. |
PPO Dohos darbotvarkės patikos fondas |
45,0 |
Anna Lindh fondas |
30,0 |
Europos paramos demokratijai fondas |
25,0 |
Europos Tarybos Gruzijos veiksmų plano įgyvendinimas 2016-2019 m. |
20,0 |
ESBO speciali stebėjimo misija Ukrainoje |
20,0 |
Moterų taikos ir humanitarinis fondas |
20,0 |
Azijos ir Europos fondas |
15,0 |
Europos Tarybos Ukrainos veiksmų plano įgyvendinimas 2015-2017 m. ir 2018-2021 m. |
15,0 |
ESBO projektų koordinavimo Ukrainoje biuro projektai (viso 2) Ukrainoje |
15,0 |
ES Patikos fondas Kolumbijai |
12,0 |
Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros fondas / EU-LAC Foundation |
10,0 |
UNESCO IPDC programa (žurnalistų saugumas) |
10,0 |
Fondas "Gyvenimo linija" / The Lifeline Embattled CSO Assistance Fund |
9,0 |
ESBO Atstovo žiniasklaidos laisvei biuro projektas žurnalistų saugumo užtikrinimui |
5,0 |
ESBO projektas Gruzijoje „ESBO vasaros mokykla 2017-2019 m.“ |
5,0 |
Viso: |
406,0 |
Dvišalė parama vystymuisi
VBPDP lėšomis 2017 m. įgyvendinti 86 vystomojo bendradarbiavimo projektai (iš jų 73 dvišaliai, 9 regioniniai, 4 visuomenės informavimo), kurių vertė daugiau nei 1,1 mln. eurų. Vadovaujantis Vystomojo bendradarbiavimo tarpinstituciniame veiklos plane nustatytomis vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptimis 2017-2019 m., Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo prioritetas 2017 m. buvo Rytų partnerystės valstybės: Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina. Ypatingas dėmesys skirtas Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai, kur Lietuva teikė paramą įgyvendindama dvišalius projektus, skatinančius politinę ir ekonominę integraciją su ES, socialines ir ekonomines reformas. Lietuvos ekspertai 2017 m. konsultavo ir teikė techninę pagalbą, padėdami tinkamai įgyvendinti Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos asociacijos susitarimus su Europos Sąjunga.
Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, akredituotos valstybėse partnerėse, svariai prisidėjo prie Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo: jos ne tik administravo 44 vystomojo bendradarbiavimo projektus, bet ir padėjo identifikuoti paramą gaunančių valstybių poreikius, aktyviai įsitraukė į partnerių paiešką, prisidėjo prie donorų veiklos koordinavimo.
Didelis dėmesys Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo darbotvarkėje buvo skirtas Ukrainai. Lietuva sėkmingai tęsė gerosios patirties perdavimą partneriams iš Ukrainos: bendradarbiauta siekiant sustiprinti Ukrainos valstybės institucijų ir specialistų gebėjimus, perduodant sukauptą patirtį, reikalingą įgyvendinti ES-Ukrainos asociacijos susitarimą ir su tuo susijusias reformas, ypač verslo stiprinimo, energetikos, registrų, sveikatos apsaugos, švietimo, pabėgėlių įgalinimo, pilietinio aktyvumo, istorinio paveldo puoselėjimo ir aplinkosaugos srityse. 2017 m. Ukrainoje įgyvendinti 23 dvišaliai projektai, taip pat parama teikta per 5 regioninius projektus. VBPDP lėšomis Rytų Ukrainoje finansuoti mokymai, seminarai ir įvairūs kursai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 700 pedagogų; Lietuvoje organizuotoje ugdomojoje, pažintinėje bei intensyvių mokymų programoje dalyvavo 50 Rytų Ukrainos moksleivių ir 53 mokytojai; įgyvendinta 19 kitų iniciatyvų, kurios įtraukė apie 3000 moksleivių, 250 mokytojų ir kitų mokyklos bendruomenės narių; 57 specialistams iš Luhansko, Donecko, Dnipro ir Poltavos suteiktos žinios ir pagalba reformuojant psichikos sveikatos paslaugų teikimą Rytų Ukrainoje, kuriant naujas psichosocialinės reabilitacijos ir kitas tarnybas; verslumo skatinimo mokymai pravesti 245 Dnipro ir Lvovo rajonų kaimų ir Krymo totorių bendruomenės moterims, kurioms buvo suteiktos praktinės žinios apie savarankiško užimtumo galimybes, psichologinę pagalbą. 2017 m. buvo tęsiami 2015 m. pradėti Lietuvos ir Švedijos paramos švietimo įstaigoms Rytų Ukrainoje projektai, kuriuos įgyvendinant keliama mokytojų kvalifikacija, vyksta mokinių manai ir gerinamos mokymosi sąlygos Rytų Ukrainos mokyklose. Bendradarbiavimą numatoma tęsti ir 2018 metais.
URM atliko Lietuvos institucijų ir nevyriausybinių organizacijų Ukrainai teikiamos paramos koordinatoriaus vaidmenį, įvertindama paramos Ukrainai poreikius, teikdama humanitarinę pagalbą, organizuodama Lietuvos ekspertų delegavimą, moksleivių iš Ukrainos mokymą Lietuvoje ir nuolat palaikydama kontaktus su partneriais Ukrainoje. 2017 m. surengtas vizitas į Ukrainą, kurio tikslas - įvertinti vykdomų projektų tvarumą ir tęstinumą, pagerinti įgyvendinamų veiklų koordinavimą su kitais donorais. Vizito metu vyko susitikimai su nevyriausybinių organizacijų, pilietinės visuomenės atstovais, tarptautiniais donorais, projektų vykdytojais ir dalyviais.
Atsižvelgiant į Gruzijos poreikius, nustatytus bendradarbiaujant su Lietuvos diplomatine atstovybe Tbilisyje, Gruzijos institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, 2017 m. VBPDP lėšomis URM finansavo 8 dvišalių ir 6 regioninių projektų įgyvendinimą administracinių ir institucinių gebėjimų stiprinimo, žemės ūkio, medicinos, moterų socialinio ir ekonominio savarankiškumo skatinimo, gamtos apsaugos, visuomenės informavimo apie eurointegracinius procesus ir Gruzijos asociacijos susitarimo su ES teikiamas galimybes regionų vystymui ir jaunimo pilietiškumo ugdymo srityse. Įgyvendinant VBPDP lėšomis finansuotus projektus 100 Gurijos ir Adžarijos kardiologų, neurologų, reanimatologų, anesteziologų bei šeimos gydytojų dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose kartu su Santaros klinikų specialistais; Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba pravedė mokymus 14 bitininkystės ir gyvulininkystės ūkininkų, aprūpino juos smulkia bitininkystės ir gyvulininkystės įranga, supažindino su Lietuvos ekologiniais ūkiais, kooperatyvais; moterų socialinio ir ekonominio savarankiškumo skatinimo projektas suteikė galimybę Khashuri miestelyje įkurtame moterų centre 84 moterims mokytis buhalterijos, kompiuterinio raštingumo, verslo planų kūrimo ir verslo steigimo pagrindų, pirmosios pagalbos teikimo ir smulkių amatų - virėjos, kirpėjos, mezgėjos profesijų; moterims pravesti mokymai apie jų teises ir kaip suteikti psichologinę pagalbą sau ir vaikams po patirto smurto šeimoje; gamtos apsaugos srityje prisidėta prie Gruzijos aplinkos ir gamtos išteklių apsaugos ministerijos administracinių ir institucinių gebėjimų stiprinimo įgyvendinant reformas, susijusias su ES ir Gruzijos asociacijos susitarimu.
Moldovos Respublikoje buvo įgyvendinti 11 dvišalių ir 7 regioniniai projektai: Moldovos nacionalinio antikorupcijos centro atstovams perduota Lietuvos patirtis korupcijos prevencijos srityje; Lietuvos muitinės ekspertai perteikė teorines ir praktines žinias Moldovos muitinės tarnybos pareigūnams tobulinant muitinės veiklos modelį; įgyvendinant projektą, skirtą skatinti Moldovos regionų vystymąsi bei demokratinės pilietinės visuomenės raidą, parengta kaimo plėtros specialistų rengimo įvadinio mokymo programa ir mokymo metodinė medžiaga, 25 asmenys apmokyti kaimo plėtros specialistų rengimo mokymuose; civilinės saugos gebėjimų stiprinimo projektas prisidėjo prie Moldovos vidaus reikalų ministerijos Civilinės saugos ir ekstremaliųjų situacijų tarnybos specialistų kompetencijų ugdymo, parengta ir įteisinta ugniagesio gelbėtojo modulinė mokymo programa, nupirktos 2 išmaniosios lentos su kompiuteriais ir įranga ugniagesio gelbėtojo teoriniam mokymui; įgyvendinant projektus švietimo srityje prisidėta prie socialinės aplinkos gerinimo Ungheni regiono mokyklose, sukurtos tinkamos maisto gamybos sąlygos Cazanesti gimnazijoje, pagerinta infrastruktūra, siekiant sukurti tinkamas sanitarijos ir higienos sąlygas Gagaūzijos kaimo vaikų darželyje; skatinant moterų socialinį ir ekonominį savarankiškumą 74 merginos iš 11 Moldovos regionų apmokytos programavimo pagrindų, Padniestrės Dubasari mieste įkurtas visuomeninės organizacijos GirlsGoIT skyrius, kuriame 7 merginoms pravesti programavimo mokymai; prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos pasekmių švelninimo projektas įgyvendintas Unghenio savivaldybėje.
2017 m. VBPDP lėšomis URM finansavo 17 dvišalių ir 2 regioninių projektų įgyvendinimą Baltarusijoje. Didžiausias dėmesys skirtas iniciatyvoms, orientuotoms į demokratijos ir atviros pilietinės visuomenės kūrimą, jaunimo švietimą skleidžiant europines vertybes ir jaunimo iniciatyvų stiprinimą, neįgalaus jaunimo socialinės bei ekonominės padėties gerinimą, ugdant jų verslumą. Taip pat buvo įgyvendinami projektai, skirti nepriklausomų visuomenės informavimo priemonių plėtojimui bei švietimo sistemos tobulinimui, šalies kultūrinio tapatumo ugdymui ir bendro istorinio ir kultūrinio paveldo saugojimui, pilietinės visuomenės gebėjimų vystymui kovojant su psichosocialinę negalią ir intelekto sutrikimus turinčių žmonių teisių pažeidimais, bendradarbiavimo tarp verslo paramos organizacijų ir valdžios institucijų skatinimui. Teikdama paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei URM tęsė bendradarbiavimą su Vilniuje reziduojančiomis tarptautinių organizacijų, remiančių demokratinius procesus Baltarusijoje, atstovybėmis („Freedom House“, „Baryso Zvozskau Baltarusijos žmogaus teisių namai" ir kt.): šių organizacijų Vilniuje vykdomų projektų dalyviams buvo išduodamos nemokamos vizos. 2017 m. ir toliau buvo visapusiškai remiamas Europos humanitarinio universiteto (toliau – EHU) funkcionavimas Vilniuje. EHU tęsė savo misiją – ugdyti kritiškai mąstančias, kūrybingas ir atsakingas asmenybes, siekiant puoselėti Vakarų intelektualinę tradiciją humanitarinių, socialių mokslų ir menų srityse Baltarusijoje. Ši veikla ženkliai prisideda prie demokratiškos Baltarusijos visuomenės kūrimo, Lietuvos ir visos Europos Sąjungos ryšių su Baltarusija stiprinimo. 2017 m. EHU tęsė numatytas reformas, ypač finansų valdymo srityje. 2017 m. spalio 31 d. priimtas Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas dėl buvusio Augustinų vienuolyno patalpų Vilniuje perdavimo panaudai EHU dviem metams. Įvyko konkursas naujojo rektoriaus pareigoms užimti, atrinkta kandidatūra. EHU donorų paramos koordinavimą toliau tęsė Švedijos tarptautinė vystomojo bendradarbiavimo agentūra (toliau – SIDA). 2017 m. URM skyrė 150 tūkst. eurų įnašą paramai EHU teikti pagal 2016 m. pasirašytą URM ir SIDA susitarimą dėl deleguotojo bendradarbiavimo. Kaip ir ankstesniais metais parama EHU buvo teikiama išduodant nemokamas vizas Baltarusijos piliečiams, atvykstantiems į EHU stojamuosius egzaminus, atvirų durų dienas, konferencijas ir kitus renginius. 2017 m. liepos mėn. EHU, siekdamas gauti 6 metų institucinę akreditaciją, pateikė savianalizės ataskaitą Studijų kokybės vertinimo centrui. 2017 m. spalio 17-19 d. buvo atliktas EHU išorinis institucinis vertinimas, parengtos dviejų kelių gairės ekspertų rekomendacijų įgyvendinimui. 2017 m. rugsėjo 26-27 d. surengtas EHU vadovybės vizitas į Briuselį susitikimams su ES institucijų ir paramos demokratijai fondų atstovais. Susitikimų metu pristatyta Universiteto valdymo reformų eiga, tartasi dėl papildomo EHU finansavimo gavimo iš įvairių ES paramos trečiosioms šalims programų. 2017 m. studijas EHU baigė 171, priimti – 294 (91 proc. įstojusiųjų – Baltarusijos piliečiai) studentai. 2017/2018 akademiniais metais EHU studijuoja 847 studentai. Nuo EHU perkėlimo į Vilnių, Universitetą baigė 2024 absolventai. Šiuo metu yra 3 pagrindiniai EHU donorai: ES Komisija (skiria 1 mln. eurų per metus), SIDA (nuo 0,5 iki 0,8 mln. eurų) ir Lietuva (0,2 mln. eurų). URM finansavo EHU internetinį portalą „EHU times“, skirtą įvykių Baltarusijoje nušvietimui, žmogaus teisių, teisės viršenybės bei regioninio bendradarbiavimo propagavimui. Prisidėdami prie šio portalo funkcionavimo, praktiką atliko EHU Medijų centro studentai.
Lietuvos Respublikos ambasada Armėnijoje 2017 m. įgyvendino 3 projektus: organizuotos vaikų vasaros stovyklos, kuriose dalyvavo beveik 1000 vaikų - daugiausiai našlaičiai, turintys negalią ir iš pažeidžiamų socialinių grupių šeimų; teikta parama piliečių saugaus eismo didinimui kaimo keliuose - įrengta šviesą atspindinčių gaminių gamybos linija ir surengta saugumo keliuose didinimo kampanija.
Lietuvos Respublikos ambasada Azerbaidžane įgyvendino 2 projektus, skirtus vaikų socialinės gerovės plėtojimui ir nelaimingų atsitikimų mažinimui. Įgyvendinant projektų veiklas, sukurta saugi žaidimo erdvė vaikams, vaikai informuoti apie saugų elgesį kelyje, išdalintos šviesą atspindinčios priemonės.
ES Rytų partnerystės valstybėse 2017 m. įgyvendinti 9 regioniniai projektai, skirti stiprinti administracinius ir institucinius gebėjimus, įgyvendinant asociacijos su ES susitarimus, didinti įstatymų leidžiamosios valdžios veiklos efektyvumą, užtikrinti teisinės valstybės principų įgyvendinimą, skatinti inovatyvių sprendimų diegimą civilinės saugos ir sveikatos apsaugos srityse, remti nepriklausomos informacijos sklaidą ir stiprinti jaunų žurnalistų kompetenciją ir gebėjimus. Įgyvendinant projektines veiklas Lietuvos ekspertai teikė ilgalaikes ir trumpalaikes konsultacijas Europos integracijos klausimais; surengtas mokomasis vizitas Rytų partnerystės valstybių parlamentų nariams apie Lietuvos eurointegracinę patirtį; spalio 24–25 d. Vilniuje vyko LR Konstitucinio Teismo organizuotas parengiamasis Vilniaus forumo susitikimas, kuriame Lietuvos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos konstitucinių teismų delegacijos aptarė konstitucinių teismų vaidmenį užtikrinant teisės viršenybę; surengti mokymai žurnalistams; parengta ir publikuota daugiau nei 270 straipsnių; nufilmuotos 4 televizijos debatų laidos, kuriose analizuojama energetinio saugumo problema, situacija Rusijoje ir jos santykiai su regiono šalimis, situacija Baltarusijoje, politikos iššūkiai regiono valstybėse; organizuotos kitos veiklos.
VBPDP lėšomis finansuoti 9 vystomojo bendradarbiavimo projektai migracijos kilmės ir tranzito šalyse bei kitose valstybėse, įtrauktose į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paramos gavėjų sąrašą: po vieną projektą Malyje, Nigerijoje, Palestinoje, Butane, Mianmare, Pietų Afrikos Respublikoje, Turkijoje ir du projektai Mongolijoje. Šie projektai skatino jaunimo verslumą, stiprino moterų socialinį ir ekonominį savarankiškumą, ugdė gebėjimus švietimo, maisto saugos ir kovos su korupcija srityse.
Moterų teisės ir lygios galimybės
Prisidėti prie lyčių lygybės plėtojimo ir moterų bei mergaičių įgalėjimo valstybėse partnerėse yra vienas iš tęstinių Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo tikslų ir prioritetinių sektorinių krypčių. VBPDP lėšomis 2017 m. Armėnijoje, Gruzijoje, Palestinoje, Moldovoje, Mongolijoje, Ukrainoje įgyvendinti 8 projektai, skirti stiprinti lyčių lygybės srityje veikiančių organizacijų gebėjimus, taip pat didinti moterų socialinį ir ekonominį įgalėjimą.
Vystomojo bendradarbiavimo parama ir humanitarine pagalba Lietuva prisidėjo prie Jungtinių Tautų (toliau – JT) Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr.1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimo. 2017 m. buvo skirtas savanoriškas 20 tūkst. eurų įnašas JT Moterų taikos ir humanitariniam fondui (angl. Women‘s Peace and Humanitarian Fund).
Stebėtojo teisėmis buvo tęsiamas bendradarbiavimas su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau - EBPO) Paramos vystymuisi komiteto lyčių lygybės tinklu. Taip pat Lietuva aktyviai dalyvavo formuojant ES vystomojo bendradarbiavimo politiką lyčių lygybės srityje ir teikiama vystomojo bendradarbiavimo parama prisidedant prie ES lyčių lygybės veiksmų plano 2016-2020 m. įgyvendinimo.
Humanitarinė pagalba
2017 m. humanitarinei pagalbai Lietuva skyrė 503 tūkst. eurų, tame tarpe iš URM VBPDP – 370 tūkst. eurų, Vyriausybės rezervo fondo – 43 tūkst. eurų, kitų LR institucijų biudžetų - 90 tūkst. eurų.
Humanitarinė pagalba 2017 metais (VBPD programa) |
370,0 tūkst. eurų |
Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (ICRC) humanitarinei pagalbai sveikatos apsaugos srityje Ukrainoje teikti |
40,0 |
JT Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR) savanoriškas įnašas (paskelbta 2016 m. gruodžio 7 d., Ženevoje) |
20,0 |
JT Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR) humanitarinei pagalbai Irakui |
40,0 |
JT centrinio reagavimo į ekstremalias situacijas fondui (CERF) savanoriškas įnašas humanitarinei pagalbai teikti |
20,0 |
JT humanitarės pagalbos Jemenui fondui humanitarinei pagalbai Jemenui |
20,0 |
JT Pasaulio maisto programai (WFP) humanitarinei pagalbai Nigerijai |
10,0 |
JT Pasaulio maisto programai (WFP) humanitarinei pagalbai Pietų Sudanui |
10,0 |
Pasaulio sveikatos organizacijai (WHO) humanitarinei pagalbai Sirijai |
20,0 |
JT Pasaulio maisto programai (WFP) humanitarinei pagalbai Somaliui |
10,0 |
Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (ICRC) vandens, sanitarijos ir higienos užtikrinimo programai humanitarinei pagalbai Maliui. |
20,0 |
Šri Lankos diplomatinei misijai Naujajame Delyje humanitarinei pagalbai Šri Lankai |
10,0 |
Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio federacijai (IFRC) humanitarinei pagalbai Sierra Leonei |
10,0 |
JT Paramos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) humanitarinei pagalbai Palestinos pabėgėliams |
20,0 |
JT Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR) humanitarinei pagalbai Mianmaro pabėgėliams |
20,0 |
JT Vaikų fondui (UNICEF) humanitarinei pagalbai Dominikai |
10,0 |
Tarptautinei migracijos organizacijai (IMO) humanitarinei pagalbai Ukrainai |
25,0 |
JT Vaikų fondui (UNICEF) humanitarinei pagalbai Ukrainai |
25,0 |
JT Pasaulio maisto programai (WFP) humanitarinei pagalbai Jemenui |
15,0 |
JT Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR) humanitarinei pagalbai Sirijai |
15,0 |
Albanijos Respublikos Vyriausybei humanitarinei pagalbai Albanijai |
10,0 |
Humanitarinė pagalba 2017 metais (Vyriausybės rezervo fondas) |
43,0 tūkst. eurų |
LR ŠMM, Ukrainai (15 vaikų ir 1 lydinčio mokytojo, nukentėjusių nuo neramumų Ukrainoje, ugdymo ir gyvenimo išlaidų Lietuvoje 2017-2018 m. m. rugsėjo-gruodžio mėn. padengimas) |
43,0 |
Humanitarinė pagalba 2017 metais (iš LR institucijų biudžeto) |
90,0 tūkst. eurų |
LR ŠMM, Ukrainai (15 vaikų ir 1 lydinčio mokytojo, nukentėjusių nuo neramumų Ukrainoje, ugdymo ir gyvenimo išlaidų Lietuvoje 2016-2017 m. m. sausio-rugsėjo mėn. padengimas) |
80,0 |
LR SAM, Tarptautinio Raudono Kryžiaus komitetui (LRV mokestis Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komitetui 2017 m.) |
10,0 |
Humanitarinė pagalba 2017 metais (Iš viso) |
503,0 tūkst. eurų |
ES Dvynių ir TAIEX programos
2017 m. Lietuva ir toliau sėkmingai dalyvavo ES Dvynių programoje, perduodama ekspertinę paramą šalims naudos gavėjoms (EK finansuojama ES Dvynių programa remia skirtingų šalių giminingų institucijų bendradarbiavimą). 2017 m. Lietuvos institucijos individualiai ar konsorciumuose su kitomis ES valstybėmis narėmis pateikė 19 projektinių paraiškų ir laimėjo 13 projektų atrankų už daugiau kaip 17 mln. eurų. Projektų laimėjimo koeficientas 2017 m. buvo pats aukščiausias per visą Lietuvos dalyvavimo ES Dvynių programoje laikotarpį, kas patvirtina išaugusius Lietuvos institucijų gebėjimus parengti paraiškas ir sėkmingai įgyvendinti projektus. Pažymėtina, kad nuo 2004 m. Lietuva laimėjo 92 ES Dvynių projektus, 43 iš jų – per pastaruosius 3 metus (2015-2017 m.). Europos Komisijos 2014-2016 metų Dvynių programos rezultatų apžvalgos duomenimis (naujesnių duomenų kol kas nėra) Lietuva yra sėkmingiausių ES šalių penketuke po Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos ir Ispanijos.
2017 m. ES Dvynių programos rėmuose Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti 13 projektų: Makedonijoje (3), Gruzijoje (2), Moldovoje (2), Azerbaidžane (2), Turkijoje (1), Kosove (1), Jordanijoje (1) ir Baltarusijoje (1). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017 m. pradėtas įgyvendinti projektas „Baltarusijos Nacionalinio banko stiprinimas“ yra pirmasis projektas Baltarusijoje ES Dvynių programos istorijoje. Jame Lietuva dalyvauja kaip jaunesnioji partnerė kartu su projektui vadovaujančia Vokietija ir Lenkija. Pažymėtina ir tai, kad 2017 m. išsiplėtė Lietuvos dalyvavimo ES Dvynių programoje geografija, sėkmingai laimėjus projekto atranką Artimųjų Rytų regione, Jordanijoje. Tikėtina, kad ši sėkmė paskatins Lietuvos institucijas drąsiau dalyvauti projektuose tolimesniuose regionuose.
Iš 2017 m. laimėtų 13 projektų Lietuva vadovauja 5 projektams (kaip šalių konsorciumo vyresnioji partnerė), 1 projektą (Turkijoje) laimėjome individualiai, o likusiuose 7 projektuose Lietuva dalyvauja kaip jaunesnioji partnerė. Daugiausiai projektų įgyvendinama teisingumo ir vidaus reikalų (5) bei finansų (2) srityse. 2017 m. aktyviausi ES Dvynių projektuose buvo Policijos departamentas, Muitinės departamentas ir CPVA.
2017 m. išaugo ir Lietuvos ekspertų dalyvavimas ES TAIEX programoje: 2017 m. Lietuvos ekspertai dalyvavo 77 (tuo tarpu 2016 m. – 45) TAIEX programos renginiuose (seminaruose, mokymuose, ekspertų misijose), kurių pagrindinės naudos gavėjos buvo Ukraina (13 renginių), Moldova (9 renginiai), Turkija (7 renginiai), Baltarusija ir Azerbaidžanas (po 6 renginius). Per ES TAIEX Regio programą (ekspertizės apsikeitimas ES narių tarpe) Lietuvos institucijų ekspertai, kaip naudos gavėjai, 11 kartų buvo išvykę mokytis/stažuotis. Be to, 2017 m. TAIEX ekspertų sąraše užsiregistravo 58 naujų ekspertų iš Lietuvos institucijų.
2017 m. gruodžio mėn. URM kartu su CPVA surengė mokymus Lietuvos viešojo sektoriaus darbuotojams, kurių metu dalyviai supažindinti su 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu naujojo ES Dvynių vadovo nuostatų taikymu rengiant projektinius pasiūlymus ir įgyvendinant projektus.
Svarbu pažymėti, kad įgyvendindami ES Dvynių projektus ir dalyvaudami ES TAIEX programoje, ne tik perteikiame reformų patirtį, bet ir didiname savo šalies matomumą šalyse partnerėse ir tarp kitų donorų.
Gebėjimų dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veiklose ugdymas
2017 m. kovo 28 d. Užsienio reikalų ministerija (projekto vykdytojas) kartu su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra (projekto partneris) pradėjo įgyvendinti trijų metų projektą „Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo gerinimas bei Lietuvos viešojo valdymo institucijų ir jų darbuotojų gebėjimų gerinimas“. 473 tūkst. eurų vertės projektas finansuojamas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 10.1.1-ESFA-V-912 „Nacionalinių reformų skatinimas ir viešojo valdymo institucijų veiklos gerinimas". Projektu siekiama pagerinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimą ir sąlygas, skatinančias institucijas aktyviau dalyvauti tarptautiniuose vystomojo bendradarbiavimo projektuose ir programose.
Įgyvendinant projekto veiklas:
Visuomenės informavimas
Nors Lietuvos visuomenės palaikymas teikti paramą šalims partnerėms auga, tačiau yra nepakankamas ir patvirtina poreikį didinti Lietuvos visuomenės informavimą apie globalias pasaulio problemas ir iššūkius bei supratimą, kad kiekvienas pilietis gali prisidėti juos mažinant. 2017 m. visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis 58 proc. respondentų pritarė, kad Lietuva turėtų teikti paramą besivystančioms šalims ir taip prisidėtų prie tarptautinių pastangų mažinti skurdą ir migracijos srautus. 2015 m. šis rodiklis buvo 44 proc. Kita vertus, tik 2 proc. Lietuvos gyventojų žino, kas yra 2015 m. patvirtinta Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m., 14 proc. yra apie ją girdėję. Todėl URM remia veiklą, skirtą informuoti visuomenę, ypač jaunimą, apie vystomojo bendradarbiavimo svarbą, tikslus ir privalumus. 2017 m. buvo įgyvendinti 4 visuomenės švietimo ir informavimo projektai. Projektus įgyvendino Lietuvos nevyriausybinės organizacijos.
11 metus iš eilės URM prisidėjo prie tarptautinio žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ organizavimo. Festivalis 2017 m. pasirinko šūkį „Realybė keičia(si)“, kviesdamas nelikti vykstančių pokyčių paraštėse ir suprasti, kuo kiekvienas galime prisidėti prie globalių problemų sprendimo. Festivalio organizatoriai dvylikoje Lietuvos miestų surengė 218 dokumentinio kino seansų, organizavo apskrito stalo diskusijas, žiūrovų susitikimus su filmų kūrėjais. 3 naujais filmais buvo papildyta Lietuvos mokykloms skirta platforma „Nepatogaus kino klasė“. Festivalio metu buvo transliuojami Jungtinių Tautų parengti vaizdo klipai, pristatantys Darnaus vystymosi tikslus. Į festivalio veiklas buvo įtraukta beveik 16 tūkst. žiūrovų visoje Lietuvoje.
2017 m. Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma įgyvendino projektus, kurie buvo skirti informuoti visuomenę apie Lietuvos ir kitų pasaulio šalių įsipareigojimus įgyvendinti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus ir Lietuvos piliečių galimybes prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo. Projektinėse veiklose didelis dėmesys skirtas jaunimo švietimui: surengti protmūšiai, žinių konkursai, forumo teatro ir hakatonų renginiai, darnaus vystymosi tematika pristatyta LRT laidoje „Tūkstantmečio vaikai“, organizuotos savanorystės skatinimo iniciatyvos (apmokyti savanoriai, kurie vėliau vyko įgyvendinti projektus besivystančiose šalyse).
Papildant projektines veiklas, URM iniciatyva 2017 m. liepos – gruodžio mėn. radijo stotyje „Radiocentras“ transliuota viktorina „Lietuva ir pasaulis: ką žinome ir ko nežinome apie vystomąjį bendradarbiavimą“. Radijo viktorinos laimėtojams buvo išdalinta apie 100 Vystomojo bendradarbiavimo departamento įsteigtų prizų. Lietuvių kalba išleistas leidinukas apie Darbotvarkės iki 2030 darnaus vystymosi tikslus.
Dalyvavimas ES ir globalios vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimo procese (aukšto lygio renginiai ir susitikimai)
2017 m. URM atstovai aktyviai dalyvavo ES ir globalios vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos politikos formavimo procese ir rėmė tarptautinius veiksmus, siekiant mažinti skurdą pasaulyje ir plėtoti ilgalaikį ir darnų besivystančių šalių vystymąsi, prisidėjo prie tarptautinių pastangų sprendžiant humanitarines krizes.
2017 m. įvyko 4 (2 iš jų –neformalios) Užsienio reikalų tarybos (toliau – URT), skirtos vystomojo bendradarbiavimo klausimams. Kovo 16 d. neformalioje URT diskutuota apie naująjį Europos konsensusą vystymuisi, Europos Sąjungos-Afrikos partnerystės bei migracijos ir vystymosi klausimais. Gegužės 19 d. URT daugiausiai dėmesio sulaukė klausimas dėl ES ir Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių santykių po 2020 metų, kai baigs galioti 2000 metais pasirašytas Kotonu susitarimas; aptartos pasaulyje vykstančios humanitarinės krizės bei JT darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo klausimai. Rugsėjo 11 d. neformalioje URT buvo diskutuojama apie ES tolesnį bendradarbiavimą su vidutinio pajamų lygio valstybėmis, Išorės investicijų plano įgyvendinimą, kurio vienas pagrindinių instrumentų – naujas Europos darnaus vystymo fondas, taip pat apsikeista nuomonėmis apie skaitmeninių technologijų įtaką vystymuisi, atsparumo krizėms didinimą šalyse partnerėse ir geresnę sąveiką tarp vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos priemonių. Gruodžio 11 d. URT aptartas bendradarbiavimas su Afrika po ES-Afrikos Sąjungos viršūnių susitikimo ir prekybos ir investicijų poveikio vystymuisi klausimas.
2017 m. URM atstovai aktyviai dalyvavo ir ekspertiniu lygmeniu: ES Tarybos Vystomojo bendradarbiavimo (CODEV), Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių (ACP), Humanitarinės pagalbos ir pagalbos maistu (COHAFA) darbo grupėse ir EK organizuotuose ekspertų susitikimuose vystomojo bendradarbiavimo klausimais.
URM ekspertai dalyvavo diskusijose ir gynė Lietuvos pozicijas rengiant šiuos ES dokumentus, priimtus 2017 metais:
Europos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos parengti dokumentai:
ES Tarybos išvados:
2017 m. Lietuvos atstovai toliau sėkmingai tęsė bendradarbiavimą su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Paramos vystymuisi komitetu (angl. DAC), kurio darbe stebėtojo teisėmis dalyvauja nuo 2013 m. Dalyvauta EBPO Paramos vystymuisi komiteto Lietuvai svarbių pakomitečių bei darbo grupių - Lyčių lygybės, Paramos vystymuisi finansų statistikos, Valdymo, Paramos efektyvumo ir Veiklos vertinimo - veikloje. 2017 m. birželio 14 d. Lietuvos atstovai jau antrą kartą dalyvavo EBPO Paramos vystymuisi komiteto aukštesnio rango pareigūnų, o 2017 m. spalio 30-31 d. aukšto rango pareigūnų susitikimuose. URM rengė Lietuvos stojimui į EBPO reikalingas pozicijas vystomojo bendradarbiavimo srityje, t.y. teikė informaciją 2 etapo ataskaitai apie EBPO konvencijos dėl kovos su papirkinėjimu įgyvendinimo Lietuvoje.
2017 m. liepos 17–19 d. Niujorke, JAV, Aplinkos ir Užsienio reikalų ministerijų atstovų delegacija, vadovaujama aplinkos ministro K. Navicko dalyvavo JT Aukšto lygio politiniame forume (HLPF) dėl darnaus vystymosi, kuriame apžvelgta pasiekta pažanga, įgyvendinant naująją Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 metų. Savanoriškas nacionalines ataskaitas apie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą pristatė 43 JT valstybės, taip pat ir 10 ES valstybių narių. Lietuva savanorišką nacionalinę ataskaitą HLPF pristatys 2018 m. liepos mėn. Ši ataskaita apžvelgs, kaip Lietuva įgyvendina darnaus vystymosi tikslus Lietuvoje ir kaip prisideda prie šių tikslų įgyvendinimo paramą gaunančiose šalyse.
Svarbiausi susitikimai ir renginiai Lietuvoje finansuoti iš vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų
Kovo 2 d. vyko URM Vystomojo bendradarbiavimo departamento susitikimas su Lietuvos verslo asociacijų atstovais, kurio metu aptartos Lietuvos verslo didesnio įsitraukimo į vystomąjį bendradarbiavimą galimybės: verslą vienijančių organizacijų įtraukimas į Nacionalinės vystomojo bendradarbiavimo komisijos sudėtį, URM vystomojo bendradarbiavimo iniciatyvos su verslą vienijančiomis organizacijomis 2017 m., Lietuvos verslo bendradarbiavimas su paramą gaunančiomis valstybėmis 2016-2017 m.
Balandžio 27 d. organizuotas išplėstinis Nacionalinės vystomojo bendradarbiavimo komisijos posėdis, kuriame dalyvavo daugiau nei 40 Lietuvos valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir verslo asociacijų atstovai. Renginio metu aptarta Lietuvos parama vystymuisi 2016 metais, tarpinstitucinio vystomojo bendradarbiavimo veiklos plano 2018-2020 m. projektas, dalyvavimo ES Dvynių programoje nauda ir aktyvesnio įsitraukimo galimybės, pasikeitimai vystomojo bendradarbiavimo teisinėje bazėje.
Vystomojo bendradarbiavimo departamentas prisidėjo rengiant gegužės 24 d. Vilniuje vykusią tarptautinę konferenciją „ICT4D Afrikoje: finansinės technologijos ir geresnis finansinių paslaugų prieinamumas", pakviesdamas Europos Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktorato atstovą pristatyti privataus sektoriaus įsitraukimo į vystomąjį bendradarbiavimą galimybes ir Europos išorės investicijų planą. Papildomai Lietuvos verslą vienijančių organizacijų atstovams buvo surengta diskusija „Privataus sektoriaus vaidmuo ir galimybės ES vystomajame bendradarbiavime“.
Spalio 18 d. URM kartu su CPVA organizavo mokymus potencialiems vystomojo bendradarbiavimo projektų vykdytojams, kurio metu pristatyti techniniai vystomojo bendradarbiavimo projektų paraiškų ir koncepcijų teikimo aspektai.
Lapkričio 14 d. organizuotas Nacionalinės vystomojo bendradarbiavimo komisijos posėdis, kurio metu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovės pristatė EBPO vaidmenį įgyvendinant JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 metų ir politikos suderinamumo vystymusi svarbą siekiant darnaus vystymosi tikslų. Posėdžio metu Komisija aptarė preliminarius Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo veiklos 2017 metais rezultatus ir prioritetus 2018 metams.
Lapkričio 14 d. surengtas susitikimas su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atstovais, skirtas oficialios paramos vystymuisi apskaitos klausimams. Susitikimo metu Lietuvos institucijų ir įstaigų atstovai turėjo galimybę susipažinti su OPV apskaitos metodika ir jos naujovėmis, praktiniais OPV apskaitos pavyzdžiais, kitomis šios srities aktualijomis.
Lapkričio 17 d. Vilniuje kartu su Švedijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (SIDA) surengta EHU donorų konferencija bei EHU 25-čio minėjimas. Donorų konferencijos metu tarptautiniams donorams pristatytos Universiteto veiklos aktualijos, įvertintos Universitete atliktos reformos, ypač strateginio valdymo bei mokslinių tyrimų srityse, Universiteto strateginio veiklos plano 2016 – 2021 vykdymas, aptartos galimybės pritraukti naujų donorų. EHU 25-čio minėjimo metu, kuriame dalyvavo Švedijos Riksdago Pirmininkas Urban Ahlin, buvęs Europos Parlamento pirmininkas Hans-Gert Pottering, ES VN diplomatinių atstovybių Minske ir Vilniuje vadovai, buvo aptarta Universiteto raida nuo įsteigimo 1992 m. Minske ir jo reikšmė Baltarusijos visuomenei.
Gruodžio 4 d. Užsienio reikalų ministerijoje įvyko metinė Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo konferencija, kurios tema 2017 m. – „Partnerysčių stiprinimas įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 metų“. Konferencijoje vystomojo bendradarbiavimo projektų vykdytojai pasidalino patirtimi, sėkmės istorijomis ir įžvalgomis įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo projektus, ypatingą dėmesį skiriant 17-am darnaus vystymosi tikslui, kuriuo siekiama atgaivinti pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę.
Siekdama sustiprinti šalims partnerėms teikiamos paramos koordinavimą ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, 2017 m. gruodžio 4 d. URM organizavo apskritojo stalo diskusijas su Armėnijai, Azerbaidžanui, Baltarusijai, Gruzijai, Moldovai, Ukrainai ir migracijos kilmės ir tranzito šalims paramą teikiančių valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Diskusijų metu aptarti paramos šioms šalims poreikiai, pasidalyta projektų įgyvendinimo patirtimi, pristatyti planai dėl būsimų iniciatyvų. Renginyje taip pat dalyvavo Lietuvos atstovybių, vykdančių vystomojo bendradarbiavimo veiklą, darbuotojai.
UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJOS
VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO IR PARAMOS DEMOKRATIJAI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2016 METŲ ATASKAITA
Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programa (toliau – VBPDP) – sudedamoji Lietuvos oficialios paramos vystymuisi (toliau – OPV) dalis. OPV – tai iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojama parama ir humanitarinė pagalba besivystančioms valstybėms ir teritorijoms. Preliminariais duomenimis 2016 m. Lietuvos OPV sudarė 52,1 mln. eurų t.y. 0,14 % bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP).
Įvadas
Užsienio reikalų ministerija (toliau – URM) 2016 m. siekė užtikrinti nepertraukiamą ir veiksmingą Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo veiklą, stiprinti Lietuvos, kaip atsakingos ir patikimos valstybės donorės, vaidmenį regione, Europos Sąjungoje (toliau – ES), Jungtinėse Tautose, tarptautinėje bendruomenėje ir paramą gaunančiose valstybėse.
URM, kaip vystomojo bendradarbiavimo koordinatorė, 2016 m. didelį dėmesį skyrė OPV didinimo klausimui, siekdama, kad ilgalaikėje perspektyvoje OPV atitiktų Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus – iki 2030 metų OPV skirti ne mažiau nei 0,33 proc. BNP. URM iniciatyva klausimas buvo svarstytas 2016 m. sausio 25 d. Vyriausybės pasitarime. Jame aptarti konkretūs URM pasiūlymai dėl Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo ir koordinavimo tobulinimo. Vyriausybės pasitarime buvo nutarta pavesti (protokolas Nr. 6) ministerijoms planuojant tarptautinio bendradarbiavimo veiklas įvertinti galimybes didesnį dėmesį skirti Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo 2014–2016 metų politikos krypčių numatytoms veikloms ir geografiniams regionams. URM pavesta iki 2016 m. balandžio 30 d. parengti Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo pakeitimo projektą. Taip pat pritarta nuostatai, kad tikslinga sustiprinti tarpinstitucinį vystomojo bendradarbiavimo veiklos koordinavimą ir iki 2016 m. gegužės 20 d. parengti tarpinstitucinį vystomojo bendradarbiavimo 2017–2019 metų planą.
Įgyvendindama šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimus, URM:
OPV klausimas buvo svarstytas ir Nacionalinės vystomojo bendradarbiavimo komisijos posėdžiuose, vykusiuose 2016 m. balandžio 22 d. ir lapkričio 16 d., kurių metu Lietuvos institucijos buvo kviečiamos aktyviau ieškoti galimybių įsitraukti ir plėsti vystomojo bendradarbiavimo veiklą, didinti lėšas vystomajam bendradarbiavimui, taip pat tobulinti šiai veiklai išleistų lėšų apskaitą, ypač atsižvelgiant į Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus.
Lėšos ir veikla
Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programai finansuoti iš URM patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų buvo skirta 7731,0 tūkst. eurų, panaudoti asignavimai sudarė 7716,4 tūkst. eurų.
Paskirtis |
Lėšos, tūkst. eurų |
Įnašas į Europos plėtros fondą |
5700,2 |
Savanoriškos įmokos į daugiašalius fondus |
486,5 |
Mokesčiams tarptautinėms organizacijoms sumokėti |
26,0 |
Projektams |
1080,4 |
Humanitarinei pagalbai |
300,0 |
Dalyvauti ES, JT ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje ir programos monitoringui |
104,8 |
Kitoms vystomojo bendradarbiavimo veikloms (renginiams, parodoms, spaudiniams, kt.) |
18,5 |
Iš viso VBPDP |
7716,4 |
Daugiašalė parama vystymuisi
Vykdydama tarptautinius įsipareigojimus ir siekdama Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo matomumo tarptautinėje arenoje, URM daugiašalę paramą vystymuisi teikė per privalomus ir savanoriškus įnašus ir įmokas į vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdančius ar koordinuojančius fondus ir tarptautines organizacijas. 2016 m. Lietuva iš VBPDP skyrė 5,7 mln. eurų įmokai į Europos plėtros fondą, kurio lėšos yra naudojamos ES vystomojo bendradarbiavimo politikai su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalimis įgyvendinti. Lietuva, dalyvaudama minėto fondo veikloje, rėmė skurdžiausias pasaulio valstybes.
2016 m. į kitus vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdančius fondus sumokėta 486,5 tūkst. eurų savanoriškų įnašų ir taip prisidėta prie tarptautinės veiklos vystomojo bendradarbiavimo srityje.
Savanoriški įnašai |
486,5 tūkst. eurų |
SIDA programa, skirta paramai EHU |
250,0 |
Černobylio apsauginio sarkofago fondas |
30,0 |
Europos paramos demokratijai fondas (European Endowment for Democracy) |
25,0 |
Anna Lindh fondas |
25,0 |
Azijos ir Europos fondas |
20,0 |
ESBO speciali stebėjimo misija |
20,0 |
Europos Tarybos Ukrainos veiksmų plano įgyvendinimas 2015–2017 m. |
20,0 |
EBPO projektas dėl paramos Ukrainai antikorupcijos srityje |
20,0 |
JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro veikla Ukrainoje |
20,0 |
ESBO projektų Ukrainoje biuras |
15,0 |
ES Patikos fondas Kolumbijai |
12,0 |
UNESCO Tarptautinės komunikacijos vystymo programa |
10,0 |
JT Globalus moterų, taikos ir saugumo darbotvarkės įgyvendinimo instrumentas |
10,0 |
Fondas „Gyvenimo linija" (The Lifeline Embattled CSO Assistance Fund) |
9,5 |
Dvišalė parama vystymuisi
VBPDP lėšomis 2016 m. įgyvendinti 86 vystomojo bendradarbiavimo projektai (iš jų 68 dvišaliai, 11 regioniniai, 7 visuomenės informavimo), kurių vertė beveik 1,1 mln. eurų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo 2014–2016 metų politikos kryptimis, Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo prioritetas 2016 m. buvo Rytų partnerystės valstybės: Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina. Ypatingas dėmesys skirtas Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai, kur Lietuva teikė paramą įgyvendindama dvišalius projektus, skatinančius politinę ir ekonominę integraciją su ES, socialines ir ekonomines reformas. Lietuvos ekspertai 2016 m. ir toliau konsultavo ir teikė techninę pagalbą, padėdami tinkamai pasirengti įgyvendinti ES asociacijos susitarimus su Ukraina, Moldova ir Gruzija.
Pažymėtinas Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, akredituotų valstybėse partnerėse, indėlis į Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimą: jos ne tik koordinavo 35 vystomojo bendradarbiavimo projektus, bet ir padėjo identifikuoti paramą gaunančių valstybių poreikius, aktyviai įsitraukė į partnerių paiešką, prisidėjo prie donorų veiklos koordinavimo.
Atsižvelgdama į Ukrainos poreikius, Lietuva sėkmingai tęsė gerosios patirties perdavimą partneriams Ukrainoje. 2016 m. glaudžiai bendradarbiauta siekiant stiprinti Ukrainos valstybės institucijų ir specialistų gebėjimus, prisidėti prie ES asociacijos susitarimo su Ukraina ir su tuo susijusių reformų įgyvendinimo, ypač muitinės veiklos, sveikatos apsaugos, švietimo, registrų, standartizacijos, teisingumo, žemės ūkio, energetikos srityse. Didelis dėmesys skirtas pilietinei visuomenei ir regioninei žiniasklaidai stiprinti, parama teikta priverstinai perkeltiems ar gyvenamosios vietos netekusiems asmenims ir kitiems nuo Rusijos karinės agresijos Rytų Ukrainoje nukentėjusiems gyventojams. Iš viso Ukrainoje įgyvendinta 19 dvišalių projektų, taip pat parama teikta per 9 regioninius projektus institucinių gebėjimų stiprinimo, istorinio ir kultūros paveldo puoselėjimo, teisinio sektoriaus reformų ir paramos jauniesiems lyderiams srityse. VBPDP lėšomis prisidėta prie 15 Rytų Ukrainos mokyklų vaikų mokymosi sąlygų gerinimo ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimo, daugiau kaip 100 iš Rytų Ukrainos viduje perkeltų vaikų suteikta individuali ar grupinė psichologinė pagalba; Lietuvos ekspertų žinios ir patirtis buvo perduotos Ukrainos nacionalinių registrų, standartizacijos tarnybos, psichikos sveikatos centrų darbuotojams, daugiau kaip 300 moterų iš Rytų Ukrainos, Moldovos, Armėnijos ir Gruzijos buvo suteikta žinių apie smulkaus verslo sukūrimo galimybes. Paminėtinas bendras Lietuvos ir Švedijos projektas dėl paramos švietimo įstaigoms Rytų Ukrainoje. 2015 m. lapkričio mėn. Lietuvos ir Švedijos užsienio reikalų ministrams Kijeve pasirašius memorandumą dėl paramos švietimo įstaigoms Rytų Ukrainoje, buvo sutarta įgyvendinti mokinių mainus, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą ir mokymosi sąlygų gerinimą Rytų Ukrainos mokyklose. Pagal šį memorandumą 2016 m. buvo įgyvendinti 2 projektai: 70 Luhansko ir Donecko sričių vaikų lankėsi Lietuvoje ir Švedijoje, daugiau kaip 100 minėtų sričių mokytojų ir mokyklos administracijos atstovų tobulino kvalifikaciją, 8 Rytų Ukrainos mokyklose pagerintos mokymosi sąlygos, didžiausias dėmesys skirtas interneto ryšiui gerinti. Bendradarbiavimas su Švedijos institutu bus tęsiamas ir 2017 metais 2016 m. lapkričio 29 d. pasirašyto naujo URM memorandumo su Švedijos institutu pagrindu.
URM atliko Lietuvos institucijų ir nevyriausybinių organizacijų Ukrainai teikiamos paramos koordinatoriaus vaidmenį įvertindama realius paramos Ukrainai poreikius, teikdama humanitarinę pagalbą, organizuodama Lietuvos ekspertų delegavimą, mokinių iš Ukrainos mokymą Lietuvoje ir nuolat palaikydama kontaktus su partneriais Ukrainoje.
Atsižvelgiant į Gruzijos ir Moldovos poreikius, nustatytus bendradarbiaujant su šiose šalyse akredituotomis Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis, šalių partnerių institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, 2016 m. VBPDP lėšomis URM finansavo 12-os dvišalių ir 7 regioninių projektų įgyvendinimą Gruzijoje administracinių ir institucinių gebėjimų stiprinimo žemės ūkio, medicinos ir muitinės, moterų socialinio ir ekonominio savarankiškumo skatinimo, turizmo vystymo, gamtos apsaugos, visuomenės informavimo apie eurointegracinius procesus ir asociacijos susitarimo su ES teikiamas galimybes regionų vystymui, jaunimo pilietiškumo ugdymo srityse.
Moldovos Respublikoje buvo įgyvendinti 12 dvišalių ir 8 regioniniai projektai administracinių ir institucinių gebėjimų stiprinimo muitinės, kovos su korupcija, civilinės saugos ir veterinarijos, regionų ir pilietinės visuomenės stiprinimo, eurointegracinių procesų skatinimo ir švietimo srityse.
Baltarusijoje 2016 m. skirtas dėmesys iniciatyvoms, orientuotoms į atviros pilietinės visuomenės kūrimą, įgyvendinti projektai, skirti bendro istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimui, pilietinės visuomenės ir jaunimo iniciatyvų stiprinimui, nepriklausomoms visuomenės informavimo priemonėms ir švietimui. 2016 m. Baltarusijoje buvo įgyvendinti 18 dvišalių ir 5 regioniniai projektai.
2016 m. išlaikyta nuosekli parama Europos humanitariniam universitetui (toliau – EHU) – išskirtiniam paramos demokratijai projektui – siekiančiam ugdyti kritiškai mąstančias, kūrybingas ir atsakingas asmenybes, kurios prisidėtų prie demokratiškos Baltarusijos visuomenės kūrimo, Europos ryšių su Baltarusija ir kitomis Rytų kaimynystės šalimis stiprinimo. EHU įgyvendino reformas, siekdamas stiprinti universitetą, grąžinti stabilumą ir užtikrinti jo tolesnį sėkmingą veikimą: buvo paskirtas laikinasis rektorius, suformuota nauja valdančioji taryba. Darbą baigus Šiaurės Ministrų Tarybos įsteigtam EHU patikos fondui, intensyviomis URM pastangomis EHU donorų paramos koordinavimą perėmė Švedijos tarptautinė vystomojo bendradarbiavimo agentūra (toliau – SIDA). 2016 m. URM ir SIDA pasirašė Susitarimą dėl deleguotojo bendradarbiavimo, susijusio su parama EHU, kuris apibrėžia donorų bendradarbiavimą su SIDA, teikiant paramą šiam universitetui, ir suteikia galimybę donorams toliau teikti paramą EHU. Šio susitarimo pagrindu skirtas URM 400 tūkst. eurų įnašas paramai EHU teikti (per SIDA) 2016–2017 m., iš jų 250 tūkst. eurų skiriama 2016 m., 150 tūkst. eurų – 2017 m. Be to, 2016 m. EHU remtas ir išduodant nemokamas vizas Baltarusijos piliečiams, atvykstantiems į EHU stojamuosius egzaminus, konferencijas, susitikimus, studentų ir akademinių padalinių renginius.
Teikiant paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei, URM tęsė bendradarbiavimą su Vilniuje reziduojančiomis tarptautinių organizacijų, remiančių demokratinius procesus Baltarusijoje, atstovybėmis („Freedom House“, „Baryso Zvozskau Baltarusijos žmogaus teisių namai" ir kt.): šių organizacijų Vilniuje vykdomų projektų dalyviams buvo išduodamos nemokamos vizos.
Lietuvos Respublikos ambasada Armėnijoje 2016 m. įgyvendino 3 projektus, o Lietuvos Respublikos ambasada Azerbaidžane - 2 projektus, skirtus pilietinei visuomenei stiprinti ir socialinei atskirčiai mažinti.
ES Rytų partnerystės valstybėse 2016 m. įgyvendinta 11 regioninių projektų, kuriais buvo skatinamas moterų socialinis ir ekonominis aktyvumas, stiprinti institucijų administraciniai gebėjimai, skatinti eurointegraciniai procesai, taip pat teikta parama istorinio ir kultūros paveldo puoselėjimo ir teisinio sektoriaus reformų srityje. VBPDP lėšomis finansuota ir Kijevo leidyklos „Baltija druk“ ukrainiečių kalba išleista istorinė knyga „Kunigaikščiai Višnioveckiai“ pelnė 2016-ųjų „Metų knygos“ titulą Ukrainoje. Istorinę studiją bendrai parengė Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos istorikai.
Siekdama sustiprinti šalims partnerėms teikiamos paramos koordinavimą ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, 2016 m. gruodžio 6 d. URM organizavo apskritojo stalo diskusijas su Baltarusijai, Gruzijai, Moldovai, Ukrainai ir migracijos kilmės ir tranzito šalims paramą teikiančių valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, per kurias buvo aptarti paramos šioms šalims poreikiai, pasidalyta projektų įgyvendinimo patirtimi, pristatyti planai dėl būsimų iniciatyvų.
Siekiant identifikuoti paramą gaunančių valstybių poreikius, sustiprinti valstybėse partnerėse įgyvendinamų veiklų koordinavimą su kitais šalyse dirbančiais donorais ir įvertinti įgyvendinamų projektų tvarumą ir tęstinumą, 2016 metais buvo organizuoti URM darbuotojų vizitai į Baltarusiją, Gruziją, Moldovą ir Ukrainą. Vizitų metu vyko susitikimai su šiose šalyse dirbančiais tarptautiniais donorais, nevyriausybinių organizacijų, pilietinės visuomenės atstovais, projektų vykdytojais ir dalyviais.
VBPDP lėšomis buvo finansuoti 2 vystomojo bendradarbiavimo projektai migracijos kilmės ir tranzito šalyse: 1 projektas Palestinoje socialinės rūpybos srityje ir 1 projektas Jordanijoje. Įgyvendinant šį projektą buvo parengtos išvados ir rekomendacijos dėl bendradarbiavimo teikiant paramą regione krypčių.
Moterų teisės ir lygios galimybės
Vystomojo bendradarbiavimo veiklomis 2016 m. siekta prisidėti prie žmogaus teisių stiprinimo, moterų ir vyrų lygybės skatinimo ES Rytų partnerystės šalyse. Iš VBPDP lėšų buvo įgyvendinti 4 projektai (dvišaliai – Armėnijoje, Gruzijoje ir Ukrainoje, regioninis – Baltarusijoje, Moldovoje ir Ukrainoje), kuriais siekta stiprinti lyčių lygybės srityje veikiančių organizacijų gebėjimus, didinti moterų socialinį aktyvumą, verslumą ir ekonominį įgalinimą.
2016 m. buvo tęsiamas bendradarbiavimas su UN Women: skirtas savanoriškas 10 tūkst. eurų įnašas humanitarinei pagalbai Jungtinių Tautų globaliam moterų, taikos ir saugumo darbotvarkės įgyvendinimo ir humanitarinės veiklos instrumentui teikti.
Buvo tęsiamas bendradarbiavimas su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau - EBPO) Paramos vystymuisi komiteto lyčių lygybės tinklu (stebėtojo teisėmis, nuo 2014 m.). Taip pat bendradarbiauta su ES Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generaliniu direktoratu: jam pateikta pirmoji metinė naujojo Lyčių lygybės veiksmų plano vystomajame bendradarbiavime įgyvendinimo ataskaita.
Humanitarinė pagalba
Lietuva humanitarinei pagalbai 2016 m. skyrė 933,1 tūkst. eurų (iš VBPDP – 300,0 tūkst. eurų, iš Vyriausybės rezervo fondo – 552,8 tūkst. eurų, kitų Lietuvos Respublikos institucijų biudžeto – 80,3 tūkst. eurų).
Humanitarinė pagalba 2016 metais (iš viso) |
933,1 tūkst. eurų |
Humanitarinė pagalba 2016 metais (VBPDP) |
300.0 tūkst. eurų |
JT Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR) humanitarinei pagalbai Sirijos pabėgėliams Turkijoje |
20,0 |
JT Vaikų fondui (UNICEF) humanitarinei pagalbai Sirijai |
50,0 |
Pasaulio sveikatos organizacijai (WHO) integruotoms ir skubioms sveikatos ir mitybos paslaugoms nukentėjusiems Ukrainos gyventojams |
25,0 |
Jungtinių Tautų Vaikų fondui (UNICEF) Ukrainos vaikų švietimui minų rizikos išvengimo klausimais |
25,0 |
Jungtinių Tautų lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padaliniui (UN Women) nukentėjusiems nuo tropinio ciklono Fidžyje |
10,0 |
Ekvadoro Vyriausybei nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo Ekvadore |
10,0 |
Pasaulinei maisto programai (WFP) nukentėjusiems nuo meteorologinio reiškinio El Ninjo Malavyje |
10,0 |
Jungtinių Tautų Pasaulinei maisto programai (WFP) nukentėjusiems nuo tropinio ciklono Šri Lankoje |
10,0 |
JT Vaikų fondui (UNICEF) humanitarinei pagalbai Irakui |
40,0 |
Pasaulinei maisto programai (WFP) humanitarinei pagalbai Maliui |
10,0 |
Makedonijos Respublikos vyriausybei nukentėjusiems nuo potvynių Makedonijos Respublikoje |
10,0 |
JT Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR) humanitarinei pagalbai Afganistanui |
30,0 |
Jungtinių Tautų Paramos ir darbo agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) |
20,0 |
Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (ICRC) humanitarinei pagalbai Ukrainoje |
20,0 |
Pasaulio maisto programai (WFP) humanitarinei pagalbai nukentėjusiems nuo uragano Haityje |
10,0 |
Humanitarinė pagalba 2016 metais (iš Vyriausybės rezervo fondo) |
552,8 tūkst. eurų |
Sveikatos apsaugos ministerijos lėšos humanitarinei pagalbai Ukrainai teikti (antivirusinių vaistų siunta) |
409,6 |
Švietimo ir mokslo ministerijos lėšos paramai Ukrainai (15 vaikų ir 1 lydinčio mokytojo, nukentėjusių nuo neramumų Ukrainoje, ugdymo ir gyvenimo išlaidoms Lietuvoje 2016-2017 mokslo metams padengti) |
40,7 |
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM civilinės saugos tarptautinės pagalbos siunta pabėgėlių krizei Graikijos Respublikoje spręsti |
61,8 |
Sveikatos apsaugos ministerijos lėšos nukentėjusių ukrainiečių gydymo ir reabilitacijos paslaugų išlaidoms Lietuvos gydymo įstaigose padengti |
13,6 |
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM ir ūkio ministerijos civilinės saugos tarptautinės pagalbos siunta pabėgėlių krizei Bulgarijos Respublikoje |
27,1 |
Humanitarinė pagalba 2016 metais (iš LR institucijų biudžeto) |
80,3 tūkst. eurų |
Švietimo ir mokslo ministerijos lėšos paramai Ukrainai (15 vaikų ir 1 lydinčio mokytojo, nukentėjusių nuo neramumų Ukrainoje, ugdymo ir gyvenimo išlaidoms Lietuvoje 2015-2016 mokslo metams padengti) |
80,3 |
Dvynių ir TAIEX programos
2016 m. didėjo Lietuvos aktyvumas perduodant ekspertinę paramą šalims paramos gavėjoms per ES Dvynių programą (EK finansuojama Dvynių programa remia skirtingų šalių giminingų institucijų bendradarbiavimą). 2016 m. dalyvaujant Lietuvos institucijoms pateikta 30 projektinių paraiškų, laimėti 18 projektų, kurių vertė 19,6 mln. eurų. Pažymėtina, kad nuo 2004 m. iki šiol Lietuva yra laimėjusi 78 ES Dvynių projektus, kurių bendra vertė – 68 mln. eurų. Europos Komisijos 2013–2015 metų duomenimis, vertinant visų 28 ES valstybių narių dalyvavimą ES Dvynių programoje, Lietuva yra tarp 5 aktyviausių (po tokių šalių kaip Prancūzija, Vokietija, Ispanija ir Austrija), aplenkusi didžiąją daugumą senųjų narių ir pirmaujanti tarp po 2004 m. įstojusių į ES valstybių narių.
Per ES Dvynių programą Lietuvos institucijos 2016 m. išplėtė bendradarbiavimą su Kroatija 5 naujuose projektuose (SIRENE sistemos diegimo; Centrinės finansų ir sutarčių agentūros, kaip antro lygio tarpinės institucijos, gebėjimų stiprinimo; Vidaus reikalų ministerijos gebėjimų gerinimo tvarkant daktiloskopinius duomenis; kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija bei teismo medicinos ekspertizės srityse), su Ukraina – 4 projektuose (sienų valdymo strategija; geležinkelio infrastruktūros gerinimas; Ombudsmeno institucijos stiprinimas; augalininkystė), 2 projektuose su Makedonija (ES fondų valdymas, vandens valdymo tobulinimas), Moldova (vaistų ir medicinos prietaisų agentūros stiprinimas, parama maisto saugumo tarnybai), ir Azerbaidžanu (valstybės tarnybos reforma, darbo rinkos stiprinimas) ir po 1 projektą Gruzijoje (miškų valdymas), Albanijoje (vartotojų apsaugos stiprinimas) ir Serbijoje (atliekų tvarkymas).
2016 m. augo Lietuvos ekspertų dalyvavimas ir ES TAIEX programoje. Vilniuje surengti 8 mokomieji vizitai delegacijoms iš Makedonijos (3 delegacijos), Ukrainos ir Kosovo (po 2 delegacijas), Juodkalnijos (1 delegacija). Lietuvos ekspertai dalyvavo 45 TAIEX seminaruose/konferencijose/ekspertų misijose šalyse naudos gavėjose (daugiausiai Ukrainoje (10 ekspertų), taip pat Kosove (5 ekspertai), Serbijoje (4 ekspertai), kitose Rytų kaimynystės ir į ES stojančiose šalyse.
Svarbu pažymėti, kad įgyvendindami ES Dvynių projektus ir dalyvaudami ES TAIEX programoje ne tik perteikiame reformų patirtį, bet ir didiname savo šalies matomumą šalyse partnerėse ir tarp kitų donorų.
Siekiant kuo efektyviau valdyti sukauptus Lietuvos ekspertų, galinčių dalyvauti ES ir kitų tarptautinių donorų finansuojamuose projektuose, duomenis, 2016 m. buvo parengtas ir užsienio reikalų ministro įsakymu patvirtintas Vystomojo bendradarbiavimo veikloje dalyvaujančių ekspertų sąrašo sudarymo ir naudojimo tvarkos aprašas, kurio pagrindu buvo tobulinami techniniai duomenų bazės parametrai, tikslinami ekspertų duomenys.
Visuomenės informavimas
Siekiant informuoti Lietuvos visuomenę apie vystomąjį bendradarbiavimą, 2016 m. įgyvendinti 7 visuomenės informavimo projektai. 2016 m. didelis dėmesys skirtas 2015 m. patvirtintai JT Darnaus vystymosi darbotvarkei iki 2030 metų viešinti. Per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat kino teatruose buvo transliuojami Jungtinių Tautų parengti vaizdo klipai, pristatantys Darnaus vystymosi tikslus. Pradėtas įgyvendinti trimetis visuomenės informavimo projektas, finansuojamas VBPDP lėšomis, kuriuo siekiama informuoti visuomenę apie Lietuvos ir kitų pasaulio šalių įsipareigojimus įgyvendinti Darnaus vystymosi tikslus ir Lietuvos piliečių galimybes prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo. Rugsėjo mėnesį bendradarbiaujant su Europos Komisija, Danijos tarptautinio vystymo agentūra (DANIDA) ir Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis organizuota atsakingos žiniasklaidos ir viešinimo kampanija „Gerosios pasaulio žinios“, kurios metu apie 130 savanorių Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose visuomenei pristatė viešinimo kampanijos laikraštį „Gerosios pasaulio žinios“ ir Darnaus vystymosi tikslus.
Didelio dėmesio sulaukė jubiliejinis 10-asis kino festivalis „Nepatogus kinas“, kurio globėjas šiemet buvo užsienio reikalų ministras L. Linkevičius – festivalio renginiuose vienuolikoje Lietuvos miestų apsilankė daugiau nei 12 tūkst. lankytojų. Siekiant paskatinti jaunimo domėjimąsi vystomuoju bendradarbiavimu, sukurtas 10 komiksų ciklas apie Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektus Afganistane, Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje. Komiksai viešinti portale delfi.lt, platinti kavinėse Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Lietuvos ir tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo aktualijos pristatytos Kauno ir Klaipėdos regionų gyventojams dienraščiuose „Kauno diena“ ir „Klaipėda“ lietuvių ir rusų kalba, taip pat skelbti straipsniai internete. Suteikta finansinė parama keturiems Vytauto Didžiojo universiteto studentams iš Ukrainos ir Gruzijos, kurie birželio mėnesį baigė „Tarptautinės politikos ir vystymo studijų“ programą anglų kalba ir įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį. 2016 m. baigtas įgyvendinti dvimetis globaliojo švietimo projektas, kurio tikslas – skatinti mokytojus domėtis vystomuoju bendradarbiavimu ir darniu vystymusi, integruoti šias žinias į įvairių dalykų ugdymo turinį ir mokyklos veiklos planą. Projekto metu organizuoti globaliojo švietimo mokymai ir konsultacijos mokytojams, edukacinės veiklos ir pamokos mokiniams, organizuota tiesioginio eterio diskusija apie globaliojo švietimo temų integravimo į dalykų mokymo turinį galimybes.
Nepaisant pastangų informuoti Lietuvos visuomenę, 2016 m. Lietuvos gyventojų apklausa apie užsienio politiką parodė, kad tik 40,2 proc. respondentų pritartų, kad Lietuva turėtų teikti paramą besivystančioms šalims ir taip prisidėtų prie tarptautinių pastangų mažinti skurdą ir migracijos srautus (2015 m. – 43,5 proc.), tik 3 proc. žino ir 11,9 proc. yra tekę girdėti apie Jungtinių Tautų vystymosi darbotvarkę iki 2030 metų. Tai rodo, kad būtina skirti daugiau dėmesio visuomenės informavimui apie darnaus pasaulio vystymosi procesus, apie vystomojo bendradarbiavimo tikslus, svarbą ir aktualijas ir skatinti kiekvieną visuomenės narį tapti aktyviu ir atsakingu pasaulio piliečiu.
Dalyvavimas ES ir globalios vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimo procese
URM atstovai 2016 m. aktyviai dalyvavo ES ir globalios vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos politikos formavimo procese ir rėmė tarptautinius veiksmus, siekiant mažinti skurdą pasaulyje ir plėtoti ilgalaikį ir darnų besivystančių šalių vystymąsi, prisidėjo prie tarptautinių pastangų sprendžiant humanitarines krizes.
2016 m. vyko 4 Užsienio reikalų tarybos (toliau – URT), skirtos vystomojo bendradarbiavimo klausimams. Vasario 1–2 d. neformalioje URT aptarti ES ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno regiono (toliau – AKR) šalių santykių po 2020 metų, migracijos ir vystymosi bei prekybos ir vystymosi klausimai. Gegužės 12 d. URT diskutuota apie Europos konsensuso dėl vystymosi atnaujinimą, bendrą programavimą, privataus sektoriaus vystymą. Rugsėjo 12 d. neformalioje URT buvo svarstomi saugumo ir vystymosi, migracijos ir vystymosi, ES bendradarbiavimo su vidutinio lygio pajamų šalimis ir ES bendradarbiavimo su AKR šalimis klausimai. Lapkričio 28 d. URT daugiausiai dėmesio skirta ES bendradarbiavimo su AKR šalimis, Europos konsensuso dėl vystymosi atnaujinimo ir migracijos ir vystymosi klausimams.
2016 m. URM atstovai aktyviai dalyvavo ir ekspertiniu lygmeniu: ES Tarybos Vystomojo bendradarbiavimo (CODEV), Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių (ACP), Humanitarinės pagalbos ir pagalbos maistu (COHAFA) darbo grupėse ir EK organizuotuose ekspertų susitikimuose vystomojo bendradarbiavimo klausimais. Pažymėtina šių ES dokumentų, priimtų 2016 metais, svarba siekiant didinti ES vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumą:
Europos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos parengti dokumentai:
ES Tarybos išvados:
ES Tarybos reglamentai ir sprendimai:
Lietuvos atstovai 2016 m. tęsė bendradarbiavimą su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) Paramos vystymuisi komitetu (angl. DAC), kurio darbe stebėtojo teisėmis dalyvauja jau nuo 2013 m. Po to, kai Lietuva buvo oficialiai pakviesta pradėti derybas dėl narystės EBPO (2015 m. birželis) ir prasidėjo pagrindinis mūsų šalies stojimo į šią organizaciją derybų etapas, URM teikė Lietuvos pozicijas ir dėl EBPO rekomendacijų vystomojo bendradarbiavimo klausimais. Lietuvos atstovai dalyvavo Paramos vystymuisi komiteto Lietuvai svarbių pakomitečių bei darbo grupių – Lyčių lygybės, Finansinės vystymosi statistikos, Valdymo, Paramos efektyvumo ir Veiklos vertinimo – veikloje. 2016 m. vasario 18–19 d. Lietuvos atstovai pirmą kartą dalyvavo EBPO Pagalbos vystymuisi komiteto aukšto rango pareigūnų, o spalio 10–11 d. – aukštesniojo rango pareigūnų susitikime. 2016 m. balandžio 26 d. Vilniuje organizuotas Lietuvos Respublikos Teisingumo, Užsienio reikalų, Ūkio ministerijų ir EBPO seminaras „Naujausios Lietuvos priemonės kovojant su tarptautiniu papirkinėjimu“, 2016 m. liepos 4–5 d. Vilniuje dalyvauta EBPO Aplinkos direktorato atstovų misijoje.
Gegužės 23–24 d. Stambule, Turkijoje vyko pirmasis Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-Muno inicijuotas pasaulio valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas, skirtas aktualiausiems šių dienų globaliems humanitariniams iššūkiams spręsti, kuriame Lietuvai atstovavo užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.
Liepos 18–20 d. Niujorke Aplinkos ir Užsienio reikalų ministerijų atstovai dalyvavo Jungtinių Tautų Aukšto lygio politiniame forume dėl darnaus vystymosi, kuriame apžvelgta pasiekta pažanga įgyvendinant naująją Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 metų, praėjus beveik metams po jos patvirtinimo. 22 Jungtinių Tautų valstybės narės pristatė savanoriškas ataskaitas. Ateityje tokią ataskaitą turės parengti ir Lietuva. Ši ataskaita turės apžvelgti ne tik kaip Lietuva įgyvendina darnaus vystymosi tikslus Lietuvoje, bet ir kaip prisideda prie šių tikslų įgyvendinimo paramą gaunančiose šalyse.
Rugsėjo 20–26 d. Niujorke vykusios 71-osios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos bendrųjų debatų tema buvo „Darnaus vystymosi tikslai: visuotinis postūmis pakeisti mūsų pasaulį“, kuriuose pasisakė Lietuvos Respublikos Prezidentė D.Grybauskaitė, o užsienio reikalų ministras L.Linkevičius pristatė Lietuvos poziciją įvairiuose teminiuose debatuose ir dvišaliuose susitikimuose.
2016 m. lapkričio 30–gruodžio 1 dienomis Nairobyje, Kenijoje vyko antrasis aukšto lygio susitikimas dėl Globalios partnerystės efektyviam vystomajam bendradarbiavimui, kuriame dalyvavo Lietuvos delegacija, vadovaujama užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo departamento direktorės V.Motulaitės. Susitikime V.Motulaitė pristatė Lietuvos patirtį siekiant darnaus vystymosi tikslų.
Renginiai vystomojo bendradarbiavimo klausimais Lietuvoje
Kovo 10 d. Vilniuje vyko URM kartu su Europos Komisija organizuota EHU aukšto lygio donorų konferencija, skirta universiteto 10-mečiui Lietuvoje paminėti, kurioje aptarta universiteto ateities vizija ir planai, siekis gerinti studijų kokybę, aktyviau bendradarbiauti su kitomis Lietuvos aukštojo mokslo įstaigomis, diskutuota EHU vaidmens šiandienos geopolitinių įvykių Rytų Europoje kontekste tema.
Balandžio 5 d. vyko URM Vystomojo bendradarbiavimo departamento susitikimas su vystomojo bendradarbiavimo nevyriausybinių organizacijų atstovais, kurio metu aptarti vystomojo bendradarbiavimo teisinio reglamentavimo tobulinimo ir bendradarbiavimo stiprinimo siekiant prisidėti prie Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo paramą gaunančiose šalyse klausimai.
Balandžio 12–13 d. URM kartu su Europos Komisija ir Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba Vilniuje surengė tarptautinę konferenciją TAIEX instrumento 20-mečiui pažymėti (90 dalyvių, 60 iš jų – svečiai iš užsienio).
Balandžio 14 d. vyko URM Vystomojo bendradarbiavimo departamento susitikimas su Lietuvos verslo asociacijų atstovais, kurio metu aptartos Lietuvos verslo didesnio įsitraukimo į vystomąjį bendradarbiavimą galimybės siekiant prisidėti prie Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo paramą gaunančiose šalyse.
Gegužės 24 d. URM organizavo susitikimą su vystomojo bendradarbiavimo projektų vykdytojais, kurio metu aptarti paramos teikimo iniciatyvų koordinavimo ir bendradarbiavimo klausimai bei techniniai projektų įgyvendinimo aspektai.
Birželio 14–17 d. vyko penktasis Lietuvos, Moldovos, Ukrainos ir Gruzijos teisininkų forumas Lietuvoje, kurį organizavo Nacionalinė teismų administracija, įgyvendindama URM VBPDP finansuotą projektą „Pagalba Moldovai, Ukrainai ir Gruzijai vykdant teisinio sektoriaus reformas". Forume aptartos aktualiausios šalių partnerių teisinių sistemų reformų problemos, pasidalyta gerąja Lietuvos patirtimi įgyvendinant teisingumo sektoriaus reformas, sustiprintas atitinkamų šių šalių institucijų bendradarbiavimas ir aptartos galimos bendradarbiavimo kryptys ateityje. Daugiausia dėmesio šių metų teisininkų forume skirta teisėjų savivaldos, etikos, profesionalumo klausimams.
Birželio 29–liepos 1 d. vyko Pasaulio baltarusių susitikimas, kuriame buvo pristatyta Baltarusijos menininkų darbų paroda, rodyti baltarusiški filmai, surengtas Baltarusijos grupės „Recha“ koncertas ir ekskursija „Baltarusių pėdsakais po Vilnių“. Taip pat vyko diskusijos su žymiausiais Baltarusijos istorijos ir kultūros žinovais iš Baltarusijos, Lietuvos ir kitų Europos valstybių apie bendrą Lietuvos - Baltarusijos praeitį, Baltarusijos europinę tapatybę ir šiuolaikinę kultūrą.
Liepos 1 d. Vilniuje vyko 9-oji kasmetinė EHU donorų asamblėja, kurią URM organizavo kartu su Švedijos tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo agentūra (SIDA). Asamblėjos metu SIDA pristatė EHU finansų audito ir valdymo efektyvumo vertinimą.
2016 m. rugsėjo–spalio mėnesį URM buvo organizuota paroda „Višnioveckiai – užmirštoji karališkoji giminė“. Joje pristatyti vystomojo bendradarbiavimo projekto „Ukraina, Baltarusija, Lietuva: tradicijos atmintis ir paveldo lobynas“ metu parengti kunigaikščių Višnioveckių portretai. Parodoje eksponuoti kunigaikščių portretai buvo perduoti Ukrainos miesto Višniovo muziejui ir tapo nuolatine jo ekspozicija.
Spalio 24–25 d. Vilniuje vyko Gruzijos, Moldovos, Ukrainos ir Lietuvos konstitucinių teismų teisėjų konferencija, kurioje aptartos šalyse partnerėse kylančios problemos konstitucinės justicijos institucijoms užtikrinant teisinės valstybės principų paisymą, pristatyta aktuali Lietuvos patirtis. Tarptautinę konstitucinių teismų teisėjų konferenciją organizavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas, įgyvendindamas projektą „Pagalba stiprinant Gruzijos, Moldovos Respublikos, Ukrainos konstitucinių teismų vaidmenį užtikrinant teisinės valstybės principų įgyvendinimą ir apsaugą“, finansuotą URM VBPDP lėšomis.
Spalio 27 d. Vilniuje vyko kasmetinis tarptautinis renginys „Belarus International Implementers Meeting“, kuriame buvo diskutuota paramos Baltarusijos pilietinei visuomenei, jos veiksmingumo, skaidrumo temomis, siekiant palankios demokratinėms permainoms Baltarusijoje aplinkos.
Gruodžio 6 d. URM organizavo Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo konferenciją „Darnaus vystymosi tikslai iki 2030 m.: Lietuvos indėlis ir atsakomybė“, kurioje vystomojo bendradarbiavimo projektų partneriai, valstybinių, savivaldos, ugdymo institucijų, žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų atstovai diskutavo apie naujuosius Darnaus vystymosi tikslus ir Lietuvos indėlį į jų įgyvendinimą šalyse partnerėse, aptarė Lietuvos įgyvendinamų vystomojo bendradarbiavimo projektų rezultatus, dalijosi patirtimi ir sėkmės istorijomis.
Parengė:
URM Vystomojo bendradarbiavimo departamentas