2022 m. vasario 24 d. prasidėjusi Rusijos plataus masto invazija ir trečius metus tęsiamas brutalus Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą sukėlė beprecedenčių kančių žmonėms ir padarė milžinišką žalą Ukrainos ekonomikai, infrastruktūrai, socialinei aplinkai ir gamtai. Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, daugiau kaip 14,6 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus. Dešimtys tūkstančių žmonių žuvo gindami savo šalį arba tapo Rusijos atakų aukomis. 2024 m. kovo mėn. duomenimis, tiesioginė žala Ukrainos infrastruktūrai ir pastatams viršijo 152 mlrd. JAV dol., bendri atstatymo ir ekonomikos atsigavimo kaštai – sudarė 524 mlrd. JAV dol. (506 mrld. Eur). 2024 m. vasario mėn. duomenimis, minų ir kitų sprogstamųjų užtaisų yra 156 tūkst. kv. km., arba 25 proc. Ukrainos teritorijos. Nepaisydama sudėtingos situacijos, Ukraina yra pasiryžusi nugalėti agresorę ir atkurti šalį.
Lietuva tvirtai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat ir Ukrainos pasirinktą kelią į visateisę ES ir NATO narystę. Ukrainos pergalė, tvarus šalies vystymasis ir euroatlantinė integracija yra Lietuvos nacionalinis interesas, todėl Lietuva ne tik teikia Ukrainai karinę paramą, bet ir prisideda prie jos atstatymo, atsigavimo ir reformų, įgalinančių kurti laisvą, atsparią ir klestinčią valstybę, įgyvendinimo.
Ukraina yra viena iš svarbiausių Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo šalių partnerių pastaruosius dvidešimt metų. Per šį laikotarpį Lietuva yra įgyvendinusi beveik 300 dvišalių ir regioninių projektų. Didžioji dalis iki karo įgyvendintų projektų buvo skirta instituciniams gebėjimams stiprinti ir teikti paramą demokratiniams procesams, nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios susitelkta ir į būtinosios infrastruktūros atstatymą ir plėtrą. Lietuva buvo viena pirmųjų šalių, dar 2022 m. rugpjūtį pradėjusi švietimo įstaigų atstatymo ir slėptuvių jose įrengimo projektus. Taip pat turime sukaupę sėkmingą ES programų, tokių kaip Europos taikos priemonės, išminavimas, parama viešųjų finansų valdymo srityje, įgyvendinimo patirtį.
2026 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Lietuvos tarptautinių partnerysčių strateginėms gairėms 2026 - 2030 metams, kurios apibrėžia Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir tarptautinių partnerysčių kryptį artimiausiam penkerių metų laikotarpiui. Vyriausybės patvirtintos gairės atspindi tvirtą politinį apsisprendimą dėl aktyvesnio Lietuvos vaidmens sparčiai kintančioje geopolitinėje aplinkoje, reaguojant į globalius iššūkius - mažėjantį finansavimą vystymuisi, augantį poreikį efektyviau išnaudoti turimus finansinius išteklius ir stiprinti šalių partnerių atsparumą. Lietuva, kaip šalis donorė, orientuojasi į specializaciją ir sprendimų išplečiamumą. Didžiausias dėmesys yra skiriamas veiklai tose srityse, kuriose Lietuva turi didžiausią kompetenciją ir kur jos patirtis gali būti efektyviai pritaikyta kartu su Europos Sąjunga, tarptautinėmis finansų institucijomis ir kitais donorais. Ukraina Lietuvai išlieka svarbiausiu prioritetu - parama jai teikiama remiantis Lietuvos įsitraukimo į Ukrainos atstatymą ir atkūrimą gairėmis - Lietuvos įsitraukimo į Ukrainos atstatymą ir atsigavimą gaires 2024-2027 m. (Priedai). Jų tikslas - užtikrinti efektyvų ir nuoseklų Lietuvos institucijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą į Ukrainos atstatymą ir atsigavimą, įvardijant prioritetines sritis ir planuojamus veikimo būdus.
Pagrindiniai veikimo principai
|
Ukrainos poreikių ir Lietuvos pridėtinės vertės sinergija – veikiame ten, kur labiausiai reikia ir kur dėl turimos patirties, įdirbio, kompetencijosir (ar) (politinio) angažuotumo turime ką pasiūlyti.
Specializacija ir išplečiamumas (angl. scalability) – išteklius ir energiją skirsime veikloms, turinčioms tęstinumo, kartotinumo ir plėtros potencialą. Rinkdamiesi, ką ir kaip finansuoti, prioritetą teikiame tokioms iniciatyvoms, kurios turi galimybę augti, pritraukti tarptautinį finansavimą ir partnerių, bei atitinka teigiamo poveikio investavimo principą.
Įgalinantys projektai ir bendra kūryba (angl. co-creation) – prioritetą skiriame projektams, kurie suteikia įrankių, įgūdžių, žinių ir išteklių, reikalingų ilgalaikei ir tvariai valstybės pažangai. Skatiname Lietuvos ir Ukrainos institucijų ir organizacijų bendrą veiklą, siekiant sukurti inovatyvius sprendimus ir veikimo būdus.
Partnerystės ir tarptautiškumas – teikiame prioritetą projektams, kuriuose pilietinės visuomenės organizacijų, verslo ar tarptautinių donorų pritraukimas leidžia sukurti didesnę pridėtinę vertę ir sustiprinti praktinį poveikį.
Prioritetinės kryptys Ukrainos atstatyme ir atsigavime
|