Projekto tikslas - stiprinant Nacionalinės vystomojo bendradarbiavimo komisijos bei Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo vaidmenį, užtikrinant visapusišką valstybės institucijų ir visuomenės įsitraukimą, pagerinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ekosistemos koordinavimą ir veiksmingumą.

Pastaraisiais metais Lietuvos vystomasis bendradarbiavimas išsiplėtė, daugiausia dėl humanitarinės ir atstatymo paramos Ukrainai bei siekio reikšmingiau prisidėti prie 2030 m. Darnaus vystymosi darbotvarkės. 2022 m. pabrėždama įsipareigojimą laikytis tarptautinių standartų ir stiprinti vaidmenį pasauliniame vystymesi, Lietuva tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Vystomojo bendradarbiavimo komiteto (DAC) nare. Lietuvos vystomasis bendradarbiavimo veiklos prioritetas yra sritys, kuriose Lietuva turi santykinį pranašumą: demokratinis valdymas, struktūrinės reformos, žmogaus teisės, švietimas, žalioji energetika ir skaitmenizacija, pirmiausia, Europos Sąjungos Rytų kaimynystės, bet ir Centrinės Azijos, Artimųjų Rytų ir Afrikos šalyse.  

Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo sistema vis dar gana jauna, turinti ribotus finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Politika, priemonės ir įgyvendinimo mechanizmai išlieka fragmentiški; turi būti stiprinama partnerystė su pilietine visuomene ir privačiu sektoriumi. Todėl, siekiant užtikrinti nuoseklią, veiksmingą politiką, suderintą su ES prioritetais – darniu vystymusi, atsparumu ir įtraukiu atsigavimu, šias kliūtis yra būtina įveikti.

Pagrindinis projekto naudos gavėjas – Lietuvos užsienio reikalų ministerija, atsakinga už vystomojo bendradarbiavimo politikos ir strategijos formavimą, jos įgyvendinimo bei susijusių priemonių priežiūrą. Kiti naudos gavėjai: Vyriausybės kanceliarija, Finansų ministerija, Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), Nacionalinis plėtros bankas (ILTE), pilietinės visuomenės platformos, kaip antai,  NVO vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma. Projekte dalyvavo ir verslo asociacijos – Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, INFOBALT (informacinių ir ryšių technologijų asociacija). Šie partneriai sudaro Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ekosistemos branduolį.

Projektas skirtas sukurti nuoseklesnę, į rezultatus orientuotą ir partnerystėmis grįstą vystomojo bendradarbiavimo ekosistemą. Specifiniai tikslai:

• sukurti įgalinančias sąlygas partnerystėms su pilietine visuomene ir privačiu sektoriumi;
• pagerinti dvišalė, daugiašalės ir ES lygmens veiklos suderinamumą;
• patobulinti projektų įgyvendinimo priežiūros, vertinimo ir rezultatų valdymo pajėgumus ir priemones;
• vystyti inovatyvius finansavimo instrumentus, pritraukiančius privačius išteklius vystymuisi;
• didinti visuomenės informuotumą ir įsitraukimą, kad vystomasis bendradarbiavimas būtų suprantamas ir palaikomas šalies viduje.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), bendradarbiaudama su Lietuva ir Europos Komisija, taikė atitinkamais žingsniais pagrįstą ir įtraukųjį metodą. Projektas pradėtas Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo sistemos diagnostika, įskaitant  dokumentų analizę, suinteresuotų  partnerių identifikavimo  ir tarptautinio lyginamojo vertinimo, konsultacijų su valstybinėmis institucijomis, pilietine visuomene ir privačiu sektoriumi.

Tarpusavio bendradarbiavimas buvo projekto esmė. Dalyviai, siekdami konkrečių rezultatų, įsitraukė į seminarus, mokymus, patirties mainų vizitus ir daugiasektorinius susitikimus.

Partnerysčių, rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistemų analizė ir vertinimas buvo grindžiamas „mokymosi darant“ metodu, užtikrinusiu, kad jo išdavos atitiktų tarptautinius standartus, kurie atitinka Lietuvos institucinį ir politinį kontekstą.

1. Diagnostinė ataskaita. Esamų politikų, priemonių ir institucinių susitarimų inventorizacija ir analizė, išryškinant stiprybes, spragas ir galimybes.
2. Veiksmų planas. Rekomendacijos dėl teisinių, institucinių ir politinių žingsnių, skirtų, stiprinti partnerystes, rezultatų valdymą ir finansavimo mechanizmus.
3. Pilotinės partnerystės. Partnerystės modeliai, pagrįsti privataus sektoriaus ir pilietinės visuomenės nuomone; teisinės sistemos peržiūra, nustatytos ir  formaliai patvirtintos procedūros.
4. Pajėgumų stiprinimas. Mokymai, seminarai ir metodinių priemonių rinkiniai apie veiksmingas partnerystes, pilietinę visuomenę ir rezultatų valdymą.
5.  Mokymosi vizitai. Patirties mainai su DAC nariais, dalijantis gerąja praktika privataus sektoriaus ir pilietinės visuomenės įtraukimo aspektais.
6. Komunikacija ir viešinimas. Turinio socialiniuose tinkluose kūrimas, vizualinės priemonės ir trumpi pranešimai spaudai, didinantys vystomojo bendradarbiavimo matomumą Lietuvoje.

Konsultacijos su valstybinėmis institucijomis, pilietinės visuomenės atstovais ir verslo asociacijomis prisidėjo prie analizės, veiksmų plano ir rekomendacijų rengimo. Daugiasektoriniai seminarai užtikrino visuotinį dalyvavimą ir bendrą įsipareigojimą. Įsitraukimas pagerino  projekto rezultatų kokybę bei  sudarė prielaidas pasitikėjimui  ir dialogui tarp dalyvių.

• Ukrainos atstatymas skatina politinę paramą Lietuvos vystomajam bendradarbiavimui.  Įgyvendinant reformas galima maksimaliai padidinti poveikį.
• Partnerystė su pilietine visuomene yra būtina; aiškesnė ekosistema, nuspėjamas  finansavimas ir tikslingos paskatos.
• Stebėsenos ir vertinimo sistemos, paremta rezultatais ir nuolatiniu mokymusi, yra tikslingai pritaikomos prie Lietuvos ambicijų.  
• Finansinės priemonės privačiam sektoriui įtraukti, įskaitant mišrų finansavimą, kvietimus teikti paraiškas ir kitus inovatyvius mechanizmus,  yra būtini papildomiems ištekliams mobilizuoti; vykdomi teisiniai ir instituciniai pokyčiai.
• Visa ko pagrindas yra aiškūs mandatai, stiprūs instituciniai pajėgumai ir pakankami žmogiškieji ištekliai; reformų nuoseklumas ir nuolatinis pajėgumų stiprinimas - ilgalaikio poveikio garantas.

Projektas per mokymus ir metodines priemones veikia teisines ir institucines reformas bei stiprina valstybinių institucijų, pilietinės visuomenės ir privataus sektoriaus gebėjimus. Nauja projektų stebėsenos ir vertinimo sistema pagerins rezultatų atpažinimą ir atskaitomybę. Ji yra nuoseklesnės, į partnerystes orientuotos ir veiksmingesnės vystomojo bendradarbiavimo ekosistemos, sudarančios prielaidas  Lietuvai veiksmingiau prisidėti prie „Team Europe“, remti Ukrainos atstatymą ir įgyvendinti 2030 m. darbotvarkę, pagrindas.

Šie įrankiai buvo sukurti įgyvendinant TSI projektą „Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ekosistemos stiprinimas: nuoseklumas, partnerystės, poveikis“ kontekste. Dalinamės EK ir EBPO SG Reform projekto Lietuvos Vystomojo Bendradarbiavimo sistemos efektyvumo stiprinimo rezultatais:

• Lithuanian System
• Project Public Brief
• Coordinating Action for Civic Space
• Funding Civil Society in Partner Countries 
• Shifting Power
• Results