Premjerė Inga Ruginienė ragina daugiau šalių prisidėti prie pastangų grąžinti Rusijos deportuotus Ukrainos vaikus.
„Reikia, kad daugiau šalių imtųsi veiksmų. Kad prisidėtų politiniu, finansiniu ir praktiniu lygmeniu. Kad sudarytų sąlygas (Ukrainos vaikų – BNS) grįžimui, investuotų į reintegraciją ir stiprintų atskaitingumą“, – sakė I. Ruginienė.
Premjerė Inga Ruginienė ragina daugiau šalių prisidėti prie pastangų grąžinti Rusijos deportuotus Ukrainos vaikus.
Tokią poziciją Vyriausybės vadovė išsakė pirmadienį ukrainiečių portalo „The Kyiv Independent“ publikuotame komentare.
„Mums reikia politinės drąsos, kad galėtume išlaikyti spaudimą, ir praktinio pasiryžimo, kad sprendimai duotų rezultatų“, – teigė ji.
Ši situacija, kaip pabrėžė Vyriausybės vadovė, svarbi visai Europai, ne tik Ukrainai.
„Čia kalbama ne tik apie Ukrainą, bet ir apie Europą, kurioje norime gyventi, bei pasaulį, už kurį esame pasiryžę kovoti, – sakė ji. – Ukrainos vaikai yra ne tik Ukrainos atsakomybė. Jie yra ir Europos atsakomybė. Ir šiandien, labiau nei bet kada, Europa privalo įrodyti, kad jos principai turi realią prasmę – kad nė vienas vaikas neliktų pamirštas.“
I. Ruginienės teigimu, Lietuva tvirtai tiki, jog visi Rusijos deportuoti Ukrainos vaikai turi būti sugrąžinti namo.
„Lietuvos pozicija yra paprasta, bet tvirta: vaikai yra svarbiausi“, – sakė premjerė.
„Tikime, kad kiekvienas vaikas turi grįžti namo – ir tam reikia ne tik paramos pareiškimų. Tam reikalingos veikiančios sistemos, veiksmingos partnerystės ir tvirta politinė valia. Būtent todėl stengiamės ne tik užtikrinti, kad šis klausimas išliktų prioritetiniu tarptautinėje darbotvarkėje, bet ir paversti politinę valią praktiniais veiksmais“, – teigė ji.
Pasak I. Ruginienės, bendradarbiaudama su Ukrainos institucijomis ir tarptautiniais partneriais, Lietuva padeda identifikuoti, surasti ir patikrinti deportuotus bei prievarta perkeliamus vaikus.
Taip pat prisideda prie jų sugrąžinimo užtikrinant saugų tranzitą, tinkamus dokumentus, medicininę priežiūrą ir apsaugą kiekviename etape.
Tačiau vaikų sugrįžimas, anot I. Ruginienės, yra tik pradžia.
„Šių vaikų patirtys nesibaigia tuo momentu, kai jie peržengia sieną ir grįžta namo. Atsigavimas reikalauja laiko, rūpesčio ir stabilumo“, – akcentavo Vyriausybės vadovė.
„Lietuva investuoja į šį kitą etapą – atkuria vaikų ir šeimos centrus, teikia būstą, stiprina globos sistemą ir bendradarbiauja su Ukrainos bei tarptautiniais partneriais, siekdama teikti į traumą atsižvelgiančią pagalbą. Taip pat atveriame savo visuomenę – priimame vaikus, remiame jų fizinį ir psichologinį atsigavimą bei suteikiame jiems erdvę, kurioje jie vėl galėtų jaustis saugūs“, – tikino ji.
Premjerės teigimu, Lietuva pasiūlys konkrečius sprendimus – paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, užsiimančioms asmenų paieška ir grąžinimu, papildomus išteklius tarptautiniams mechanizmams bei tvirtą įsipareigojimą toliau įgyvendinti „Geresnės priežiūros“ reformą.
BNS rašė, kad Lietuva įsipareigojo skirti 10 mln. eurų su pagrobtų Ukrainos vaikų grąžinimu susijusioms iniciatyvoms.
Ukrainos pareigūnai teigia, kad šalis dokumentuoja tūkstančius atvejų, kai į Rusiją neteisėtai išvežami vaikai. Kyjivas šią praktiką vadina viena jautriausių humanitarinių krizių.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas 2023-iaisiais išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimų, argumentuodamas, kad jis yra atsakingas už neteisėtą ukrainiečių gyventojų, įskaitant vaikus, deportaciją ir neteisėtą jų perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją.
Praėjusių metų pabaigos duomenimis, oficialiai Rusija deportavo arba priverstinai perkėlė apie 20 tūkst. ukrainiečių vaikų.
