Europos Komisija skiria 15 mln. eurų slėptuvių prie mokyklų Ukrainoje statybai, o Lietuva prie šios programos įgyvendinimo prisideda 0,5 mln. eurų. Tai patvirtinantis susitarimas sausio 25 d. Kyjive buvo pasirašytas tarp Europos Komisijos delegacijos Ukrainoje ir Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA), kuriai patikėtas šios programos įgyvendinimas.
Europos Sąjungos ambasadorė Ukrainoje Katarína Mathernová sako: „Agresyvus Rusijos karas iš tūkstančių Ukrainos vaikų atima normalų gyvenimą ir galimybę mokytis. Mūsų finansuojamos iniciatyvos patvirtina neabejotiną Europos Sąjungos įsipareigojimą užtikrinti kuo saugesnę švietimo aplinką visiems Ukrainos vaikams.“
Priešui tikslingai naikinant mokyklas, darželius ir kitas švietimo įstaigas, nuo karinių veiksmų yra nukentėjusi kas septinta Ukrainos mokykla. Šalyje auga karta iš viso nebuvusi mokykloje, maždaug 1,6 mln. mokinių ir 0,2 mln. darželinukų neturi galimybių mokytis, o apie 900 tūkst. vaikų mokosi nuotoliniu būdu.
Ši slėptuvių statybų iniciatyva yra dar vienas Lietuvos ir Europos Sąjungos paramos Ukrainos švietimo sektoriui pavyzdys. Suplanuotos investicijos pratęsia ir papildo Lietuvos ir CPVA jau įgyvendintas veiklas, atkuriant Ukrainos švietimo sektorių.
Europos Sąjungos finansuojamame projekte prioritetas skiriamas „karštiesiems“ Ukrainos taškams: Černihivui, Sumams, Zaporožei, Mykolaivui, Charkovui, Odesai – šių pafrontės regionų mokyklose planuojama pastatyti bent 5 slėptuves.
Visos slėptuvės bus požeminės, statomos greta mokyklų ir su apsauga nuo radiacijos. Numatyta, kad slėptuvės bus skirtos 1000 asmenų, o jų plotas sieks apie 2000 kv. m. Tai bus tarsi slėptuvės – požeminės mokyklos, kurios ne tik apsaugos nuo oro atakų, bet čia toliau galės vykti pamokos bei kita įvairi užklasinė veikla.
„Brutalios Rusijos atakos prieš civilius – bandymas palaužti ukrainiečių valią priešintis. Tačiau Ukraina ne kartą įrodė, kad ne valios priešintis jiems trūksta, o ginklų. Vakarai privalo suprasti karinės paramos ir civilinės apsaugos finansavimo Ukrainai svarbą”, – teigia Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Mūsų siekis kuo daugiau vaikų sugrąžinti į mokyklas. Tam, kad jie galėtų jas lankyti, pagal naujausią reglamentavimą šalia mokyklos privalo būti įrengtos saugios, naujausius reikalavimus atitinkančios slėptuvės, kuriose vaikai ir mokytojai oro pavojaus metu galėtų ne tik pasislėpti nuo bombų, bet ir tęsti pamokas bei kitus užsiėmimus“, – sako CPVA direktorės pavaduotoja Rasa Suraučienė.
Ukrainoje mokykla gali veikti tik tada, kai ji užtikrina saugų mokymosi procesą. Šiuo metu šalyje yra virš 13 tūkst. mokyklų, iš kurių apie 3,5 tūkst. neturi net paprasčiausios slėptuvės rūsyje.
Kartu su Ukrainos švietimo ir mokslo bei infrastruktūros atstatymo ministerijomis CPVA atrinko daugiausiai mokinių turinčias mokyklas, kurios nebuvo sugriautos per priešo atakas, kur mokymas vyksta tik nuotoliniu būdu, o mokyklos neturi net minimalių slėptuvių rūsiuose. Tikimasi, kad įgyvendinus suplanuotas veiklas po pusantrų metų į mokyklos suolus sugrįš apie 5 tūkst. mokinių.
Ukrainos atstatymo projektus Lietuva finansuoja iš Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo. Siekiant padėti Ukrainos vaikams saugiai grįžti į ugdymo įstaigas, 2023 m. Fondo lėšomis atstatytas vaikų darželis Irpynėje, vykdomi licėjaus Borodiankoje atstatymo darbai, rengiamas Ateities mokyklos Ukrainoje techninis projektas, finansuojamos kitos atstatymo iniciatyvos.
