Rugsėjo 5 d. pirmajame naujai įsteigtos tarpinstitucinės ES „Global Gateway“ koordinacinės grupės posėdyje užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus pažymėjo, kad bus stiprinamas Lietuvos įsitraukimas į ES iniciatyvą „Global Gateway“, kuria iki 2027 m. siekiama mobilizuoti iki 300 mlrd. eurų viešųjų ir privačių investicijų.
„Komanda, sudaryta iš valstybės institucijų ir verslo atstovų, koordinuos veiklą – ieškos Lietuvos verslui galimybių užsienyje, siūlys sprendimus dėl naujų finansinių instrumentų bei plėtos partnerystes su ES institucijomis, valstybių narių organizacijomis, ES ir šalių partnerių verslu ir tarptautinėmis finansinėmis institucijomis“, – sakė viceministras.
Koordinacinę grupę sudaro Užsienio reikalų, Finansų, Ekonomikos ir inovacijų, Aplinkos, Energetikos ir Susisiekimo ministerijų, Inovacijų agentūros, Centrinės projektų valdymo agentūros, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, taip pat asociacijų LINPRA ir „Infobalt“ atstovai. Pagal poreikį prie grupės prisijungs ir kitos institucijos bei organizacijos.
„Ši iniciatyva mums yra daugiau nei projektų, įsitraukusių įmonių ar finansinių skaičių didinimas – tai galimybė Lietuvai būti aktyvia ES komandos dalimi, kurti pokyčius pasaulyje ir kartu stiprinti savo ekonomiką. Dėsime visas pastangas, kad Lietuvos verslas ir institucijos taptų matomi, konkurencingi ir prisidėtų prie globalių sprendimų. Mums rūpi, kad šie procesai atneštų naudą tiek partneriams užsienyje, tiek žmonėms Lietuvoje – naujas darbo vietas, eksporto augimą ir pramonės stiprėjimą“, – pabrėžia viceministras Sigitas Mitkus.
Vienas pirmųjų strateginių „Global Gateway“ projektų, prie kurio jau prisideda Lietuvos įmonės, yra „Šiaurės Rytų Brazilijos žaliosios energetikos parkai ir žaliosios laivybos koridoriai“. Tai ryškus pavyzdys, kad Lietuvos kompetencijos ir idėjos gali prisidėti prie žaliosios pertvarkos visame pasaulyje.
Iniciatyvos „Global Gateway“ tikslas apjungiant vystomąjį bendradarbiavimą, prekybą ir investicijas pasaulyje kurti tvarią, patikimą ir kokybišką infrastruktūrą bei ekonominę gerovę. Ji apima penkias sritis – skaitmeninę ekonomiką, klimatą ir energetiką, transportą, sveikatą bei švietimą – ir yra grindžiama kokybės, skaidrumo bei patikimų partnerysčių principais.
