Iš straipsnio "Ukrainska Pravda"
LR Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys
Karai dažnai yra vertinami pagal prarastas ar atgautas teritorijas. Tačiau istorija mus moko, kad tikras tautos išlikimo matas slypi kitur: jos žmonėse, jos institucijose ir, svarbiausia, jos vaikuose.
Rusija tai puikiai supranta. Štai kodėl ji sistemiškai taikosi į Ukrainos mokyklas.
Praėjus beveik ketveriems metams nuo Rusijos plataus masto invazijos, kas septinta Ukrainos mokykla yra apgadinta. Beveik 4 000 švietimo įstaigų yra iš dalies sunaikintos, o šimtai – visiškai nušluotos nuo žemės paviršiaus. Daugiau kaip milijonas Ukrainos vaikų negali saugiai lankyti mokyklos. Daugelis mokosi nuotoliniu būdu ne savo noru, o todėl, kad jų mokyklose nėra slėptuvių, nėra saugumo ir nėra jokios garantijos, jog rytojus bus kitoks nei šiandiena.
Atstatymas Ukrainoje prasidės ne tada, kai nustos skristi paskutinė raketa. Jis prasidės tada, kai vaikai galės saugiai sugrįžti į mokyklas, atgauti pasitikėjimą mokymusi ir užaugti karta, kuri atstatys savo šalį.
Štai kodėl Lietuva pasirinko aiškų kelią: švietimas nėra antraeilė atsigavimo dalis – jis yra jo pamatas. Mokyklos nėra tik pastatai. Tai - bendruomenės gyvybiškumo, jos atsparumo šaltinis, europinių vertybių simbolis.
Lietuva visapusiškai palaiko Ukrainos švietimo atstatymą:
- Pirma, pradedame nuo saugumo. Kartu su Europos partneriais Lietuva investuoja į antiradiacinių, dvejopos paskirties slėptuvių statybas prie Ukrainos mokyklų – erdvių, leidžiančių vaikams grįžti į kontaktinį mokymąsi nerizikuojant savo gyvybėmis. Pagal ES programą, kurią bendrai finansuoja Lietuva ir Airija, o įgyvendina Lietuvos vystymo agentūra CPVA, Odesos regione jau atidaryta pirmoji požeminė mokykla, dar penkios – statomos. Ši iniciatyva dabar plečiama per tarptautinę Civilinės saugos slėptuvių koaliciją, nes nė viena šalis viena negali patenkinti visų Ukrainos poreikių.
- Antra, Ukrainos švietimo sistemos tobulinimas. Todėl Lietuva kartu su Ukrainos ir Italijos architektais, laimėjusiais tarptautinį konkursą, sukūrė „Ateities mokyklą Ukrainai“ – adaptyvų, greitai pastatomą modernių mokyklų visoje šalyje architektūrinį modelį. Jis trumpina planavimo terminus, mažina kaštus, įtvirtina tvarumo principus ir dera su Naujojo Europos Bauhauzo idėjomis. Praktikoje tai reiškia, kad inovacijos, įtrauktis ir estetika nebėra prabanga – jos tampa būtinais atsigavimo įrankiais. Lietuva jau pradėjo pirmosios tokios mokyklos statybas Žytomyre ir kviečia kitus donorus bei tarptautines finansų institucijas padėti diegti šį modelį visoje Ukrainoje.
- Trečia, ilgalaikis nuotolinis mokymasis, vykstančio karo sukeltos pasėkmės paliko gilias žaizdas. Be intervencijos Ukraina rizikuoja prarasti ne tik mokslų metus, bet ir visos kartos pasitikėjimą mokymusi. Lietuva reagavo pradėdama atsigavimo programą Odesos regione – joje derinamas mokymosi spragų mažinimas, mokytojų tobulinimasis, psichosocialinė pagalba ir STEAM ugdymas saugioje požeminės mokyklos aplinkoje. Pirmieji programos rezultatai rodo geresnius mokymosi pasiekimus, sumažėjusį nerimą ir atsinaujinusią motyvaciją mokytis. Vaikai ne tik panaikina akademinių žinių spragas – jie iš naujo atranda mokymąsi.
- Ketvirta, atsparumas turi būti integruotas į atsigavimą. Rusijai toliau taikantis į energetinę infrastruktūrą, Lietuva Ukrainos mokyklose įrengia saulės elektrines, taip užtikrinama, kad mokymasis nesustotų, net ir nutrūkus elektros tiekimui.
Apibendrinant, Lietuvos, kaip mažos valstybės, stiprybė yra lankstumas ir bendradarbiavimas. Mes investuojame ten, kur mūsų patirtis sukuria didžiausią pridėtinę vertę, bandome naujus sprendimus, kurie veikia, ir bendradarbiaujame su kitomis šalimis. Tikime, kad Ukrainos atsigavimas turi būti įgyvendinamas kartu su ja, orientuotas į ateitį, paremtas europinėmis vertybėmis. Ukrainos atkūrimas prasideda ne nuo deklaracijų, o nuo saugių ir modernių klasių mokyklose. Kviečiame visas šalis donores susitelkti ir didinti bendrą paramą Ukrainai. Ši parama šiandien yra kaip niekada reikalinga.
