Birželio 28 dieną Užsienio reikalų ministerijoje vyko tarptautinė konferencija „Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos pokyčiai: kokios pažangos siekiame?“, skirta apžvelgti galimybes stiprinti Lietuvos vaidmenį tarptautinėje bendruomenėje, siekiant narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Paramos vystymuisi komitete bei ieškant sprendimų aktyviau įtraukti Lietuvos privataus, viešojo ir nevyriausybinių organizacijų sektorius į vystomojo bendradarbiavimo veiklas ir Ukrainos atstatymą.
„Karas Ukrainoje padėjo konsoliduoti politinę valią visais lygmenimis, siekti spartesnės pažangos, kuriant tarptautines partnerystes, įgyvendinant realius darbus, kurių prasmę ir svarbą vertina tiek Lietuvos visuomenė, tiek tarptautinė bendruomenė. Lietuvos pasirengimas ir būsima narystė EBPO Paramos vystymuisi komitete suteiks mums galimybę vykdyti veiklą pagal aukščiausius kokybės standartus“, – sakė užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.
Konferencijos metu politikos ekspertai, Prezidentūros, Vyriausybės, EBPO, Danijos užsienio reikalų ministerijos, pilietinės visuomenės, tarptautinių organizacijų ir verslo atstovai diskutavo, dalinosi patirtimi ir pasiūlymais, kaip siekti pažangesnių, skaidresnių ir inovatyvesnių vystomojo bendradarbiavimo politikos sprendimų.
EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Yoshiki Takeuchi konferencijos metu pabrėžė, kad Lietuvos sukaupta patirtis kuriant partnerystes su Rytų kaimynystės šalimis yra ypač vertinama tarptautinėje bendruomenėje, o Lietuvos stojimas į EBPO Paramos vystymuisi komitetą ne tik suteiks šiai platformai daugiau svorio, bet ir sudarys galimybes plačiau skleisti Lietuvos patirtį.
EBPO Paramos vystymuisi komitetas, , renka ir analizuoja oficialią paramos vystymuisi (OPV) statistiką, nustato ataskaitų rengimo metodiką, kuria rekomendacijas, seka jų įgyvendinimą, užtikrina narių atskaitomybę ir veiklos skaidrumą, remiantis tarpusavio peržiūros (ang. peer review) mechanizmu. Komitetas vienija 30 valstybių donorių, tarp kurių − Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Šveicarija bei Europos Sąjungos šalys.
Narystės komitete siekiančios šalys turi parengti tinkamas strategijas ir institucines sistemas, užtikrinančias gebėjimą įgyvendinti efektyvias vystomojo bendradarbiavimo veiklos programas, stebėseną bei vertinimo sistemą.
