Kovo 18-19 d. vykusiame Europos humanitariniame forume ES valstybių narių atstovai drauge su tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, paramos teikėjais ir nuo krizių nukentėjusių šalių atstovais aptarė veiksmus sprendžiant humanitarines krizes Gazoje, Ukrainoje, kitose konfliktų ir nelaimių paveiktose šalyse. Didelis dėmesys skirtas trūkstamo finansavimo, pagalbos vaikams ir moterims ginkluotų konfliktų metu, atsakomybės už humanitarinės teisės pažeidimus klausimams.
Lietuvą šiame Forume atstovavusi Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo departamento direktorė Rasa Kairienė atkreipė dėmesį į sudėtingą humanitarinę situaciją Ukrainoje ir poreikį užtikrinti pakankamą ES ir tarptautinės bendruomenės paramą nuo karo nukentėjusiems šios šalies gyventojams, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų atkūrimo, prieinamumo, fizinės ir psichosocialinės reabilitacijos karo traumas patyrusiems žmonėms svarbą.
Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) duomenimis, humanitarinės pagalbos poreikiai milžiniški - 2024 metais dėl karinių konfliktų, gamtos stichijų ar kitų kataklizmų net 300 mln. pasaulio gyventojų bus reikalinga humanitarinė pagalba.
Forume vykusių aukšto lygio diskusijų, debatų ir darbinių sesijų metu ieškota inovatyvių, tvarių ir veiksmingų metodų augantiems humanitariniams poreikiams patenkinti, paramos tiekėjų veiksmams koordinuoti bei nuosekliam humanitarinės pagalbos, taikos ir vystomojo bendradarbiavimo sąryšiui užtikrinti.
