Kovo 8-9 dienomis užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas dalyvavo Europos Sąjungos (ES) neformalioje Užsienio reikalų taryboje vystomojo bendradarbiavimo klausimais Stokholme, Švedijoje. Posėdžių metu aptarti Ukrainos atstatymo klausimai, iššūkiai, kylantys pasaulinės sveikatos srityje, bei daugiašalių vystymosi bankų reforma.
„Svarbiausia padėti Ukrainai kuo greičiau užbaigti karą, ir atstatymo darbus pradėti nedelsiant. Lietuva yra viena iš pirmųjų šalių pradėjusių praktinius darbus nelaukdama karo pabaigos. Darome viską, kad rudenį Ukrainos vaikai galėtų sugrįžti į mūsų atstatomas ugdymo įstaigas. Netrukus pradėsime elektros tinklo modernizavimo darbus Mikolajivo srityje,“ – sakė M. Adomėnas.
Pasak viceministro, karo nunioktos Ukrainos atstatymas, atsižvelgiant į jos ryžtą žengti eurointegraciniu keliu, turėtų būti įgyvendinamas remiantis ES standartais ir pagrindiniais principais.
„Lietuva rėmė ir rems Ukrainą šiame kelyje, dalydamasi visa būtina pagalba, patirtimi ir žiniomis, reikalingomis tiek atstatymui tiek pasirengimui narystei ES,“ – pabrėžė M. Adomėnas.
Nuotoliniu būdu šiame susitikime dalyvavęs Ukrainos vice premjeras Oleksandr Kubrakov padėkojo už visą teikiamą pagalbą, pabrėžė, jog energetikos infrastruktūros atstatymas ir apsauga nuo Rusijos antpuolių yra ypač svarbi užtikrinant gyvenimui būtinas sąlygas, nuo karo pabėgusių žmonių grįžimui namo.
Rusijos beatodairiško karo padarinių žmonių sveikatai klausimą viceministras M. Adomėnas iškėlė ir Užsienio reikalų tarybos susitikime su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generaliniu direktoriumi Dr Tedros Adhanom Ghebreyesus.
„Vienas iš Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo prioritetų – ekspertinė parama Ukrainai psichosocialinės sveikatos srityje, kurią teikiame dar nuo 2014 m. Mūsų tikslas – padėti karo traumas patyrusiems žmonėms atsigauti ir grįžti į visavertį gyvenimą, stiprinant psichosocialinės ir fizinės reabilitacijos specialistų tinklą Ukrainoje, rengiant mokymus ir keičiantis patirtimi su Lietuvos ir užsienio specialistais,“ – pažymėjo M. Adomėnas.
JT vyriausiajam žmogaus teisių komisaro duomenimis, Rusijos karo metu žuvo virš 6 tūkstančių civilių gyventojų, sužalojamus patyrė virš 11 tūkstančių civilių. Karo netektis, žiaurumus ir psichologines traumas patyrusių žmonių skaičių ir mastą dar sunku įvertinti, tačiau turi būti dedamos pastangos tiek Ukrainos sveikatos sričiai atstatyti, tiek konkretiems veiksmams patraukti Rusiją atsakomybėn.
Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Rusijos antpuolių metu apgriauta virš tūkstančio sveikatos paskirties įstaigų, 171 iš jų – visiškai. Skaičiuojama, jog būtiniausioms Ukrainos sveikatos priežiūros paslaugoms užtikrinti ir sveikatos priežiūros infrastruktūrai atkurti reikia apie 1 mlrd. JAV dolerių. Civilinės paskirties infrastruktūros naikinimas yra laikomas karo nusikaltimu.
