Sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Lietuvos tarptautinių partnerysčių strateginėms gairėms 2026 - 2030 metams, kurios apibrėžia Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir tarptautinių partnerysčių kryptį artimiausiam penkerių metų laikotarpiui.
Vyriausybės patvirtintos gairės atspindi tvirtą politinį apsisprendimą dėl aktyvesnio Lietuvos vaidmens sparčiai kintančioje geopolitinėje aplinkoje, reaguojant į globalius iššūkius – mažėjantį finansavimą vystymuisi, augantį poreikį efektyviau išnaudoti turimus finansinius išteklius ir stiprinti šalių partnerių atsparumą.
Prioritetinės kryptys - lygiavertės partnerystės ir atsparumas
Naujosiose strateginėse gairėse įvardinamos dvi prioritetinės veiklos kryptys - abipusiai naudingų, lygiaverčių partnerysčių kūrimas ir ilgalaikio atsparumo stiprinimas. Tai rodo Lietuvos siekį pereiti nuo iki šiol gyvavusio tradicinio donoro ir paramos gavėjo modelio prie bendrakūros, įgalinimo ir tvaraus poveikio principų įgyvendinimo.
Gairėse pabrėžiama, kad šalių vystymasis yra neatsiejamas nuo jų saugumo, todėl investicijos į šalių partnerių atsparumo didinimą, jų demokratines institucijas ir žmones prisideda prie Lietuvos bei viso pasaulio stabilumo užtikrinimo.
Lietuva, kaip šalis donorė, orientuojasi į specializaciją ir sprendimų išplečiamumą. Didžiausias dėmesys yra skiriamas veiklai tose srityse, kuriose Lietuva turi didžiausią kompetenciją ir kur jos patirtis gali būti efektyviai pritaikyta kartu su Europos Sąjunga, tarptautinėmis finansų institucijomis ir kitais donorais.
Tarptautinių partnerysčių gairėse nustatyti penki tarpusavyje susiję prioritetai, kuriuos vienija atsparumo stiprinimo principas:
- Demokratinis atsparumas – parama reformoms, demokratinių procesų apsaugai, kovai su dezinformacija, korupcija ir neteisėtomis užsienio įtakomis.
- Socialinis atsparumas – investicijos į žmones, bendruomenes, švietimą ir įgūdžių ugdymą.
- Skaitmeninis atsparumas – skaitmeniniai sprendimai, viešųjų paslaugų efektyvumas, skaidrumas ir kibernetinis saugumas.
- Aplinkos ir klimato atsparumas – atsinaujinanti energetika, energinis efektyvumas, vandentvarka ir atliekų tvarkymas.
- Ekonominis atsparumas – viešųjų finansų valdymo stiprinimas, vidaus išteklių mobilizavimas ir palankesnės sąlygos verslui.
Šie prioritetai paremti iki šiol Lietuvos įgyvendintų iniciatyvų analize ir gerosiomis praktikomis, kurios bus nuosekliai plėtojamos ateinantį penkmetį vystant tarptautinio bendradarbiavimo projektus ateityje.
Didesnės galimybės Lietuvos partneriams
Vyriausybės patvirtintose gairėse taip pat numatytos priemones, kuriomis bus stiprinamas nevyriausybinių organizacijų, verslo ir valstybės institucijų įsitraukimas į tarptautines iniciatyvas. LR Užsienio reikalų ministerija ir Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) veiks „vieno langelio“ principu, kuris užtikrins konsultavimą, informacijos sklaidą ir praktinę pagalbą.
Taip pat planuojami nauji finansiniai ir instituciniai instrumentai, padėsiantys Lietuvos organizacijoms ir verslui įsitraukti į ES Global Gateway, Team Europe ir kitų tarptautinių donorų iniciatyvas, mažinant administracinę naštą ir didinant projektų mastą bei poveikį.
Lietuvos tarptautinių partnerysčių strategines gaires 2026 - 2030 metams rasite paspaudę Strateginės kryptys | Lietuvos vystomasis bendradarbiavimas
